- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-1158-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- A. I.
- Atsakovas
- R. I.
- Kategorijos
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.2.; 110.1.;
122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. lapkričio 18 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei R. I. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. I. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-17 nutartimi buvo patenkintas atsakovės R. I. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovas A. I. įpareigotas nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečių vaikų R. I. ir A. I. laikinam išlaikymui mokėti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, pervedant pinigus į atsakovės nurodytą asmeninę sąskaitą, kiekvieną periodinę išmoką sumokant iki einamojo mėnesio 15 d. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtomis lėšomis buvo pavesta uzufrukto teise disponuoti atsakovei R. I.
2009-06-18 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas pateikė prašymą pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir laikiną išlaikymą sumažinti iki 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-06-22 nutartimi ieškovo A. I. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Teismas nurodė, kad CK 3.192 str. įtvirtinta nuostata, jog išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Teismas sprendė, kad iki teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas klausimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, priėmimo nėra tikslinga keisti 2009-02-17 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir sumažinti priteistą nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą. Teismas taip pat nurodė, kad minimalus vaiko išlaikymo dydis, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį yra siejamas su minimalia mėnesio alga, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymas negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (šiuo metu minimali mėnesinė alga - 800 Lt).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas A. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-22 nutartį ir sumažinti laikinai paskirtą mokėti išlaikymą vaikams nuo 400 Lt iki 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, kol pagerės ieškovo finansinė padėtis. Nurodo, kad 2009-06-12 Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės vado įsakymu Nr. P-65 yra atleistas iš pareigų. Šiuo metu ieškovas negauna jokių pajamų. Jis yra profesionalus kariškis ištarnavęs 15 m., neturi jokios civilinės profesijos ir neįsivaizduoja kokį darbą galėtų gauti ir dirbti ekonominės krizės sąlygomis. Visas pagrindinis santuokoje užgyventas turtas yra pas atsakovę. Atsakovė gyvena bendrame santuokos metu įsigytame būste, kuriuo dėl jos piktavališko elgesio ieškovas negali naudotis. Nuo 2008-12-14, kai ji savavališkai du kartus pakeitė spyną (šis faktas užregistruotas Vilniaus Šeškinės PK), ieškovas vienas dengia ir būsto paskolą, ir vartojamąją paskolą, įgytą santuokos metu. Atsakovei pakeitus buto spyną, ieškovas buvo priverstas nuomotis būstą. Ieškovas jokių kitų pajamų neturi ir yra akivaizdu, kad nesugebės mokėti 800 Lt priteisto laikinojo išlaikymo vaikams ir paskolos bankui. Ieškovas bandė susirasti darbą, tačiau šių dienų sąlygomis, kai darbo birža yra perpildyta, neužtenka būti vien tik sveikam, kad rastum darbą. Be to, ieškovas užsiregistravęs darbo biržoje, 3 mėnesius negaus jokios bedarbio pašalpos. Ieškovo bendri įsipareigojimai kreditoriams kartu su alimentais sudaro per mėnesį apie 2 313 Lt, iš kurių 661,42 Lt būsto paskola, 158 Lt mėnesinis įnašas už kompiuterį, dviejų metų įsipareigojimas mobilaus ryšio operatoriui - 80 Lt privalomas abonentinis mokestis, 484 Lt vartojamoji paskola SEB banke, kas mėnesį mokamos palūkanos už vartojamą paskolą sudaro 130 Lt bei teismo priteistas laikinas išlaikymas vaikams 800 Lt. Nors atsakovė teigia, kad ji uždirba tik 1 100 Lt, tačiau nuo 2008 m. lapkričio mėn. atsakovei buvo padidintas darbo užmokestis. Tad ji dabar pastoviai gauna daugiau nei 2 000 Lt atlyginimą, o su priedais jis sudaro virš 3 000 Lt. Teismas tai pat turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovui išėjus iš namų jis paliko visus būtiniausius daiktus, drabužius ir šiai dienai turi nuomotis butą. Mokėdamas nurodyto dydžio išlaikymą vaikams, vienas mokėdamas vartojamąją paskolą, ieškovas neturi jokios galimybės vienas dengti sutuoktinių bendrą įsiskolinimą bankui už būstą, be to, neturi ir tokios pareigos. Paskolos nemokėjimas gali sukelti neigiamas pasekmes būtent vaikams, nes butas bankui yra įkeistas ir nemokant paskolos gali būti priverstinai realizuotas.
