Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl lyties, asmens kodo ir vardo ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija), VĮ Registrų centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – ir Civilinės metrikacijos skyrius arba CMS),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja, jos atstovė ir suinteresuoti asmenys, būdami tinkamai informuoti, neatvyko į teismo posėdį, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.27 straipsnyje nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Pagal šio straipsnio 2 dalį lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą, tačiau tai nėra iki šiol padaryta. Nepaisant to, kad lyties pakeitimo klausimas pareiškimo nagrinėjimo metu įstatymo leidėjo nėra sureglamentuotas, vien ši įstatymo spraga nesudaro teisinio pagrindo teismui atsisakyti ginti asmens, pageidaujančio keisti lytį, savo galimai pažeistas teises (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis). Tai reiškia, kad asmuo, pageidaujantis keisti lytį, kaip ir bet kuris kitas asmuo, dėl savo pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad teismo sprendimu ad hoc (konkrečiu atveju) būtų pašalinta įstatymo spraga (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Pagal CK 2.18 straipsnio 8 punktą valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktą – asmens lyties pakeitimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 109.8 punkte nustatyta, kad Civilinės būklės aktų įrašai papildomi, pakeičiami, ištaisomi, jei pakeista asmens lytis, vardas ir pavardė dėl lyties pasikeitimo (hermafroditui) ar pakeitimo. Šių taisyklių 111.1 punktas suteikia teisę civilinės būklės akto įrašą keisti, remiantis teismo sprendimu.

Iš šių teisės normų daroma išvada, kad įstatymo leidėjas numatė galimybę ištaisyti civilinės būklės aktuose įrašus, identifikuojančius asmens lytį, tuo atveju, jei asmuo, sulaukęs pilnametystės ir nebūdamas santuokoje, mediciniškai pakeitė lytį. Tačiau nei viename teisės akte nėra sureguliuotas pats lyties pakeitimo procesas. Kadangi įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo ir neapibrėžė įstatyminiu lygmeniu sąvokos „lyties pakeitimas“ ar „lyties pakeitimas medicininiu būdu“, teismas šalina šią įstatymo spragą, ad hoc nustatydamas, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas, krūtų redukcija/implantai ir pan.), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.). Teismas prie tokios išvados priėjo vadovaudamasis prigimtinėmis žmogaus teisėmis (Konstitucijos 18 straipsnis), įskaitant ir teisę pilnamečiui asmeniui nuspręsti dėl lyties keitimo (CK 2.27 straipsnis); taip pat žmogaus konstitucine teise į orumą (Konstitucijos 21 straipsnis) bei žmogaus konstitucine teise į privataus gyvenimo neliečiamumą (Konstitucijos 22 straipsnis).

Teismas, prieidamas prie pastarosios išvados, taip pat vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu, kurį priėmė septynių teisėjų kolegija byloje A. P., Garcon ir Nicot prieš Prancūziją (skundų Nr. 79885/12, 52471/13 ir 52596/13). Jame yra suformuluota Europos Žmogaus Teisių Teismo preliminari išvada, kad reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam gimimo liudijime pakeisti duomenis apie lytį, prieš tai privalomai atlikti negrįžtamus išvaizdos pokyčius (į ką patenka sterilizacija ar lyties keitimo chirurginė operacija) pažeidžia 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, užtikrinantį kiekvieno asmens teisę į privatų gyvenimą.

Bylos duomenimis, pareiškėja pagal asmens dokumentą yra moteriškos lyties (b. l. 15). Pareiškėjai VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centre 2016 m. rugpjūčio 4 d. nustatyta diagnozė F64.0 – transseksualumas (b. l. 16). Pareiškėjai 2017 m. gegužės mėn. UAB „Grožio chirurgija“ atlikta histerektomijos ir krūtų mažinimo operacija (b. l. 17–20). Pareiškėja kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių su prašymais dėl lyties, asmens kodo ir vardo įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, tačiau CMS nusprendė netenkinti prašymo dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo (2017 m. gruodžio 21 d. išvada Nr. A136-4626/17(2.4.1.55-TD1)) ir prašymo dėl vardo pakeitimo (2017 m. gruodžio 21 d. išvadą Nr. A136-4625/17(2.4.1.51-TD1)) (b. l. 25–27).

Pareiškėjos teigimu, nors pagal civilinės būklės aktų įrašus ji yra moteriškos lyties (biologinė lytis) asmuo, tačiau ilgą laiką save identifikuoja kaip vyrą ir gyvena kaip vyras (socialinė lytis). Sėkmingas medicininio (chirurginio) gydymo taikymas sąlygojo pageidaujamus fizinės išvaizdos pokyčius – pareiškėja socialinėje erdvėje yra matoma ir atpažįstama kaip vyriškos lyties asmuo. Be to, pareiškėja sąmoningai konstruoja su vyriška lytimi sietiną identitetą, prisistato „A. M.“ vardu ir pavarde, t. y. pareiškėja yra pradėjusi negrįžtamą lyties pakeitimo procesą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad civilinės būklės aktuose esantys įrašai turi atitikti faktinę situaciją, todėl pareiškimas tenkintinas – minėtos CMS išvados naikintinos, CMS įpareigotinas ištaisyti įrašus apie pareiškėjos lytį ir vardą civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų vyrišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „MOT/F“ ir „VYR/M“, o įrašą apie asmens vardą pakeisti iš „A.“ į „A.“), VĮ Registrų centras savo ruožtu įpareigotinas suteikti pareiškėjai naują asmens kodą, kad šis kodas atspindėtų vyrišką pareiškėjos lytį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. išvadą Nr. A136-4626/17(2.4.1.55-TD1) ir 2017 m. gruodžio 21 d. išvadą Nr. A136-4625/17(2.4.1.51-TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lytį ir vardą civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų vyrišką A. M. lytį – įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „MOT/F“ į „VYR/M“, o įrašą apie asmens vardą pakeisti iš „A.“ į „A.“.

Įpareigoti VĮ Registrų centrą suteikti A. M. naują asmens kodą, kad šis kodas atspindėtų vyrišką A. M. lytį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.