- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-216-153/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17746-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Galina Blaževič (pran.)
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- UAB „Statybų kontinentas“
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-853-920/2014 pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei UAB „Statybų kontinentas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. T. patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti atsakovės UAB „Statybų kontinentas“ 2013-09-09 aktą dėl neatvykimo į darbą neteisėtu, grąžinti ieškovą į darbą ir priteisti iš atsakovės nuo 2013-09-09 iki 2013-11-09 – 2473 Lt už priverstinę pravaikštą, priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturinę žalą, 5 proc. dydžio palūkanas, numatytas įstatymo, nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo ir kitas teismo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kyla dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo, neturtinės žalos priteisimo, ieškinio senaties termino.
Teismas nustatė, kad ieškovas su UAB „Statybų kontinentas“ sudaręs neterminuotą darbo 2013 m. vasario 6 d. sutartį, buvo įdarbintas darbų vadovu (b. l. 5). UAB „Statybų kontinentas“ direktorius 2013 m. rugpjūčio 9 d. priėmė įsakymą Nr. P-38 atleisti iš darbo ieškovą vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis), dėl to, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas R. T. darbe pasirodė neblaivus, o 2013 m. rugpjūčio 9 d. visą darbo dieną be svarbių priežasčių neatvyko į darbą.
Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė fakto, jog ieškovas 2013 m. rugpjūčio 8 d. darbe buvo neblaivus ir kad 2013 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas neatvyko į darbą. Teismas konstatavo, kad atsakovės direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. P-38 dėl R. T. atleidimo iš darbo yra naikintinas kaip nepagrįstas. Teismas, pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, sprendė, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2013-08-08 iki 2014-04-07 priteistinas darbo užmokesčio skirtumas – 1077,18 Lt už mėnesį, t. y. iš viso 8617,44 Lt, o taip pat 51,86 Lt už kiekvieną darbo dieną už laikotarpį nuo 2014-04-08 iki 2014-04-21. Už kitą laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo vidutinio darbo užmokesčio teismas ieškovui nepriteisė, nes ieškovo pajamos viršijo jo gautas vidutines mėnesines pajamas 2013 m. gegužės–liepos mėnesiais. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo nurodęs, kad byloje esantys duomenys apie ieškovo pajamas kitose darbovietėse bei jo gautą atlyginimą atsakovės įmonėje paneigia jo teiginius apie prarastą pagrindinį pragyvenimo šaltinį, o emocinių išgyvenimų atlyginimui pakankama satisfakcija laikytinas ieškovo grąžinimas į darbą.
Teismas, taikydamas ginčo santykiams ieškinio senaties terminą, nurodė, kad sutinka su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad byloje esanti Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma yra išduota paties ieškovo prašymu 2013-08-20, atsakant į jo paties 2013-08-20 prašymą (b. l. 15–17). Taip pat su tuo, kad šioje pažymoje esanti informacija patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes apie tai, jog draudimo atsakovės įmonėje pabaiga yra 2013 m. rugpjūčio 9 d., nurodant atleidimo iš darbo pagrindą – LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nenurodė jokių kreipimosi į teismą termino praleidimo priežasčių, o ieškovo atstovas 2014-08-21 baigiamųjų kalbų metu nurodęs, kad kreipęsis į teismą laiku, nes ieškovas apie jo atleidimą iš darbo sužinojo tik 2013-09-17 (b. l. 100), konstatavo, kad net pripažinus ieškovo atstovo nurodytą aplinkybę, kreipimosi į teismą terminas būtų praleistas ir tokiu atveju, nes ieškinys teisme registruotas tik 2013 m. spalio 25 d., t. y. praėjus ilgesniam, nei įstatymo nustatytam terminui (b. l. 3). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties termino, nepateikė jokių jo praleidimą pateisinančių svarbių aplinkybių, atsakovės prašymą tenkino, ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą skundžia ieškovas R. T., kuris prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sekretorės 2014-09-16 patvirtinto ieškovo 2013-09-25 prašymo dėl darbo sutarties ir atleidimo iš darbo dokumentų išdavimo ieškovui (1 t., b. l. 125).
