Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio M. S. H. V. (M. S. H. V.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

6. Lietuvos Respublikos K. T. yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

7. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

8. Nagrinėjamo byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 3 d. apie 3.42 val. Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, iš (duomenys neskelbtini) Respublikos pusės pėsčiomis neteisėtai į Lietuvos Respubliką atėjo M. S. H. V. (M. S. H. V.) kartu su kitu (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu. Apie 5.30 val. kinologas ties (duomenys neskelbtini) kaimu sulaikė abu asmenis be asmens tapatybės dokumentų, taip pat surado du suplėšytus (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių pasus. Užsienietis buvo pristatytas į Padvarionių pasienio užkardą. Jo atžvilgiu 2021 m. birželio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje (IBPS duomenimis ikiteisminis tyrimas iki šiol atliekamas). Apklausų metu užsienietis paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) Respublikos išvyko dėl to, kad jo merginos šeima jam grasino susidoroti. Iš (duomenys neskelbtini) Respublikos išvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką, tuomet nukeliavo į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kur jis kartu su kitu (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu (kuris buvo sulaikytas kartu su juo po to, kai kirto Lietuvos Respublikos sieną) GPS pagalba naktį pėsčiomis atvyko per miškus į Lietuvos Respublikos teritoriją ir buvo sulaikytas. Pripažino, kad jis savo pasą suplėšė ir išmetė prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos, taip pat paaiškino, kad savo telefone jis turėjo savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuotrauką, ją rodė pareigūnams, tačiau jie nenorėjo žiūrėti.

9. 2021 m. birželio 3 d. užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kurį išnagrinėjęs Migracijos departamentas 2021 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą nesuteikti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui M. S. H. V. (M. S. H. V.) pabėgėlio statuso, nesuteikti jam papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, įpareigojo įsiteisėjus šiam sprendimui užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su priimtu sprendimu užsienietis jį apskundė, tačiau jo skundas nėra išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio prašytojo byloje nėra priimtas, daroma išvada, kad jis laikytinas prieglobsčio prašytoju Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

10. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje.

11. Vien tai, kad užsienietis neturi su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, negalima teigti, kad jo tapatybė nenustatyta. Priešingai, jis geranoriškai bendradarbiavo su pareigūnais: prisistatė, nurodė duomenis, padedančius identifikuoti asmenį, geranoriškai dalyvavo Migracijos departamento apklausose, atsakė į jam užduotus klausimus. Užsienietis tvirtina mobiliajame telefone turintis savo asmens tapatybės dokumento nuotrauką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netrukus po to, kai užsienietis buvo surastas, kinologas rado ir jo pasą. Nors pareiškėjo atstovo tvirtinimu, iš paso išplėštas lapas, kuriame yra asmens nuotrauka bei kiti asmens duomenys, todėl šis dokumentas yra negaliojantis ir negalima šiuo dokumentus remtis nustatant užsieniečio asmenybę, teismas pažymi, kad Migracijos departamentas jau priėmė sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, todėl, vadovaujantis teismų praktika, negalima vertinti, jog užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3542-261/2021, 15 punktas). Atitinkamai tai reiškia, kad nėra pagrindo užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu.

12. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas (skundas dėl Migracijos departamento 2021 m. liepos 9 d. sprendimo nėra išnagrinėtas), kad jis turi teisę teikti naujus įrodymus ir aplinkybes, atsiradusias po jo apklausos ir sprendimo priėmimo, todėl negalima daryti išvados, kad užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį yra galutinai išsiaiškinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3542-261/2021, 16 punktas). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 8 ir 10 punktuose numatytai pagrindai sulaikyti užsienietį.

13. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Spendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą, svarbu pažymėti tai, kad nuo 2021 m. liepos 14 d. užsienietis jau gyvena Užsieniečių registracijos centre ir jam nėra taikomi jokie judėjimo ribojimai, kad jis laikosi nustatytos vidaus tvarkos. Vien tai, kad užsieniečio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto Lietuvos Respublikos sienos kirtimo, kad jis baustas administracine tvarka už tai, kad kirtęs sieną su savimi turėjo cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (paskirtą administracinę nuobaudą sumokėjo), savaime nėra pagrindo teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nes kaip minėta, naujų teisės pažeidimų jis nepadarė, dėl jo elgesio negauta jokių nusiskundimų. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio asmens tapatybė nustatyta (žr. šio sprendimo 11 punktą), kad teismui nepateikta domenų, jog M. S. H. V. (M. S. H. V.) gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismas pripažįsta, kad nėra tikslinga jam taikyti sulaikymą, todėl jam skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo apribojimų.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

(duomenys neskelbtini)mRespublikos piliečiui M. S. H. V. (M. S. H. V.), gimusiam (duomenys neskelbtini), taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo apribojimų.

Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2021 m. rugsėjo 9 d., bet ne ilgiau kol bus organizuota išsiuntimo į kilmės šalį procedūra ir jis bus išsiustas iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.