Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. V. dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo, kuriuo prašoma: patvirtinti ieškovo su sutuoktine (atsakove) gyvenimą skyrium (separacija) ir tuo klausimu priimti sprendimą; patvirtinti, kad po gyvenimo skyrium (separacijos) vienas sutuoktinis neatsako už kito sutuoktinio prievoles (skolas ir kt.); išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, t. y. padalinti tarp sutuoktinės (atsakovės) ir ieškovės lygiomis dalimis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) butą 105,18 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą 0,7443 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 29 493,07 Eur įsiskolinimo likutį bankui už santuokos metu 2008 m. rugpjūčio 7 d. iš AB SEB banko paimtą 111 782,13 Eur kreditą pagal kredito sutartį Nr. 1750818012698.; nustatyti nepilnamečių vaikų dukros R., dukros J. ir sūnaus J. gyvenamąją vietą su jų motina (atsakove); patvirtinti nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovo įsipareigojimus, t. y. dukros R. išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovas teiks 240 Eur kas mėnesį dydžio materialinį išlaikymą iki jos pilnametystės; dukros J. išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovas teiks 240 Eur kas mėnesį dydžio materialinį išlaikymą iki jos pilnametystės; sūnaus J. išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovas teiks 240 Eur kas mėnesį dydžio materialinį išlaikymą iki jo pilnametystės; patvirtinti ieškovo įsipareigojimą, kad po gyvenimo skyrium patvirtinimo (separacija) bendrai su sutuoktine, dalyvaus vaikų auklėjime, susitikinės su jais, bendraus, kartu praleis jų laisvalaikius, atostogas, materialiai juos rems.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo D. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl gyvenimo skyriumi (separacijos) patvirtinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kai nesilaikoma tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

3. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl gyvenimo skyrium (separacijos). Pažymėjo, kad toks ginčas nagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3-ios knygos Šeimos teisė nuostatas, byla priskirtina šeimos ginčų kategorijai, nagrinėjama ginčo teisena, dėl to ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo pasinaudoti privalomąja mediacija.

4. Pažymėjo, kad ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad mediatorė I. U. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. vasario 17 d. atliko neteisminę mediaciją iškilus ginčui dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo tarp ginčo šalių. Taigi, tarp šalių mediacija, daugiau nei prieš metus, vyko dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, tačiau ne dėl gyvenimo skyriumi (separacijos), kaip kreipiasi ieškovas į teismą. Tad teismo nuomone, tokiu būdu yra paneigiamas mediacijos tikslas – galimybė šalims sudaryti taikų susitarimą.

5. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikta 2023 m. vasario 17 d. pažyma apie mediacijos pabaigą nėra tinkama, į tai, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad privalomąja mediacija buvo pasinaudota sprendžiant ginčą dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių – dėl gyvenimo skyrium (separacijos), teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad reikalavimas pasinaudoti privalomąja mediacija buvo tinkamai įgyvendintas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Apeliantas D. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir priimti ieškovo ieškinį.

7. Nurodė, kad tiek santuokos nutraukimo, tiek gyvenimo skyrium teisiniuose santykiuose iš esmės sprendžiami analogiški klausimai: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymas; 2) nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas; 3) santuokoje įgyto turto padalinimas. Būtent šie klausimai buvo medijuojami 2022 m. rugsėjo 12 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpyje I. U. ir šalys nerado taikaus ginčo sprendimo.

8. Pažymėjo, jog nėra jokio protingo pagrindo reikalauti iš apelianto pakartotinės mediacijos, t. y., dar kartą persvarstyti klausimus dėl kurių šalys nerado taikaus sprendimo pusmetį trukusioje 2022 m. rugsėjo 12 d. – 2023 m. vasario 17 d. mediacijoje. Taip pat nėra termino per kurį po pažymos apie mediacijos pabaigą išdavimo privaloma pateikti pareiškimą teismui – aplinkybė, jog praėję metai po pažymos išdavimo nereiškia, jog ji neaktuali.

9. Atkreipė dėmesį, kad separacijos atveju formalus santuokos nutraukimas atidedamas metams po teismo sprendimo priėmimo, tačiau vaikų išlaikymo, turto padalinimo ir kiti susiję klausimai kaip ir santuokos nutraukimo atveju, išsprendžiami teismo sprendimo priėmimo metu.

