Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-557/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-05Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
1A-88-557/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32612-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Dalia Kursevičienė
Nuteistasis
T. Ž.
Advokatai
Asta Mačernytė
Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-557/2021

Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32612-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.1; 1.2.14.5.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,nuteistajam T. Ž. ir jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės Astos Mačernytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas T. Ž. pagal Europos arešto orderį suėmimo Nyderlandų Karalystėje ir Lietuvoje laikas nuo 2020-04-04 iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu priteista iš T. Ž. 1 896,38 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Atmestas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl 254 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš T. Ž. valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. Ž. nuteistas už tai, kad grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, tai yra T. Ž. 2018-07-08 apie 20.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Klaipėdoje, Taikos pr. 66A, įsėdo į automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kur vairuotojo vietoje sėdėjo A. J., ir T. Ž., pagrasinęs pavartoti fizinį smurtą, pareikalavo A. J. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, o pastarajam nurodžius, jog telefono neturi, T. Ž. pagrasino pastarąjį įkišti į jo paties automobilio bagažinę. Po šių grasinimų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, siekdamas įbauginti A. J. ir taip palaužti jo valią priešintis, išlipęs iš automobilio atidarė ir uždarė minėto automobilio bagažinės dangtį. Tuo metu T. Ž. pagrobė automobilyje buvusį 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20 Life“, kroviklio laidą bei telefono dėžutę su joje buvusiomis ausinėmis ir informacine knygute, kurios materialiai nevertinamos, ir iš piniginės pagrobė 20 eurų. Tokiu būdu T. Ž. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrasinę tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, pagrobė A. J. priklausančio turto už 220 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. Ž. gynėja advokatė A. Mačernytė prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti kaip neteisingą ir nepagrįstą ir nuteistąjį T. Ž. išteisinti.

2.1. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020-11-12 nuosprendžiu T. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl plėšimo byloje, kurioje jis buvo kaltinamas A. J. užpuolimu jam sėdint automobilyje ir apiplėšimu atimant mobilųjį telefoną ir pinigus. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. Teismas konstatavo, kad T. Ž. kaltę patvirtina įrodymų byloje visuma. Teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė T. Ž. ir nukentėjusiojo A. J. parodymus ir konstatavo, kad neturi pagrindo netikėti išsamiais nukentėjusiojo parodymais, nors jie nebuvo nei išsamūs, nei įtikinami. Teismo konstatavimas, kad ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. nurodė, jog buvo įsėdęs į automobilį, yra neteisingas, nes T. Ž. kalbėjo apie visai kitą atvejį, o į kieno nors automobilį visi kažkada yra įsėdę, be to, net jei T. Ž. būtų prisipažinęs (iš baimės ar kitokio poveikio priežasčių), baudžiamasis įstatymas leidžia kaltinamajam keisti parodymus, neduoti jų išvis ir panašiai. Mobiliojo telefono įgijimas yra galimas tiek per skelbimus, tiek lombarduose, T. Ž. pirko jį radęs skelbimą socialiniame tinkle Facebook, nes taip būna pigiau ir greičiau. Todėl telefono įgijimas nereiškia jo pagrobimo. Teismas tokį teiginį vertino kaip gynybinę versiją, tačiau tokiu atveju nesuprantama, kodėl būtent T. Ž. už tai atsako, nes tokiu būdu perka daug žmonių, o jie nėra patraukti atsakomybėn.

2.3. Teismo teiginiai ir vertinimas, kad T. Ž. parodymai nelogiški, prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams (iš tikrųjų buvo vienas liudytojas – R. S., jis, pasak nukentėjusiojo, turi psichinę negalią ir ne visada bei ne viską gerai pamena), yra iškreipiantis tiesą (neatitinka tikrovės) ir neteisingi savo esme. Teismo konstatavimas, kad liudytojas R. S. liudijo, jog jis suprato, kad draugą užpuolė T. Ž., ir parodė jį socialiniame tinkle Facebook, yra precedento neturinti faktinė aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja, visiškai nieko negalėjusi pasakyti apie tyrimą, nors pati jį vedė, neišsiaiškino, jog liudytojas turi psichinę negalią, o kaltinamąjį aktą surašė iš dviejų vaikinų susitartos fantazijos, ir teismas tuo rėmėsi kaip faktinėmis aplinkybėmis. Asmuo, turintis psichinę negalią, liudijo pagal nežinia kaip pateikiamus klausimus, nežinia dėl kieno įtakos, pareigūnei to nepažymėjus apklausos dokumentuose, tai galbūt būtų sukėlę abejonių ir iki kaltinamojo akto nebūtų prieita, ir tai nulėmė bylos baigtį, nors byloje nėra visai jokių T. Ž. veikos įrodymų. O įrodymų ir negalėjo būti, nes T. Ž. nusikaltimo, kuriuo buvo kaltinamas ir yra nuteistas, nepadarė.