Apeliantas nurodė, kad teismas pagrįstai ir teisingai ieškovui už laikotarpį nuo 2013-08-08 iki 2014-04-07 priteisė darbo užmokesčio skirtumą – 1077,18 Lt už mėnesį, t. y. iš viso 8617,44 Lt., o taip pat 51,86 Lt už kiekvieną darbo dieną už laikotarpį nuo 2014-04-08 iki 2014-04-21. Už kitą laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo vidutinis darbo užmokestis nepriteistinas, nes pagal bylos duomenis, ieškovo pajamos viršija 2013 m. gegužės–liepos mėnesiais gautas ieškovo vidutines mėnesines pajamas.
Apelianto manymu, negalima sutikti su teismo argumentu, kad pagal byloje esantčius duomenis ieškovo emocinių išgyvenimų atlyginimui pakankama satisfakcija laikytinas ieškovo grąžinimas į darbą, todėl reikalavimas dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas. Teismas turėjo pakankamai įrodymų šiam ieškovo reikalavimui patenkinti, bet jų tinkamai neištyrė ir neįvertino, konstatuodamas, kad veiksmai yra mažareikšmiai ir smulkmeniški.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atmesdamas ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, vadovaujasi atsakovės samprotavimais, prielaidomis.
Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo principus, nepagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino, nepateikia jokių jo praleidimą pateisinančių svarbių aplinkybių, atsakovės prašymas yra tenkintinas, ieškinys yra atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovė nebuvo sąžininga, jeigu ieškovui būtų drausminės nuobaudos skirtos laikantis DK 240 str. reikalavimų, tai, be abejonės, būtų pareikalauta, kad darbuotojas pasiaiškintų raštu, taigi nuo šio momento faktiškai būtų suvokęs, kad jo teisė yra pažeista, kad jis už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus yra atleidžiamas iš darbo.
Teismas ignoravo ir visiškai nekreipė dėmesio į ieškovo paaiškinimus, kad atleidimą iš darbo patvirtinančius dokumentus – 2013 m. rugpjūčio 9 d. Įsakymą Nr. 38 dėl atleidimo iš darbo jis pamatė pirmą kartą, gavo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, su jais supažindintas iki šiol nebuvo. Tačiau teismas terminą ieškiniui paduoti skaičiuoja nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d.
Ieškovas galėjo pradėti realizuoti tik 2013 m. rugsėjo 25 d., kai jam buvo įteikti atitinkamo nurodymo dokumentai, t. y. atsiliepimas į R. T. pranešimą darbo byloje Nr. APS-3-14821/2013, aktas dėl R. T. neatvykimo j darbą, nušalinimo nuo darbo akto, tik tada šių dokumentų pagrindu jis galėjo formuoti ieškinį.
Ieškovo manymu, senaties terminas ieškiniui turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. rugsėjo 25 d., t. y. nuo aukščiau paminėtų dokumentų ieškovui įteikimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisėtai ir nepagrįstai ieškinio padavimo senaties terminą skaičiuoja nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. arba nuo rugsėjo 17 d. Dėl išvardintų argumentų Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.
Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Kauno apygardos teismui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos ieškovo 2013-09-25 prašymą dėl darbo sutarties ir atleidimo iš darbo dokumentų išdavimo ieškovui 2014-09-16 patvirtintą darbo ginčų komisijos sekretorės (1 t., b. l. 115). Prašyme yra pastaba, kad visi nurodyti prašyme dokumentai ieškovui buvo pateikti prašymo pateikimo dieną. Ieškovas minėtu prašymu įrodinėja skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo faktą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, rašytinio įrodymo priėmimo būtinybė byloje iškilo vėliau, todėl dokumentas priimamas į bylą ir vertinamas kartu su kitais įrodymais, kurie teisėjų kolegijos iniciatyva išreikalauti iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (1 t., b. l. 144–200, 2 t., 4–11, 13–14). Teisėjų kolegija pranešė raštu apie nutartį išreikalauti naujus rašytinius įrodymus ir priimti juos į bylą, taip pat apie šalių teisę susipažinti su naujais dokumentais, pateikti rašytinį paaiškinimą dėl teisėjų kolegijos priimtų į bylą naujų rašytinių įrodymų. Teisėjų kolegijos 2015-04-03 nutartis, kuria nutarta apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams taip pat išsiųsta paštu (1 t., b. l. 127–130). Atsakovė UAB „Statybų kontinentas“ į teismo pasiūlymą atvykti į teismo posėdį, pateikti rašytinį paaiškinimą dėl naujų įrodymų iki nustatyto teismo nutartyje termino neatsiliepė.
Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo ginčo darbo santykiams ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas dėl ieškinio senaties termino taikymo ir neturtinės žalos priteisimo ginčo santykiams, dėl to suklydo priimdamas sprendimą, o tai sudaro pagrindą šią skundžiamo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo.
DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Nustatyti bendrieji principai padeda įgyvendinti teisę, kad ši labiau atitiktų naujai susiformavusius teisinius santykius, nuolat keičiantis ekonominiams ir socialiniams santykiams. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas. Šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2013 m. vasario 6 d. su UAB „Statybų kontinentas“ sudarė neterminuotą darbo sutartį, buvo įdarbintas darbų vadovu (b. l. 5). Atsakovės UAB „Statybų kontinentas“ administracijos atstovai surašė ir patvirtino 2013 m. rugpjūčio 8 d. aktą dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo. Atsakovės UAB „Statybų kontinentas“ administracija surašė ir patvirtino 2013 m. rugpjūčio 9 d. aktą „Dėl R. T. neatvykimo į darbą“ (b. l. 12). Atsakovės UAB „Statybų kontinentas“ direktorius 2013 m. rugpjūčio 9 d. priėmė įsakymą Nr. P-38 atleisti R. T. iš darbo, vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis), dėl to, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. R. T. darbe pasirodė neblaivus, o 2013 m. rugpjūčio 9 d. visą darbo dieną be svarbių priežasčių neatvyko į darbą (b. l. 48). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas iš darbo UAB „Statybų kontinentas“ atleistas neteisėtai, nesant įstatyminio pagrindo nutraukti su ieškovu darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., kadangi atsakovė UAB „Statybų kontinentas“, neįrodė ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo fakto (ieškovo 2013-08-08 neblaivumo darbo vietoje ir ieškovo 2013-08-09 neatvykimo į darbą), todėl ieškovo skundžiamą atsakovės UAB „Statybų kontinentas“ direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą Nr. P-38 atleisti R. T. iš darbo vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis), dėl to, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. R. T. darbe pasirodė neblaivus, o 2013 m. rugpjūčio 9 d. visą darbo dieną be svarbių priežasčių neatvyko į darbą, panaikino. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų nekartoja, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino bylos aplinkybes ir taikė materialinės teises normas, todėl šioje dalyje padarė teisingas išvadas apie neteisėtą ieškovo atleidimą iš darbo.
Dėl ieškinio senaties termino
Byloje kilo ginčas dėl taikytino ieškinio senaties termino darbo ginčui.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas praleido DK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad ieškovas apie atleidimą iš darbo sužinojo 2013 m. rugsėjo 17 d. atvykęs į darbo ginčų komisijos posėdį ir ten pamatęs atleidimo iš darbo dokumentus. Teismas nurodė, kad ieškovas 2013 m. rugsėjo 2 d. kreipdamasis į darbo ginčo komisiją pridėjo 2013 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie savo valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 10 d. Šioje pažymoje nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. R. T. fiksuotas nedraudiminis laikotarpis (nušalinimas nuo darbo dėl nustatyto neblaivumo). 2013 m. rugpjūčio 9 d. taip pat fiksuotas nedraudiminis laikotarpis (pravaikšta). Pažymoje nurodyta ir draudimo pabaiga – 2013 m. rugpjūčio 9 d. (atleidimo iš darbo diena).