10. Apelianto įsitikinimu atsisakymas priimti pareiškimą vien formaliu pagrindu, jog pažyma dėl mediacijos įvardinta dėl santuokos nutraukimo, o ne dėl separacijos, neatitinka proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.), o šalims nepagrįstai vėl uždedamos naujos mediacijos finansinių išlaidų ir laiko sąnaudos. Šiuo atveju aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose (CPK 376 str.) turėtų būti suprantamas ne kaip šalių siuntimas į pakartotinę mediaciją, o pareiškimo priėmimas ir ginčo iš esmės išsprendimas. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog šalių išnaudotos visos galimybės taikiai (medijuojant) išspręsti ginčą, reikalavimas dar kartą atlikti mediaciją iš esmės tais pačiais klausimais yra perteklinis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip paduotą nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl gyvenimo skyrium (separacijos).

15. Išankstinė šeimos ginčų sprendimo ne teisme tvarka numatyta Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme, t. y. šio teisės akto 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.

16. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi sprendė, kad nagrinėjamu atveju laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. vasario 17 d. vykusi mediacija tarp D. V. ir L. V. vykdyta dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, tačiau ne dėl gyvenimo skyriumi (separacijos), kaip kreipiasi ieškovas į teismą t. y. teismo vertinimu, privalomoji mediacija nebuvo vykdoma dėl šalių gyvenimo skyriumi (separacijos). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad šalių mediacija, kurią patvirtina byloje pateikta 2023 m. vasario 17 d. pažyma apie mediacijos pabaigą, vyko daugiau nei prieš metus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje pateikta 2023 m. vasario 17 d. pažyma apie mediacijos pabaigą nėra tinkama, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog privalomąja mediacija buvo pasinaudota sprendžiant ginčą dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių – dėl gyvenimo skyrium (separacijos), todėl konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad reikalavimas pasinaudoti privalomąja mediacija buvo tinkamai įgyvendintas.

17. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, jog tiek santuokos nutraukimo, tiek gyvenimo skyrium teisiniuose santykiuose iš esmės sprendžiami analogiški klausimai: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymas; 2) nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas; 3) santuokoje įgyto turto padalinimas. Būtent šie klausimai buvo medijuojami 2022 m. rugsėjo 12 d. – 2023 m. vasario 17 d. laikotarpyje I. U. ir šalys nerado taikaus ginčo sprendimo. Pažymėjo, jog nėra jokio protingo pagrindo reikalauti iš apelianto pakartotinės mediacijos, t. y., dar kartą persvarstyti klausimus dėl kurių šalys nerado taikaus sprendimo pusmetį trukusioje 2022 m. rugsėjo 12 d. – 2023 m. vasario 17 d. mediacijoje. Taip pat nėra termino per kurį po pažymos apie mediacijos pabaigą išdavimo privaloma pateikti pareiškimą teismui – aplinkybė, jog praėję metai po pažymos išdavimo nereiškia, jog ji neaktuali. Apelianto įsitikinimu atsisakymas priimti pareiškimą vien formaliu pagrindu, jog pažyma dėl mediacijos įvardinta dėl santuokos nutraukimo, o ne dėl separacijos, neatitinka proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, o šalims nepagrįstai vėl uždedamos naujos mediacijos finansinių išlaidų ir laiko sąnaudos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais.