2.4. Teismas konstatavo, jog atpažinimas atliktas laikantis atpažinimo reikalavimų, tačiau teismas pamiršo, jog bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinta, kad nuteistasis T. Ž. buvo atpažintas nukentėjusiojo pirmiausia ne dėl policijos pateiktų fotonuotraukų, o buvo parodytas (o gal jis tik teigia, kad parodė) ir paklausta, ar ne šis asmuo jį užpuolė, socialiniame tinkle Facebook jo draugas R. S.. Taigi teismas iškreipė atpažinimo, tiksliau, nusiteikimo nurodyti ir atpažinti būtent T. Ž. faktą. Apibūdinimas, kad užpuolė tamsiai apsirengę asmenys, nieko nepatvirtina, nes dabar daug kas taip rengiasi. Policijos pateikta filmuota medžiaga yra niekinė, kadangi visiškai nesimato, nei kas kur eina, nei kad eina T. Ž., nei kad ten yra nukentėjusieji ar jų automobilis, tokiais įrodymais bandyta remtis, greičiausiai tikintis, kad nebus peržiūrėtas įrašas, nes taip būna, kada teisiamieji atsisako įrodymų tyrimo vildamiesi bausmės mažinimo, bandymas peržiūrėti įrašą tiesiog kompiuteryje buvo užprotestuotas ir ne veltui – kompiuterių specialistui padedant peržiūrėjus įrašus tam skirtoje salėje paaiškėjo, kad įrašuose nėra T. Ž. ir nėra užpuolimo fakto. Taigi nesuprantama, kad tai gali būti vadinama įrodymu. Netgi nukentėjusiojo teiginiai, kad atpažįsta T. Ž., yra neįtikinamai, nes pastarasis kartais būna su barzda, kartais su ūsais, kartais nusiskutęs, taigi nukentėjusysis net nežino, kad negali atpažinti be barzdos asmens, kuris galbūt jo nurodomo įvykio metu buvo su barzda. Tai, kad tokias pat savybes nurodė liudytojas, nėra įrodymas, nes akivaizdu, kad nukentėjusysis ir liudytojas buvo susitarę, ir tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas negebėjo atsakyti į visus T. Ž. advokatės klausimus, tai būtų nesudėtinga esant tiesai, o ne išsigalvojimams. Neįtikėtina ir aplinkybė, kad nukentėjusysis neva laukė merginos, kurios įvardyti negalėjo, neva mergina nepriėjo ir panašiai. Taigi nesimato nei logiško, nei išsamaus nukentėjusiojo parodymų dėstymo. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis apie smurtą nenurodė pirmuose parodymuose, o papildė („pagražino“) parodymus vėliau, galbūt tam, kad įtikinamiau atrodytų, taigi teismo teiginys, kad nukentėjusiojo parodymai išsamūs ir nuoseklūs, yra netikslus.

