Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. G. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2016 m. gruodžio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2016-07-30, apie 21.46 val., (duomenys neskelbtini) g., būdamas neblaivus (nustatytas 2,16 % prom. girtumas) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

5.1. Pažeidėjas apeliaciniame skunde kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą iš esmės neigdamas, kad jis vairavo transporto priemonę. Tačiau bylos duomenys neleidžia sutikti su tokiais Pažeidėjo argumentais.

5.2. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusio ATPK 248 str. buvo nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra : laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. buvo nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. buvo įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas konstatuotina, kad nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

5.3. Pažeidėjas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, teismas išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertino tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius byloje surinktus įrodymus.

5.4. Pažeidėjo teiginiai, kad teismas įrodymų tyrimą atliko netinkamai bei nepagrįstai nesivadovavo jo ir R. T. parodymais, nepasitvirtino. Visų pirma, šios Pažeidėjo nurodomos aplinkybės kategoriškai paneigtos policijos pareigūnų Ž. G. ir A. P. parodymais, kurie nuosekliai nurodė, jog įvykio dieną pastebėjo, kaip automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas įtartinai manevravo keliu, dėl ko jie nusprendė sustabdyti šį automobilį patikrinimui. Policijos pareigūnai pabrėžė, kad aiškiai matė tai, jog automobilyje sėdėjo vienas asmuo, kuris ir vairavo automobilį. Sustabdžius automobilį bei patikrinus vairuotojo blaivumą jam buvo nustatytas 2, 16 % promilių girtumas. Asmuo vairavęs automobilį prisistatė R. T., kuriam iš pradžių ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šį protokolą asmuo, prisistatęs R. T., pasirašė, paaiškinime nurodė, kad dėl pažeidimo padarymo gailisi. Tikrąją vairuotojo asmenybę, pasak policijos pareigūnų, jiems padėjo atskleisti atsitiktinis praeivis, kuris į Pažeidėją kreipėsi vardu Vaidas. Aukštesnysis teismas nenustatė jokių policijos pareigūnų šališkumo Pažeidėjo atžvilgiu požymių bei motyvo jį apkalbėti, todėl priimant skundžiamą nutarimą buvo pagrįstai vadovautasi policijos pareigūnų parodymais ir jų tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija.

5.5. Tai, kad automobilį vairavo Pažeidėjas, o ne R. T., akivaizdžiai matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, kuriame atsispindi aptariamo įvykio aplinkybės. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti kaip baltos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis pasuka į kairę ir atvažiuoja link policijos pareigūnų bei šių policijos pareigūnų yra sustabdomas. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sustoja šalia policijos automobilio. Vaizdo įraše visiškai aiškiai matyti, kad automobilis iki pat sustojimo šalia policijos automobilio niekur nebuvo dingęs jiems iš akiračio, atvažiavo iš priekio, todėl policijos pareigūnams visą laiką buvo aiškiai matomas automobilį vairavęs asmuo. Pažymėtina, kad įvykio metu buvo pakankamai šviesu, dėl ko automobilį vairavusį asmenį, tuo labiau iš nedidelio atstumo, buvo galima lengvai identifikuoti.

5.6. Tuo metu Pažeidėjas ir R. T. nurodo, kad R. T. atvairavus automobilį prie parduotuvės jie sustojo. Pamatęs policijos pareigūnus R. T. pabėgo, o Pažeidėjas liko stovėti prie automobilio. Šios Pažeidėjo ir R. T. nurodomos aplinkybės visiškai paneigtos ne tik policijos pareigūnų Ž. G. ir A. P. parodymais, tačiau ir vaizdo įrašu. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad Pažeidėjo vairuojamas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas, o ne stovėjo prie parduotuvės, kaip kad nurodo Pažeidėjas ir R. T.. Be to, Pažeidėjas posėdžio apylinkės teisme metu iš pradžių tvirtinęs, kad jo automobilis prie parduotuvės stovėjo su sugedusiu varikliu, vėliau peržiūrėjęs pateiktą vaizdo įrašą, visgi pats pripažino, kad automobilis važiavo, tačiau vis tiek teigė, kad jį vairavo R. T., o jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės ir buvo pasilenkęs. Esant tokioms akivaizdžioms pažeidimo padarymo aplinkybėms aukštesnysis teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai atmetė Pažeidėjo ir R. T. parodymus kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams, o jų parodymus įvertino kaip neįtikinamą versiją. Ši apylinkės teismo išvada yra teisinga, su ja visiškai sutinka skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

5.7. Policijos pareigūnų Ž. G. ir A. P. parodymai ir jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad sustabdytas Pažeidėjas prisistatė R. T.. R. T. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą Pažeidėjas ant jo pasirašė R. T. vardu, pripažino padaręs pažeidimą ir dėl pažeidimo gailėjosi. Pažeidėjas R. T. pavarde pasirašė taip pat ir ant asmens blaivumo testo bei pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Ir tik atsitiktiniam praeiviui atskleidus tikrąją Pažeidėjo tapatybę, šis pradėjo pažeidimą neigti bei atsisakė pasirašyti jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Iš to galima spręsti, jog Pažeidėjas iš pat pradžių suprato padaręs administracinį teisės pažeidimą, jį pripažino, tačiau tikėjosi išvengti administracinės atsakomybės prisistatydamas kitu asmeniu.

5.8. Apeliaciniame skunde taip pat yra ginčijami apylinkės teismo veiksmai iškeliant R. T. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 187² str. dėl melagingų parodymų davimo šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau, aukštesnysis teismas šio argumento išsamiau neanalizuoja, nes administracinio teisės pažeidimo byla už melagingų parodymų davimą R. T. buvo iškelta atskira apylinkės teismo nutartimi, kai tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nagrinėja Pažeidėjo skundą dėl apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. Todėl, aukščiau minimos nutarties teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

5.9. Apibendrindamas padarytas išvadas aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai patvirtina, kad Pažeidėjas iš tiesų vairavo automobilį neblaivus (savo neblaivumo, beje, neneigia ir pats Pažeidėjas). Apelianto argumentai, kad automobilį vairavo R. T., yra pagrįsti atmesti, Pažeidėjas pagrįstai ir teisingai buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo motyvų, su kuriais pilnai sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimo Pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARIA:

Palikti 2016 m. gruodžio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.