Teismas akcentavo, kad ieškovas 2013 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą. Teismo apskaičiavimu, atsižvelgiant į ieškovo turimus duomenis apie ieškovo atleidimo iš darbo ir ieškinio pareiškimo teisme registracijos datą, ieškovas du kartus viršijo įstatyme numatytą terminą, todėl atsakovė, teismo vertinimu, pagrįstai teismo prašė ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį kaip pagrindą ieškiniui atmesti (DK 27 straipsnis, CK 1.131 straipsnis).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir taikė ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad momentas, kada darbuotojas sužinojo apie jo atleidimą iš darbo, yra fakto klausimas (CPK 12, 178, 185 str.).
Bylos duomenimis, ieškovas ieškiniu (patikslintu ieškiniu) 2013-10-25 (pareiškimo registracijos data, pareiškimo išsiuntimo data 2013-10-22) kreipėsi į teismą dėl pripažinimo neteisėtu ieškovo 2013-08-08 nušalinimo nuo darbo, dėl neteisėto atsakovės 2013-08-09 akto, dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo (už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą), prašė panaikinti paskirtas drausmines nuobaudas, grąžinti jį į darbą ir priteisti darbo užmokesčio išmokas, neturtinę žalą (b. l. 3–4, 23–24). Atsižvelgdama į pareikštą nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinio reikalavimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo santykiams taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, taip, kaip tai numato DK 300 straipsnio 1 dalis.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2013-09-02 kreipdamasis į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio (b. l. 49–50) nurodė, kad atsakovės bendrovėje dirbo nuo 2013-02-07 iki 2013-08-29, ir pateikė komisijai kartu su prašymu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2013-08-20 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą kopiją (b. l. 15–17). Iš pažymos turinio matyti, kad ieškovui pažyma išduota pagal jo 2013-08-20 prašymą (2 t., b. l. 14). Pažymoje nurodyta, kad nedraudiminis laikotarpis yra 2013-08-08 ir kad ieškovas 2013-08-09 atleistas iš darbo atsakovės bendrovėje DK 136 str. 3 dalies 2 punkto pagrindu, draudimo pabaiga 2013-08-09. Ieškovo argumentas, jog jis apie atleidimą iš darbo nežinojo, nes pažymos neskaitė, yra neprotingas, nes būtent ieškovui kreipiantis į darbo ginčo komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio buvo aktualus pažymos duomenų turinys. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas visgi 2013 m. rugpjūčio 20 d. sužinojo, kad atsakovė DK 136 str. 3 dalies 2 punkto pagrindu jį iš darbo atleido 2013-08-09.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas, pateikęs ieškinį, pirmosios instancijos teismo neprašė atnaujinti praleistą terminą, sprendė, kad įstatymo nustatyto termino kreiptis į teismą nepraleido. Kauno apygardos teismo posėdyje ieškovas laikėsi tos pačios nuomonės, tačiau nurodė, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, jog terminas ieškinio pareiškimui pateikti praleistas, prašo ieškinio senaties terminą atnaujinti, kadangi dokumentus, susijusius su atleidimu iš darbo, ieškovas 2013-09-25 gavo iš Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos ir tuomet ieškovui paaiškėjo, kodėl ir kokiu pagrindu jis yra atleistas iš darbo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymas nereikalauja, kad šalys reikštų prašymus atnaujinti praleistą senaties terminą, netaikyti senaties termino, atmesti prašymą dėl senaties termino ir kt. Pagal CK 1.131 straipsnį, teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškinio senaties praleidimo priežastis ir pripažinęs, kad ieškinio senaties praleidimo priežastys yra svarbios, neturi pagrindo reikalauti prašymo dėl senaties netaikymo, o sprendžia, ar praleistas terminas atnaujintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2009). Ieškinio senaties termino pasibaigimas gali būti pagrindas atsisakyti taikyti teisminę pažeistos asmens teisės gynybą ar ją taikyti proporcingai, o ne maksimaliai ir visapusiškai. Šiuo atveju nagrinėjama darbo byla, kurioje sprendžiami darbuotojo teisių pažeidimo klausimai. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo atmesti ieškovo ieškinio vien tuo pagrindu, kad ieškovas neprašė atnaujinti praleistą terminą jo teisėms apginti. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio pareiškimas yra išsiųstas teismui 2013-10-22, todėl terminas ieškinio pareiškimui pateikti turi būti skaičiuojamas nuo ieškinio pareiškimo išsiuntimo datos (1 t., b. l. 18), o ne nuo ieškinio pareiškimo registracijos datos 2013-10-25 (1 t., b. l. 3), kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
Darbo kodekso 300 str. 1 dalyje nurodyta, kad jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu nustatoma, kad darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.
