Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-01-29 · Byla Nr. PK-54-586/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
PK-54-586/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Pareiškėjas
T. Ž.
Skundo Nr. PK-54–586/2016
Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00001-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.9.7.2.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 29 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V.Vainius, išnagrinėjęs pareiškėjos T. Ž. skundą dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja T. Ž. skundu privataus kaltinimo tvarka prašo pradėti baudžiamąjį procesą L. O. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Skunde pareiškėja išdėstė visą eilę faktinių aplinkybių, kurių jos nuomone pasireiškė šmeižtas: 2012-12-21 L. O. kreipėsi į Klaipėdos rajono PK su akivaizdžiai melagingu pareiškimu tiesiogiai tyčia ją kaltinant O. šeimos kapo išniekinimu, vėliau 2013-10-23 įtarime L. O. teigė, kad ji išniekino ir suniokojo kapą, taip pat analogiški pasisakymai pasakyti jos liudytojų apklausos protokoluose.

Pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, kadangi yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rašant pareiškimą į policiją dėl kapo išniekinimo L. O. visiškai neužsiminė, kas galėjo padaryti nusikaltimą, tik prašė jį ištirti. Įtarimą dėl nusikaltimo padarymo L. O. nesurašė, o įtarimas T. Ž. buvo pateiktas pagal L. O. apklausos protokolus, kuriuose pastaroji teigė, jog, kadangi gauna grasinančias žinutes iš T. Ž., todėl mano, kad ji ir galėjo išniekinti kapą, o kas tai padarė, turėjo įrodyti ikiteisminis tyrimas, o ne vien L. O. samprotavimai.

Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė ar ruošiasi daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skunde tik formaliai nurodyta, kad ją apšmeižė L. O., iš to negalima daryti išvadų, jog šioje situacijoje yra šmeižto nusikaltimo sudėties požymių. L. O. apklausos protokoluose nurodė tik savo subjektyvią nuomonę apie kitą asmenį, kurio pagal ankstesnius tarpusavio santykius, bijo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 2 d. teismas,

nutaria:

pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą nustačius, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vandalinas Vainius