Atsiliepimas
Atsakovė R. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-22 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad vaikams priteistos laikino išlaikymo sumos po 400 Lt/mėn. kiekvienam vaikui yra gyvybiškai būtinos. Į civilinę bylą atsakovė pateikė įrodymus, kad vaikų poreikiams tenkinti reikia po 1 000 Lt vienam vaikui, į šią sumą dar neįskaitant būsto užtikrinimo, o įskaičiuojant tik būsto išlaikymo išlaidas. Todėl šalims teikiant išlaikymą lygiomis dalimis, kiekviena šalis turėtų teikti po 500 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui. Taigi ieškovo argumentai, kad atsakovė turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi, o ieškovas teiktų po 200 Lt išlaikymą per mėnesį kiekvienam vaikui yra nepagrįsti, nes atsakovė ir taip didesne dalimi prisideda prie vaikų išlaikymo. Be to, atsakovė viena auklėja vaikus ir jais nuolat rūpinasi, todėl turi mažiau galimybių uždirbti pajamų. Ieškovas buvo atleistas iš užimamų pareigų dėl jo paties kaltės, kadangi įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo ieškovas buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Todėl tai, kad ieškovas neteko pajamų, yra tik ieškovo kaltė. Ieškovas negali remtis savo atleidimu iš darbo ir pajamų netekimu kaip pagrindu mažinti vaikų gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimui reikalingas išlaikymo sumas. Darbą praradęs tėvas nėra atleidžiamas nuo pareigos teikti vaikams išlaikymą ir jo pareiga negali būti sumažinta, kadangi tuo būtų iš esmės pažeisti vaikų interesai. Ieškovas yra sveikas ir darbingas. Jis privalo vaikų atžvilgiu elgtis atsakingai ir imtis priemonių, kad būtų užtikrinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Paskolų ir įsipareigojimų prisiėmimas buvo atliktas ieškovo rizika, ieškovo materialinei padėčiai pagerinti. Įsipareigojimai mokant 158 Lt mėnesinį įnašą už kompiuterį, 80 Lt abonentinį mokestį už telefoną, 614 Lt vartojamosios paskolos įmoką, yra ieškovo asmeniniai įsipareigojimai. Jie nebuvo prisiimti nei šeimos, nei vaikų poreikiams tenkinti ir vaikams jokios naudos nedavė. Todėl šių įsipareigojimų vykdymas neatleidžia ieškovo nuo pareigos išlaikyti vaikus taip, kad būtų užtikrinti bent minimalūs vaikų poreikiai. Būsto paskola yra solidarus abiejų sutuoktinių įsipareigojimas šeimos gyvenamajam būstui, kuris yra tarp šalių dalintinas turtas, įgyti. Tačiau šiai dienai jau daugiau kaip keturis mėnesius, t.y. daug anksčiau nei ieškovas buvo atleistas iš darbo, ieškovas nebemokėjo ir šių įmokų pagal būsto kredito sutartį. Atsakovės turtinė padėtis neleidžia jai teikti vaikams daugiau išlaikymo, sumažinant ieškovo teikiamo išlaikymo sumą. Kadangi ieškovas nevykdo solidaraus įsipareigojimo už būstą ir neprisideda prie šio įsipareigojimo vykdymo, kredito įmokas moka viena atsakovė. Įvykdžius įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį ir įsipareigojimus komunalinių paslaugų tiekėjams, vaikams išlaikymo lieka apie 800 Lt, t.y. po 400 Lt kiekvienam vaikui. Įsidarbinti antraeilėse pareigose ir uždirbti daugiau pajamų atsakovė negali, kadangi jai reikia rūpintis vaikais, reikia paruošti jiems maisto, sutvarkyti drabužius, nuvykti į jų mokyklą pasidomėti dėl mokslų, dalyvauti jų renginiuose, juos auklėti. Todėl akivaizdu, kad atsakovė negali viena pati ir išlaikyti vaikų didesne dalimi, ir jų deramai išauklėti ir jais pasirūpinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 str., kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d., kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t.y. užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs abiejų vaikų poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.). Kolegija nurodo, jog atskirojo skundo argumentas, kad teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis neproporcingas ieškovo turtinei padėčiai, yra nepagrįstas. Teismas netyrė ieškovo finansinių galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nenagrinėjęs byloje esančių įrodymų, nes įrodymų pateikimo procesas tik prasidėjęs, todėl tokios procedūros teismas atlikti net ir negalėtų. Priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui išlaikyti iš ieškovo nėra per didelis, taip pat jis yra pakankamas laikinai užtikrinti būtinas šalių nepilnamečių vaikų, gyvenančių kartu su atsakove, sąlygas vystimuisi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų orientaciniu kriterijumi turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt. Ši minimali išlaikymo suma užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl turėtų būti skiriama visais atvejais. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas, kai abu tėvai yra sveiki ir darbingi, neatleidžia nė vieno iš tėvų nuo pareigos teikti vaikams minimalų išlaikymą, t.y. po 400 Lt, ir tokiu būdu sudaryti bent minimalias vaiko gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo keisti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apimties. Pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikams teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismuose.
Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad santuokos metu šeimos interesais buvo paimta keletas kreditų, kurie buvo ir yra dengiami iš jo pajamų. Kiekvieną mėnesį ieškovas vienas privalo mokėti apie 1 500 Lt kredito įmokas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie ieškovo atskirojo skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini, kadangi minėtos kreditavimo ir paskolos sutartys (b.l. 12-15) buvo sudarytos ieškovo ir atsakovės santuokos metu bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pagal prievoles, kylančias iš šių sandorių sutuoktiniai atsako solidariai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovės finansines galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, vaikų tikruosius poreikius, išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą, ir nustatęs, jog vaikams turi būti skirtas didesnis ar mažesnis išlaikymas negu paskirtas laikinojo išlaikymo dydis, priteis skirtumą tarp laikinojo išlaikymo arba jį sumažins.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.