Byloje nenuginčytas ieškovo argumentas, kad atsakovė nepareikalavo iš ieškovo pasiaiškinimo dėl jo 2013-08-08 ir 2013-08-09 tariamai padarytų darbo drausmės pažeidimų, nesupažindino ieškovo su dokumentais, kuriuose atsakovė užfiksavo ieškovo tariamai padarytus darbo drausmės pažeidimus, atsakovė neįteikė ieškovui įsakymo dėl atleidimo iš darbo, nesumokėjo ieškovui darbo užmokesčio išmokų atleidimo iš darbo dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2013-08-20 pažyma negali būti vertinama kaip tinkamas dokumentas, nuo kurio įteikimo yra pagrindas skaičiuoti terminą, per kurį ieškovas gali kreiptis į teismą dėl darbo ginčo išsprendimo. Įvertinus į bylą pateiktus dokumentus – ieškovo 2013-09-25 prašymą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai dėl išdavimo ieškovui dokumentų dėl atleidimo iš darbo, labiau tikėtina, kad dokumentus, būtinus kreiptis į teismą, ieškovas iš Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos gavo 2013-09-25 (darbo sutartis, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-09-17 sprendimas Nr. DGKS-3466, nušalinimo nuo darbo 2013-08-08 aktas Nr. 2, 2013-08-09 aktas, 2013 m. rugpjūčio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, 2013-09-25 prašymas). Minėti dokumentai patvirtinti 2013-09-25 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sekretorės (1 t., b. l. 5, 7–10, 12, 14, 115). Taip pat prašyme pastaboje nurodyta, kad dokumentai ieškovui išduoti prašymo komisijai pateikimo dieną (1 t., b. l. 115). Esant byloje nustatytai aplinkybei, kad ieškovas visus susijusius su ieškovo darbu ir atleidimo iš darbo dokumentus gavo tik 2013-09-25 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijoje, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas, išsiuntęs ieškinio pareiškimą teismui 2013-10-22, ieškinio senaties termino kreiptis į teismą nepraleido. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2013-09-25, tad terminas ieškinio pareiškimui pateikti teismui pasibaigė 2013-10-25, šiuo atveju ieškovas pareiškimą teismui išsiuntė 2013-10-22, taigi vieno mėnesio ieškinio senaties termino kreiptis į teismą ieškovas nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, be pagrindo ieškovo ieškinio reikalavimo netenkino, todėl šią skundžiamo teismo sprendimo dalį teisėjų kolegija panaikina ir priima nauja teismo sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.