18. Iš kartu su ieškiniu pateiktos 2023 m. vasario 17 d. pažymos apie mediacijos pabaigą nustatyta, kad mediatorė I. U., laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2023 m. vasario 17 d., atliko neteisminę mediaciją iškilus ginčui dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo tarp ginčo šalių D. V. ir L. V. Mediacijos rezultatas – tarp šalių nesudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. V. dėl gyvenimo skyrium (separacijos) patvirtinimo, kuriuo prašoma: patvirtinti ieškovo su sutuoktine (atsakove) gyvenimą skyrium (separacija) ir tuo klausimu priimti sprendimą; patvirtinti, kad po gyvenimo skyrium (separacijos) vienas sutuoktinis neatsako už kito sutuoktinio prievoles (skolas ir kt.); išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, t. y. padalinti tarp sutuoktinės (atsakovės) ir ieškovės lygiomis dalimis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) butą 105,18 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą 0,7443 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 29 493,07 Eur įsiskolinimo likutį bankui už santuokos metu 2008 m. rugpjūčio 7 d. iš AB SEB banko paimtą 111 782,13 Eur kreditą pagal kredito sutartį Nr. 1750818012698.; nustatyti nepilnamečių vaikų dukros R., dukros J. ir sūnaus J. gyvenamąją vietą su jų motina (atsakove); patvirtinti nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovo įsipareigojimus, t. y. dukros R. išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovas teiks 240 Eur kas mėnesį dydžio materialinį išlaikymą iki jos pilnametystės; dukros J. išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovas teiks 240 Eur kas mėnesį dydžio materialinį išlaikymą iki jos pilnametystės; sūnaus J. išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovas teiks 240 Eur kas mėnesį dydžio materialinį išlaikymą iki jo pilnametystės; patvirtinti ieškovo įsipareigojimą, kad po gyvenimo skyrium patvirtinimo (separacija) bendrai su sutuoktine, dalyvaus vaikų auklėjime, susitikinės su jais, bendraus, kartu praleis jų laisvalaikius, atostogas, materialiai juos rems.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas sutuoktinis gali kreiptis su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, nors ir nepriklausančių nuo kito sutuoktinio, bendras jų gyvenimas tapo netoleruotinas (neįmanomas) arba gali iš esmės pakenkti jų nepilnamečių vaikų interesams, arba sutuoktiniai nesuinteresuoti tęsti bendrą gyvenimą. CPK 386 straipsnyje įtvirtinta, kad prašymai dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjami šio skyriaus (XIX skyriaus „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“) pirmajame („Bendrosios nuostatos“) ir antrajame („Santuokos nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia, sutuoktinių gyvenimas skyrium (Separacija)“) skirsniuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į CK nustatytus ypatumus. Taigi, ginčas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), kaip ir dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, nagrinėtinas pagal CK 3-ios knygos Šeimos teisė nuostatas.

21. CK 3.76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, privalo nustatyti, su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir bendravimo su jais tvarkos klausimus. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

22. Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tiek nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, tiek dėl gyvenimo skyrium (separacijos) yra sprendžiami analogiški šeimos bylų kategorijai priskirtini klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų nustatymo. Teismas pažymi, kad ginčo dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo apimtis yra platesnė nei dėl gyvenimo skyrium (sparacijos), tačiau kaip minėta, abiem atvejais yra sprendžiami tokio pat pobūdžio klausimai (vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymas, bendravimo tvarkos nustatymas).

23. Įvertinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino byloje pateiktą pažymą dėl mediacijos pabaigos ir nepagrįstai sprendė, jog vykusios mediacijos metu ginčo šalys nesiekė taikiai išspręsti ieškovo ieškinyje dėl gyvenimo skyrium (separacijos) keliamų klausimų/prašymų. Sutiktina su apeliantu, kad teismo reikalavimas, jog ieškovas inicijuotų pakartotinį išankstinį neteisminį ginčo nagrinėjimą tik dėl to, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl siauresnės apimties klausimų nei jau buvo sprendžiami mediacijoje, pažeidžia privalomosios mediacijos nustatymo tikslus.

24. Taip pat kritiškai vertintini skundžiamos nutarties argumentai, jog šalių mediacija, kurią patvirtina byloje pateikta 2023 m. vasario 17 d. pažyma apie mediacijos pabaigą, vyko daugiau nei prieš metus, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog privalomąja mediacija buvo pasinaudota sprendžiant ginčą dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CK, nei CPK, nei Mediacijos įstatyme ar kitame teisės akte nėra įtvirtinta, koks laikotarpis po mediacijos pabaigos laikytinas tinkamu kreiptis į teismą dėl civilinio ginčo nagrinėjimo. Teismo vertinimu, ieškovo pateikta 2023 m. vasario 17 d. pažyma apie mediacijos yra pakankama teismui įsitikinti, kad mediacijoje buvo sprendžiami ieškovo ieškiniu prašomi išspręsti klausimai. Tai, kad ieškinys teisme pareikštas po metų laiko nuo mediacijos pabaigos, nurodytų aplinkybių nepaneigia.

25. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šeimos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl, jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu matytų šalių iniciatyvą ir siekį taikiai išspręsti ginčą, jis galėtų siūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu teismo reikalavimas iki ieškovo kreipimosi į teismą pakartotinai pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu užkerta kelią operatyviam ir ekonomiškam procesui šioje byloje.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas D. V. kreipėsi į teismą nepasinaudojęs įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Kadangi teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Nors ieškovas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį , tačiau apeliacinės instancijos teismas išaiškina apeliantui, jog šiuo atveju ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra tik pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

28. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.