2.5. Be to, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. nebuvo paskirtas advokatas ir tinkamai neišaiškinta, kad jis turi teisę į gynybą (pasisamdyti advokatą ar reikalauti, kad jis jam būtų paskirtas), nors akivaizdu, kad jam advokato reikėjo. Pareigūnė nurodė T. Ž. tik vietas, kur turi pasirašyti, taip išgavo pastarojo parašą, kad jis advokato nepageidauja. Taip buvo pažeista T. Ž. teisė į advokatą. Nukentėjusiuoju pripažintas asmuo gali turėti kėslų prieš kaltinamą asmenį, tačiau tai nebuvo aiškinamasi. Be to, teismo metu liudytojo parodymai skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, į advokatės klausimą dėl nesutapimo kaltinamasis ėmė pateisinti liudytoją, kad jis psichinis ligonis. Liudytojas teisme sakė, kad nepadėjo nustatyti, kas užpuolė jo draugą, tai yra prieštaravimas byloje nukentėjusiojo parodymams. Teismas ignoravo šią aplinkybę, nors advokatė ją įvardijo baigiamojoje kalboje. Neįtikima, kad policijoje liudytojo parodymai buvo tokie tikslūs, galbūt tam pasiruošta, o teisme jau reikia pasiteisinimų dėl negalios. Vertintina, kad asmuo piktnaudžiauja negalia arba tuo naudojasi nukentėjusysis savo fantazijoms pagrįsti ir tikslams pasiekti. Dabar galima, deja, tik spėti, ar nebuvo pasikėsinta ir grasinant T. Ž., siekiant jį įbauginti taip pat ne be nukentėjusiojo pagalbos.

2.6. Telefono nusipirkimas negali būti laikomas nusikaltimu. Kadangi T. Ž. pirko vogtą telefoną to nežinodamas, galimas tik daikto konfiskavimas.

2.7. Teismo teigimas, kad tyrėja galėjo iš neinformatyvaus vaizdo įrašo nustatyti, jog nusikaltimą padarė T. Ž., iškreipia tiesą ir pridengia nekokybišką ikiteisminio tyrimo darbą šioje byloje, tai yra ydinga praktika. Negalima toleruoti, kad nesant jokių įrodymų būtų nuteisiami nekalti asmenys. Tai iš esmės pažeidžia teisingumą.

2.8. Vien todėl, kad nuteistasis pažeidė kardomąją priemonę ir išvyko iš Lietuvos be leidimo, negali būti kaltės ar baimės atsakyti už savo veiksmus įrodymu. Dėl išvykimo (tai turėjo padaryti išsigandęs dėl savo gyvybės, nes jam buvo grasinta) jis jau nubaustas, o būtent, pakeista kardomoji priemonė ir ilgą laiką jam atimta laisvė.

2.9. Be to, byloje ir nuosprendyje teigiama, kad nusikaltimą T. Ž. padarė su kitu nenustatytu asmeniu, net nesistengiant to išaiškinti ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir nukentėjusiajam, nes jam buvo reikalinga būtent T. Ž. nubausti. Kodėl teismas nusprendė, kad bylos duomenys neprieštaringi, papildantys vieni kitus, nėra paaiškinta ir neina suprasti. Šiais įrodymais neįmanoma nuteisti nieko, nebent asmuo žinotų, kad yra už ką jį bausti, bet tikėtųsi bausmės sušvelninimo ir neprašytų įrodymų tyrimo, bet taip šiuo atveju nėra dėl T. Ž..

2.10. Dėl ekstradicijos išlaidų – 1 896,38 Eur – priteisimo nuosprendžio dalis taip pat naikintina, nes jei tyrimas būtų buvęs teisingas, nereikėtų nei kardomosios priemonės, nei paieškos, nei ekstradicijos. Tikslo slėptis T. Ž. neturėjo, dirbo Nyderlanduose oficialiai, mokėjo mokesčius.

Šalies argumentai

2.11. BK yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Baudžiamojoje teisėje taip sureguliuota, kad asmuo laikomas nekaltu, kol neįrodyta kitaip. Nekaltumo prezumpcija gina žmogų nuo galimų vis pasitaikančių klaidų. Šiuo atveju pažeista nekaltumo prezumpcija, nes įrodymų nėra, o remiamasi prielaidomis, abejotinais liudytojo ir nelogiškais nukentėjusiojo parodymais bei vaizdo medžiaga, kuri nieko neparodo ir neįrodo. Kadangi kaltinamasis aktas ir nuosprendis paremti abejotinais parodymais, visos abejonės, vadovaujanti in dubio pro reo principu, turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai.