Dėl darbo užmokesčio priteisimo
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovės direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. P-38 dėl R. T. atleidimo iš darbo yra naikintinas kaip nepagrįstas. LR DK 300 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Ieškinio pareiškime ir apeliaciniame skunde ieškovas prašė grąžinti jį į darbą atsakovės bendrovėje. Remiantis minėta įstatymo norma, ieškovo prašymas grąžinti jį į darbą yra tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ginčo santykiams LR DK 300 str. 3 d., kur numatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyta aplinkybė, kad bylos duomenimis ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2013 m. gegužės–liepos mėnesiais sudarė 2477,18 litų ((3000 Lt + 3000 Lt + 1145,45 Lt + 286,09 Lt) / 3 = 2477,18 Lt, b. l. 16–17), ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis nurodytu laikotarpiu sudarė 118, 53 Lt (2477,18 / 20,9 = 118, 53), ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2014 m. balandžio 21 d. sudarė 1400 litų (1000 Lt + 400 Lt, b. l. 90–94), ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė 66,99 Lt (1400 / 20,9 = 66,99), nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 21 d. sudarė 66,67 Lt (1400 / 21 = 66,67), ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos sudarė 3200 litų (1000 Lt + 400 Lt + 1800 Lt, b. l. 90–94). Todėl ieškovui už laikotarpį nuo 2013-08-08 iki 2014-04-07 priteistinas darbo užmokesčio skirtumas – 1077,18 Lt už mėnesį, t. y. iš viso 8617,44 Lt, o taip pat 51,86 Lt už kiekvieną darbo dieną už laikotarpį nuo 2014-04-08 iki 2014-04-21. Už kitą laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo vidutinis darbo užmokestis nepriteistinas, nes pagal bylos duomenis, ieškovo pajamos viršija 2013 m. gegužės–liepos mėnesiais gautas jo vidutines mėnesines pajamas (Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2003 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650, 3.1, 3.3 ir 6.1 punktais, LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-12-21 įsakymu Nr. A1-581 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2013 metais patvirtinimo“, pagal kurį 2013 m. numatytos 20,9 darbo dienos, esant penkių dienų darbo savaitei, taip pat LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-693 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2014 metais patvirtinimo“, pagal kurį 2014 m. numatyta 21 darbo diena, esant penkių dienų darbo savaitei).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsisakymo priteisti ieškovui neturtinę žalą.
Ieškovas, motyvuodamas būtinumą priteisti jam iš atsakovės už patirtus išgyvenimus 5000 Lt neturtinę žalą, nurodė sveikatos sutrikimą, reputacijos ir galimybės įsidarbinti pablogėjimą. Byloje nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai – neteisėtas ieškovo atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva, taip pat tai, kad atsakovė nepareikalavo ieškovo pasiaiškinti dėl tariamų darbo drausmės pažeidimų, atleido iš darbo darbuotoją per kelias dienas, atleido ieškovą žeminančiu darbuotoją pagrindu – už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsakovės kaltė dėl neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo yra akivaizdi. Taip pat yra priežastinis ryšys tarp kaltės ir atsiradusios neturtinės žalos (CK 6.246–249 str.). Byloje nenuginčytas ieškovo argumentas, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas išgyveno, kad buvo pažemintas kitų asmenų akyse, kad pablogėjo ieškovo galimybė įsidarbinti (CPK 12, 178, 185 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju neteisėto atleidimo iš darbo faktas yra pakankamas pagrindas ieškovui neturtinei žalai iš atsakovės priteisti. Priteistinos ieškovui neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į atsakovės padarytus darbo teisės normų pažeidimus atleidžiant ieškovą iš darbo, ieškovo atleidimo pagrindą (DK 136 str. 3 d. 2 p.) ir ieškovo išdirbtą atsakovės bendrovėje darbo laiką (nuo 2013-02-06 iki 2013-08-09). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo patirtus išgyvenimus, teisinga ir protinga neturtinės žalos atlyginimo suma yra 300 Eur, tokio dydžio neturtinė žala priteistina iš atsakovės. Taigi dėl šios dalies teisėjų kolegija taip pat priima naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkina iš dalies.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
LR CPK 98 str. numato, kad šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą ruošiant procesinius dokumentus. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui R. T. pirmosios instancijos teisme, remiantis atstovavimo 2013-10-14 sutartimi, atstovavo advokatas J. A. (1 t., b. l. 6). Advokatas ieškovo vardu parengė procesinius dokumentus (ieškinio pareiškimą, patikslintą ieškinio pareiškimą), teikė jam konsultacijas, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 74). Už suteiktas teisines paslaugas, remiantis kvitu Nr. 001467, ieškovas advokatui sumokėjo 2000 Lt (1 t., b. l. 73). Ieškovo prašoma priteisti suma už advokato suteiktas jam pirmosios instancijos teisme teisines paslaugas atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius (8.2 p., 8.18 p.). Todėl patenkinus iš dalies ieškovo ieškinį, ieškovo prašymas dėl jam priteistinos už advokato teisines paslaugas išlaidų sumos tenkintinas iš dalies – ieškovui priteistina 300 Eur už advokato teisinių paslaugų suteikimą pirmosios instancijos teisme.
