Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme 14 (keturiolikai) metų.

Iš nuteistosios I. J. priteista 2176,66 Lt nukentėjusiajam E. R. turtinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, po 50 000 Lt nukentėjusiajam V. R. ir nukentėjusiajam T. R. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. nuteista už tai, kad 2012 m. liepos 27 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, savo sodybos (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto su sugyventiniu R. R. metu, tyčia aštriu daiktu, kurio pobūdžio nėra galimybės nurodyti, sudavė mažiausiai 4 smūgius nukentėjusiajam R. R., padarydama jam žaizdas antakiuose, dešiniame skruoste - žande - smakre, kaktoje, tyčia sudavė rankomis mažiausiai 5 smūgius R. R. į galvą bei kairę koją, padarydama jam paviršines muštines žaizdas kairiame skruoste, kaktoje su kraujosruva poodyje, kraujosruvas kairio skruosto, kelio sąnario audiniuose, kairiame smilkininiame, kairės šlaunies raumenyse, po ko tyčia, rankomis suspaudusi R. R. kaklą, padarė jam paliežuvinio kaulo dešinės šakos, skydinės kremzlės dešinės pusės viršutinio rago lūžimus, taškines kraujosruvas po kairio plaučio plautine krūtinplėve, dėl ko nuo mechaninės asfiksijos R. R. mirė. I. J., tyčia nužudžiusi savo šeimos narį – R. R., nuvilko jo lavoną į toje pat gyvenamojoje sodyboje esančią malkinę, kur, iškasusi duobę, R. R. lavoną užkasė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistosios kaltė dėl tyčinio sugyventinio R. R. nužudymo yra neginčijamai įrodyta.

Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Prieštaringame apeliaciniame skunde suformuluoti iš esmės du reikalavimai, t. y. skundo pradžioje teigiama, kad apeliantė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė ir prašoma ją nuteisti tik už melagingų parodymų davimą. Vėliau skunde apeliuojama į blogą sveikatos būklę ir prašoma švelninti bausmę.

Vertinant apeliacinį skundą pirmuoju aspektu pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apklausti visai nesuinteresuoti bylos baigtimi liudytojai G. D., R. Š.. Šie liudytojai patvirtino, kad Marijampolės VPK areštinėje I. J. įkalbinėjo J. V. prisiimti kaltę už R. R. nužudymą.

Iš liudytojų S. V. ir A. U. parodymų seka, jog I. J. pripažino, kad smurtavo prieš R. R.. Pastarajam atsitrenkus galva į krosnį ir dėl to mirus, nutempė jį į malkinę ir ten užkasė. Šiems liudytojams I. J. pakankamai detaliai apibūdino lavono padėtį duobėje, kuri pilnai sutapo su įvykio vietos apžiūros duomenimis (1 t. 5-13 b. l.) ir I. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 119-120, 133-134 b. l.) bei nuteistosios parodymais, užfiksuotais parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t. 138-145 b. l.).

Skundžiamame nuosprendyje taip pat aptarti ir tinkamai įvertinti J. V. parodymai, kurie iš esmės sutampa su liudytojos V. V. parodymais. Šie savarankiški įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2012 m. liepos 27 d. vakare J. V. girtavo ne pas I. J., bet pas V. V. ir K. M.. Tokiu būdu įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį, atitinka leistinumo, liečiamumo, patikimumo reikalavimus, nes buvo gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, palyginti su kitais byloje surinktais įrodymais.

Nuosprendyje, nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais atmesti nenuoseklūs ir todėl neaptikimi I. J. teisme duoti parodymai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad I. J. kaltė dėl tyčinio savo sugyventinio nužudymo yra neginčijamai įrodyta. Nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos juridinis įvertinimas taip pat nekelia jokių abejonių.

Pirmosios instancijos teisme I. J. neigė esmines įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. bet kokias savo sąsajas su R. R. nužudymu. Todėl konstatuoti, kad byloje yra nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra teisinio pagrindo.

Skirdamas nuteistajai bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 154 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė, t. y. įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (labai sunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), kaltininkės asmenybę (charakterizuojama neigiamai), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalto apsvaigus nuo alkoholio) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) bei kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes.

Nuteistajai paskirta sankcijos vidurkį atitinanti bausmė. Ši bausmė, netgi įvertinus nuteistosios sveikatos būklę, nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.

Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios I. J. apeliacinį skundą atmesti.