2.12. Nuosprendis turi būti pagrįstas ir teisingas, tačiau skundžiamas nuosprendis šiuo atveju paremtas prielaidomis, tai yra nepagrįsta ir neteisėta. Nukentėjusiajam jo draugas parodė asmens nuotrauką, todėl jis žinojo, ką rodyti policijoje. Galėjo būti, kad tyrėja uždavė menamus klausimus ir kaltinamasis aktas susidėliojo iš dėlionių nenatūraliai – pati tyrėja nieko neprisiminė. Liudytojo R. S. parodymai vertintini kaip niekiniai. O kadangi nukentėjusysis rėmėsi R. S. pagalba tiek po įvykio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai abejotini. Į advokatės klausimą, ar konsultavosi su kuo nors apie įvykį, nukentėjusysis pasakė, kad su R. S., taigi jis tarėsi su psichiniu ligoniu.

3. 2021-01-13 Klaipėdos apygardos teisme gautas iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo persiųstas nuteistojo T. Ž. apeliacinio skundo papildymas (t. 4, b. l. 41, 42–45), o 2021-03-31 teisme gautas nuteistojo T. Ž. 2021-03-17 prašymas atsižvelgti į jo surašytą gynėjos advokatės A. Mačernytės apeliacinio skundo papildymą kaip į neatsiejamą apeliacinio skundo dalį ir išnagrinėti apeliacinio skundo papildyme nurodytas aplinkybes (t. 4, b. l. 52). Apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BK) nenumato apeliacinio skundo papildymo pateikimo galimybės, todėl ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka bus nagrinėtina tik pagal nuteistojo T. Ž. gynėjos apeliacinį skundą, juolab, kad jame išdėstytos iš esmės tapačios T. Ž. pateiktame apeliacinio skundo papildyme nurodytos aplinkybės.

4. Teismo posėdyje nuteistasis T. Ž. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistojo gynėja nesutinka su T. Ž. nuteisimu ir prašo jį išteisinti tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiojo parodymų, nepagrįstai vertino liudytojo R. S., turinčio psichinę negalią, parodymus, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

7. Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantės subjektyviu įrodymų vertinimu, neleidžia daryti išvados, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. Ž. kaltu dėl plėšimo, įstatymo nuostatas taikė teisingai ir nuteisė jį už plėšimą pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

8. Nors T. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu savo kaltės dėl A. J. apiplėšimo nepripažino, nurodė, su nukentėjusiuoju susitikęs nebuvo ir iš jo telefono bei pinigų nepagrobė, mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“ įsigijo pagal skelbimą socialiniame puslapyje Facebook iš nepažįstamo asmens, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos T. Ž. parodymu vertino kaip pasirinktą gynybos versiją, kuri prieštarauja teisme apklaustų nukentėjusiojo, liudytojo parodymams ir kitų byloje surinktų ir skundžiamame nuosprendyje aprašytų duomenų visumai.

9. Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pagal jam pateiktas nuotraukas atpažino T. Ž. kaip jį apiplėšusį asmenį (t. 1, b. l. 106-108, 109), t. y. pagrobusį iš jo mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus. Nurodė, kad įvykio metu sėdėdamas savo automobilyje prie prekybos centro „Grandus“ laukė draugės. Tuo metu į jo automobilį įlipo du jam nepažįstami asmenys. Vienas iš jų, kaip vėliau buvo nustatyta – T. Ž., atsisėdo priekyje, keleivio sėdynėje, kitas – ant galinės automobilio sėdynės, todėl jo tinkamai neįsidėmėjo. T. Ž. pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus – 20 Eur. Abu asmenys jam grasino pavartoti fizinį smurtą, pasisavinti jo automobilį ir įkišti jį į automobilio bagažinę. T. Ž. anksčiau nepažinojo, surasti jį padėjo draugas R. S., kuris iš pateikto T. Ž. apibūdinimo surado pastarojo profilį socialiniame tinkle Facebook. Apklausiamas teisme liudytojas R. S., be kita ko, nurodė: „A. sakė, kad aukštas, šviesios odos spalvos, rudų akių. Suradau facebooke nuotrauką ir parodžiau A.. <...> Sakė, kad dviese jį užpuolė. <...> Aš jam tiesiog pabandžiau padėti nustatyti užpuolusius žmones. Aš seniau buvau girdėjęs jų vardus, man draugai buvo pasakoję, kad tokie yra. <...> Aš pagalvojau, kad čia tie patys, apie kuriuos pasakojo, todėl A. ir parodžiau. Aš neprisimenu, ką draugai buvo pasakoję apie Ž.. Girdėjau, kad yra kaip banditai jie yra.“ (2020-09-04 teismo posėdžio protokolas t. 3, b. l. 58–59). Priešingai apeliantės tvirtinimui, šio liudytojo parodymai nėra prieštaringi ir sutampa su nukentėjusiojo parodymais, todėl abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, gynėja nepagrįstai sureikšmina liudytojo R. S. parodymus, apeliaciniame skunde darydama jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas prielaidas, kad jis turi psichinę negalią ir liudijo nežinia dėl kieno įtakos. Byloje nenustatyta, kad liudytojas R. S. dėl kokių nors psichinių trūkumų nesugebėtų teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus (BPK 79 straipsnis). Pažymėtina, kad R. S., kaip pats nurodė 2018-10-24 liudytojo apklausos metu, apie įvykį sužinojo iš nukentėjusiojo A. J. pasakojimo ir pagal tai, kaip jis apibūdino jį apiplėšusį asmenį, kaip pats nurodė, padėjo draugui jį surasti, parodydamas nuotrauką socialiniame tinkle Facebook. Pažymėtina, kad nei nukentėjusysis A. J., nei liudytojas R. S. nuteistojo T. Ž. asmeniškai nepažinojo (R. S. 2018-10-24 liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad T. Ž. buvo matęs tik vieną kartą – 2018 m. liepos mėnesį, kai jis aiškinosi kažkokius santykius su jo draugu D. C. prie PC „Akropolis“, tačiau jo asmeniškai nepažinojo, tik buvo girdėjęs, kad yra „kaip ir banditas“) (t. 1, b. l. 76–77), todėl apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti T. Ž. jokio pagrindo neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis A. J., 2018-07-09 apklaustas kaip liudytojas iš karto po įvykio apibūdino T. Ž., nurodydamas, kad asmuo, įlipęs į jo automobilį ir atsisėdęs šalia jo priekinėje keleivio vietoje, buvo apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, plaukai trumpi tamsūs, apie 20 metų amžiaus, vilkėjo tamsios spalvos sportinį kostiumą su užrašu ,,Nike“, galėtų jį atpažinti. Įlipęs į automobilį jis iškart pasakė : ,,Duok telefoną arba gausi į snukį“, jam pasakius, kad telefono neturi, kad paliko jį paliko kitame automobilyje, pastarasis vėl jam pagrasino: ,,Už melavimus irgi gali gauti, matau pakrovėją, duok telefoną, nes tuoj užlenksiu ir įkišiu į bagažinę, nes aš sėdėjęs ir man tas pats“ (t. 1, b. l. 39–40). Kaip minėta, 2018-07-31 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos metu nukentėjusysis A. J. atpažino jį apiplėšusį asmenį, apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo liudytojo apklausos metu, nurodydamas tokias pat žymes ir ypatybes, pagal kurias jis atpažino jį apiplėšusį T. Ž., t. y. nurodė: „Asmuo nuotraukoje Nr. 3 paėmė mobilaus ryšio telefoną „Huawei P20 life“, pinigus iš piniginės, kurie priklausė jam. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus, kirpimo plaukų formą.“ (t. 1, b. l. 108). Šių duomenų kontekste teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad būtent T. Ž. yra tas asmuo, kuris pagrobė iš jo telefoną ir pinigus. Aplinkybę, kad T. Ž. buvo įvykio vietoje, netiesiogiai pagrindžia jo paties ikiteisminio tyrimo metu 2018-08-01 duoti parodymai, kai jis pripažino 2018 m. liepos mėnesį sėdėjęs kažkokio asmens automobilyje, nurodydamas, jog kartu su pažįstamu L. 2018 m. liepos mėnesį atėjo prie PC „Grandus“, įsėdo į vieną iš automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusių automobilių ir jo draugas L. kalbėjosi su vairuotoju. Jis pokalbyje nedalyvavo, tiesiog nuobodžiavo, o kai užsinorėjo parūkyti, vairuotojas pasiūlė jam pasižvalgyti aplinkui, tačiau nieko neradęs atidarė automobilio daiktadėžę, bet ten cigarečių nerado. Telefono taip pat neėmė (t. 2, b. l. 10-11). Ir nors apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu T. Ž. šiuos savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad apklausos metu kalbėjo apie kitą įvykį (taip tvirtinama ir gynėjos apeliaciniame skunde), tačiau parodymų pakeitimo įtikinamų argumentų nenurodė, todėl teismas pagrįstai T. Ž. teisme duotus parodymus vertino kaip jo pasirinktą gynybos versiją, kuri prieštarauja ne tik nukentėjusiojo, bet ir jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kuriais jis pripažino kartu su draugu 2018 m. liepos mėnesį sėdėjęs kažkokio asmens automobilyje, o tokie jo parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, kad jo apiplėšimo metu kartu su T. Ž. į jo automobilį buvo įlipęs ir kitas asmuo, tačiau jo neįsidėmėjo, nes šis atsisėdo už jo automobilio galinėje sėdynėje. Pažymėtina, kad 2018-08-20 pas T. Ž. po įvykio, be kita ko, buvo rastas ir paimtas būtent iš nukentėjusiojo A. J. pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P20Lite“, IMEI (duomenys neskelbtini) bei kroviklio laidas (2018-08-20 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 110–111), todėl abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad būtent T. Ž. plėšimo metu pagrobė iš jo šį mobilųjį telefoną, nėra pagrindo. Pagal nukentėjusiojo A. J. nurodytą iš jo pagrobto mobiliojo telefono IMEI numerį buvo nustatytas kortelės telefono numeris, kuriuo policijos pareigūnui paskambinus atsiliepė būtent T. Ž.. Gynėjos apeliacinio skundo argumentas, kad T. Ž. šį mobilųjį telefoną neva įsigijo iš nepažįstamo asmens pagal skelbimą socialiniame tinkle Facebook (taip T. Ž. aiškino apklausiamas teisme), nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