Patenkinus iš dalies ieškovo apeliacinį skundą ir ieškinį iš atsakovės, remiantis CPK 96 str. 1 d., 83 str. 1 d. 1 p., 80 str. 1 d., priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos), kurios, remiantis Kauno apylinkės teismo pažyma, sudaro 14,27 Eur (1 t., b . l. 2), remiantis Kauno apygardos teismo pažyma – 6,56 Eur (2 t., b. l. 3), iš viso valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo turėjo 20,83 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Žyminis mokestis už ieškinį dėl neteisėto atleidimo ir grąžinimo į darbą – 41 Eur, dėl darbo užmokesčio priteisimo – 75 Eur, dėl neturtinės žalos priteisimo – 20 Eur, žyminis mokestis už ieškovo apeliacinį skundą yra 106 Eur (41 Eur + 65 Eur). Iš viso iš atsakovės valstybei priteistina 262,83 Eur.
Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos išreikalauta medžiaga Nr. APS-3-14821/2013 (64 lapai) grąžintina Darbo ginčų inspekcijai (1 t., b. l. 144), paliekant byloje šios medžiagos kopijas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtu: atsakovės UAB „Statybų kontinentas“ 2013-08-08 aktą dėl ieškovo R. T. nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo, 2013-08-09 aktą dėl R. T. neatvykimo į darbą, atsakovės UAB „Statybų kontinentas“ direktoriaus 2013-08-09 įsakymą Nr. P-38 dėl R. T. atleidimo iš darbo UAB „Statybų kontinentas“ iš darbų vadovo pareigų, grąžinti ieškovą R. T. nuo 2013-08-09 į darbą UAB „Statybų kontinentas“ į darbų vadovo pareigas.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Statybų kontinentas“ (į. k. 302635318, Kaunas, Islandijos pl. 95-57, buveinė: Kaunas, A. Stulginskio g. 41G, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Danske“ bankas):
už laikotarpį nuo 2013-08-08 iki 2014-04-07 darbo užmokesčio skirtumą – 2 495,78 Eur (8 617,44 Lt (su mokesčiais), už laikotarpį nuo 2014-04-08 iki 2014-04-21 už kiekvieną darbo dieną po 15,02 Eur (51,86 Lt (su mokesčiais), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ieškovui R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ).
Sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio priteisimo – 311,97 Eur (1077,18 Lt (apskaičiuota suma) ieškovui R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB ,,Statybų kontinentas“ (į. k. 302635318, Kaunas, Islandijos pl. 95-57, buveinė: Kaunas, A. Stulginskio g. 41G, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Danske bankas) vykdyti skubiai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB ,,Statybų kontinentas“ (į. k. 302635318, Kaunas, Islandijos pl. 95-57, buveinė: Kaunas, A. Stulginskio g. 41G, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Danske“ bankas) 262,83 Eur žyminį mokestį ir pašto išlaidas, kurias sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Išreikalautą iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos medžiagą Nr. APS-3-14821/2013 (64 lapai) grąžinti Darbo ginčų inspekcijai, paliekant civilinėje byloje šios medžiagos kopijas.