Kauno apygardos teismo nutartis

2012-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1308-478/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-17
Bylos Nr.
1S-1308-478/2012
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00670-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algimantas Smolskas, Nerijus Meilutis
Nuteistasis
R. J.
Nr. 1S-1308-478/2012
Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00670-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algimanto Smolsko, Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011 06 14 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 138 str. 1 d., 63 str. 4 d. laisvės atėmimu 2 metams, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., subendrinta su 2011 03 29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams. Anksčiau teistas.

Bausmės pradžia 2010 06 18, pabaiga 2016 03 17.

Skundžiama nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismas atmetė Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą, konstatuodamas, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Šalies argumentai

Skundu R. J. prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir paleisti jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas savaip interpretavo jį charakterizuojančias aplinkybes ir ignoravo tai, kad jis yra atlikęs 1/3 dalį bausmės, laisvėje jo laukia šeima, kurią jis remia finansiškai, išėjęs į laisvę ketina dirbti, ką patvirtina teismui pateikta pažyma, o ankstesni devyni teistumai įrodo tik pataisos sistemos neefektyvumą, todėl teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, turėtų vadovautis ne tik logika, bet ir šeimos, kaip pagrindinės motyvacijos, samprata.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atlikusiems įstatymo numatytą būtinąją bausmės dalį ir teismui padarius išvadą, kad asmenį galima toliau taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės, bet prižiūrimą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.

Nuteistasis R. J. yra atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 1 p. numatytą 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės, laikomas paprastosios grupės sąlygomis, tačiau, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, vien formaliojo pagrindo, t. y. įstatymu reikalaujamos bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad asmenį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo taikymui būtina nustatyti ir materialaus pagrindo buvimą, t. y. būtina nustatyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima būtų taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Vertinant, ar egzistuoja materialioji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, atsižvelgiama į visas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe ir su padaryta nusikalstama veika. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis R. J. šiuo metu jau gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, t. y. kad egzistuoja materialus lygtinio paleidimo pagrindas.

Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgė į R. J. charakteristiką, asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, sunkumą bei pobūdį, teistumų skaičių, likusią neatliktos bausmės dalį ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Tos aplinkybės, kurias nuteistasis nurodo savo skunde, yra nepakankamos, kad būtų padaryta įstatymo reikalaujama išvada apie galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nors R. J. skunde nurodo, kad teismas turėtų vadovautis šeimos, kaip pagrindinės motyvacijos, samprata, tačiau iš medžiagoje esančių dokumentų matyti, kad paties nuteistojo, būnant laisvėje, šeima teigiamai nemotyvavo, kadangi jis, net gimus vaikui, toliau darė nusikalstamas veikas. Nuteistojo skundo argumentas, kad apylinkės teismas nutartyje melagingai nurodė, jog jis materialiai šeimai nepadeda, neatitinka tikrovės, nes iš byloje esančios pažymos matyti, kad 2011-2012 metais R. J. iš savo asmeninės sąskaitos pinigų niekam nesiuntė. Tai, kad nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima yra glaudūs, jo integracija į visuomenę bei adaptavimasis į darbo rinką iš esmės yra išspręstas (byloje yra pažyma apie R. J. įdarbinimą), nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Ankstesni devyni R. J. teistumai įrodo ne pataisos sistemos neefektyvumą, kaip skunde teigia nuteistasis, o tai, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, kas rodo nuteistojo asmenybės polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir daryti nusikalstamas veikas, nenorą taisytis bei pavojingumą visuomenei. Tai patvirtina ir PN psichologinės tarnybos išvada, kad nuteistojo pakartotinio teistumo rizika yra vidutinė.

Nuteistasis, nepateikdamas jokių argumentų, savo skunde nepagrįstai teigia, kad jo teikimą išnagrinėjęs teismas savaip interpretavo jį charakterizuojančias aplinkybes, vadovavosi išgalvotais argumentais. Skunde taip pat aptariamos kitos to paties teismo teisėjo ir kitų teisėjų nutartys, tačiau aukštesnysis teismas, gavęs skundą dėl tokio pobūdžio žemesniojo teismo nutarties, tikrina tik apskųstosios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o ankstesnių tuo klausimu ir kitų asmenų atžvilgiu priimtų apylinkės teismo nutarčių netikrina.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį viso bausmės atlikimo metu, padarė teisingą, pagrįstą ir nešališką išvadą, kad R. J. negalima toliau taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai : Algimantas SmolskasNerijus Meilutis