10. Dėl gynėjos skundo argumento, jog teismas nepagrįstai rėmėsi vaizdo medžiaga, kuri yra neinformatyvi (neužfiksuotas nukentėjusiojo apiplėšimo faktas, vaizdo įraše negalima atpažinti asmenų) pažymėtina, kad nors vaizdo įrašas, gautas iš PC „Grandus“, iš tiesų nėra pakankamai informatyvus – neužfiksuotas nusikaltimo padarymo faktas, tačiau iš įrašo matyti, kad jame užfiksuoti du asmenys, išeinantys iš prekybos centro, einantys į skirtingas puses (vienas – tiesiai, kitas – į kairę), po to iš karto susitinkantys ir einantys į automobilių stovėjimo aikštelę, į kurią, kaip matyti iš vaizdo įrašo, automobiliu atvažiavo nukentėjusysis. Vaizdo įrašo apžiūrą atlikusi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyr. tyrėja M. D. parodė nustačiusi, kad iš PC ,,Grandus“ pastato išėjo T. Ž. su kitu asmeniu ir nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur stovėjo nukentėjusiojo automobilis. Šie duomenys, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, kartu su kitais jame išdėstytais ir išsamiai aptartais duomenimis (nukentėjusysis teismui neabejodamas patvirtino, kad jį apiplėšė kartu su kitu nenustatytu asmeniu T. Ž., pažymėdamas, jog įvykio metu jis girdėjo, kaip kitas užpuolikas jį vadino T.; vaizdo įrašo peržiūros metu A. J. nurodė, kad tiesiai einantis juodai apsirengęs (ant dešinės rankovės išilgai balta juosta) asmuo yra T. Ž.) neabejotinai patvirtina, kad T. Ž. buvo įvykio metu nusikaltimo vietoje.

11. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusysis neva laukė merginos, kurios įvardyti negalėjo, neva mergina nepriėjo ir panašiai, nesusiję nagrinėjamu įvykiu ir yra visiškai nereikšmingi sprendžiant T. Ž. atsakomybės klausimą.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl T. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. kad jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrasinę tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, pagrobė A. J. priklausančio turto už 220 Eur.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą – paties T. Ž., nukentėjusiojo A. J., liudytojo R. S. parodymus, kitus byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą dėl T. Ž. kaltės pagrobus svetimą turtą plėšimo būdu – grasinant tuoj pat pavartoti fizinį smurtą. Nustatydamas bylos aplinkybes teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo T. Ž. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos teisėjų kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

14. Dėl gynėjos apeliacinio skundo argumento, kad ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. nebuvo paskirtas advokatas ir tinkamai neišaiškinta, kad jis turi teisę į gynybą (pasisamdyti advokatą ar reikalauti, kad jis jam būtų paskirtas), nors akivaizdu, kad jam advokato reikėjo, apygardos teismas pažymi, kad, priešingai apeliantės tvirtinimui, T. Ž. buvo užtikrinta teisė gynybą, tačiau šia teise jis nepasinaudojo savo paties nuožiūra ir laisvu apsisprendimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. gynėjo atsisakė (2018-08-01, 2018-09-25 ir 2018-12-19 teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokoluose nurodyta: „Įtariamasis T. Ž. pareiškė, kad gynėjo nepageidauja“ (t. 2, b. l. 6, 14, 21). Nagrinėdamas baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu ir T. Ž. paskyrė gynėją, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Aptartų duomenų kontekste akivaizdu, kad T. Ž. buvo užtikrinta teisė turėti gynėją tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, tačiau jis savo noru pasinaudojo jam suteikta teise ikiteisminio tyrimo metu atsisakyti gynėjo paslaugų. Gynėjos apeliacinio skundo teiginius, kad pareigūnė nurodė T. Ž. tik vietas, kur turi pasirašyti, ir taip išgavo pastarojo parašą, kad jis advokato nepageidauja, paneigia paties T. Ž. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme duoti parodymai, kad jis gynėjo nepageidavo (nurodė: „Dėl advokato nesiprašiau, nes nesijaučiau kažką padaręs. Nesijaučiau kaltas, kad reikėtų gintis.“), dokumentus pasirašė paklausęs, už ką turi pasirašyti (nurodė: „Paklausdavau, už ką turiu pasirašyti, man pasakydavo aš ir pasirašiau.“ (2020-09-04 teisiamojo posėdžio protokolas (t. 3, b. l. 60). Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu T. Ž. nuteistas jau devintą kartą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jam, kaip sistemingai nusikalstamas veikas darančiam ir už jas teisiamam asmeniui, yra gerai žinomos įtariamojo ir kaltinamojo teisės, tame tarpe ir teisė turėti gynėją. Todėl kalbėti apie galimą T. Ž. teisių pažeidimą ir teigti, kad šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržytos jo teisės į gynybą, nėra pagrindo

15. Nuteistojo T. Ž. gynėja apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo sprendimu dėl 1 896,38 Eur ekstradicijos išlaidų priteisimo ir teigia, kad jei tyrimas būtų buvęs teisingas, nereikėtų nei kardomosios priemonės, nei paieškos, nei ekstradicijos. Tikslo slėptis T. Ž. neturėjo, dirbo Nyderlanduose oficialiai, mokėjo mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

16. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis / kaltinamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2005, Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-210/2011, Nr. 2K-321/2013 ir kt.)

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018-08-01 T. Ž. buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 16) ir tą pačią dieną Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) vyr. tyrėjos 2018-08-01 nutarimu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 26–27). 2018-12-19 T. Ž. buvo pasirašytinai informuotas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą (t. 2, b. l. 31). Tačiau perdavus bylą su kaltinamuoju aktu į teismą ir paskyrus bylos nagrinėjimą T. Ž. į 2019-02-12, 2019-01-24 paskirtus teisiamuosius posėdžius neatvyko, todėl teismas laikė, kad jis vengia atvykti į teismo posėdį ir 2019-01-24 priėmė nutartį jį atvesdinti į 2019-02-12 teisiamąjį posėdį (t. 2, b. l. 61). 2019-02-05 raštu Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas informavo teismą, kad T. Ž. įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje nevykdo, paskutinį kartą registravosi 2019-01-23 ir iki 2019-02-04 į komisariatą registruotis nebuvo atvykęs (t. 2, b. l. 70). Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos konvojaus būrio vyr. postinis 2019-02-12 tarnybiniu pranešimu informavo teismą, kad T. Ž. adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, jo mama nurodė, kad šiuo adresu jis negyvena jau metus laiko, gyvena pas draugę, jos duomenų nežino, todėl atvesdinti T. Ž. į teismą nėra galimybės (t. 2, b. l. 72). Atsižvelgdamas į tai, kad T. Ž. nepaisė pareigos laiku atvyti į teismą, apie neatvykimo priežastis nepranešė, teismas padarė išvadą, kad T. Ž. pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę ir pasislėpė nuo teismo, todėl 2019-02-12 priėmė nutartį paskelbti T. Ž. paiešką (t. 2, b. l. 75–76). 2020-01-09 pranešimu Nr. 30-S-348 Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas informavo teismą, kad išanalizavus kriminalinės žvalgybos duomenis buvo nustatyta, jog T. Ž. šiuo metu slapstosi Jungtinėje Karalystėje. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis teismas 2020-01-13 išdavė Europos arešto orderį dėl T. Ž. (t. 2, b. l. 95–100). 2020-07-02 Amsterdamo teismas priėmė nutarimą leisti perduoti T. Ž. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (t. 2, b. l. 172–175). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020-07-13 pranešime Nr. PN/555/023/LT-20 informavo policijos departamentą, kad 2020-07-10 T. Ž. buvo konvojuotas iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką (t. 2, b. l. 185). Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2020-07-20 pranešimu Nr. 5S-9386 „Dėl T. Ž. ekstradicijos išlaidų“ (t. 2, b. l. 184) informavo teismą, kad bendra ekstradicijos išlaidų suma yra 1 896,36 Eur (pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis (t. 2, b. l. 18, 188) ir prašė spręsti išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo Policijos departamentui klausimą BPK nustatyta tvarka. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas T. Ž. ekstradicijos išlaidas pagrįstai pripažino proceso išlaidomis ir priteisė jas iš nuteistojo. T. Ž. gynėjos apeliacinio skundo argumentas, kad tikslo slėptis T. Ž. neturėjo, paneigti anksčiau aptartais duomenimis.

18. Kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo T. Ž. gynėjos apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 5 dalies reikalavimų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra. Skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo T. Ž. naudai, byloje nėra. Todėl teismas nei nekaltumo prezumpcijos, nei in dubio pro reo principų nepažeidė. Kvalifikuojant pripažinta įrodyta T. Ž. padarytą nusikalstamą veiką, teismas baudžiamąjį įstatymą – BK 180 straipsnio 1 dalį – pritaikė tinkamai. Nuteistojo T. Ž. gynėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu skundžiamą nuosprendį naikinti arba keisti.

Dėl proceso išlaidų

19. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-02-24 pažyma Nr. (12.34Mr) PT-1385 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ (t. 4, b. l. 49), kurioje prašoma priteisti valstybei iš nuteistojo T. Ž. 108 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už gynėjos advokatės A. Mačernytės suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiam nuteistajam surašant apeliacinį skundą ir gynybą apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 50).

20. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Taigi, nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kaip ir nagrinėjamu atveju, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir nuteistojo turtinė padėtis.

21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo privalomas, o kaltinamasis nedirba ir neturi pajamų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš nuteistojo nepriteisė, ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama. Kolegijos vertinimu, apeliacinio proceso metu faktinė padėtis nėra pasikeitusi: gynėjo dalyvavimas apeliacinio proceso metu yra privalomas, iki suėmimo T. Ž. nedirbo ir jokių pajamų neturėjo. Todėl sprendimas išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinį procesą būtų logiškai nenuoseklus ir nesuderinamas su apeliacine tvarka nekvestionuojamu sprendimu nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už procesą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos apeliacinio proceso metu išlaidos iš nuteistojo T. Ž. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. Ž. gynėjos advokatės Astos Mačernytės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia KursevičienėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas