- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- 1S-710-582/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00064-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal V. M. skundą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. M. privataus kaltinimo tvarka pateikė Kauno miesto apylinkės teismui pareiškimą, kuriuo prašo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. patraukti baudžiamojon atsakomybėn K. Ž. už tai, kad jis 2012-12-31, apie 18-19 val., prie (duomenys neskelbtini) Kaune, pradėjo gąsdinti V. M., kad atims iš jos jų bendrą vaiką – dukrą T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), viešai plūdo ir nepagarbiai ją apibūdino, vadindamas necenzūriniais žodžiais, kale, girtuokle, girdint jos draugui R. O., tokiu būdu K. Ž. užgauliai žemindamas, pažeidė V. M. garbę ir orumą.
Kauno miesto apylinkės teismo 2013-04-26 nutartimi teismas nutarė atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal V. M. skundą.
Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad iš pačios V. M. pateiktų dokumentų nustato, kad tarp V. M. ir K. Ž. yra nagrinėjama civilinė byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. K. Ž. savo ieškinyje nurodo, kad V. M. sistemingai svaiginasi alkoholiu, o ji savo atsiliepime į ieškinį išdėsto savo nuostatą apie tai. Vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, todėl teismas daro išvadą, kad V. M. skunde išdėstytos aplinkybės yra civilinių teisinių santykių tęsinys ir dalykas, todėl atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
V. M. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-04-26 nutartį ir pradėti privataus kaltinimo procesą.
V. M. skunde nurodė, kad K. Ž. užgauliai atsiliepė apie jos asmenybę, pažemindamas kitų asmenų akivaizdoje. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje, šioje byloje viešumas pasireiškė tuo, kad visi išvardinti žodžiai buvo pasakyti girdint pašaliniams asmenims. K. Ž. veiksmuose užgaulumas pasireiškė tuo, kad išsakyti žodžiai bei veiksmai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Tarp jos ir K. Ž. susiklostę civiliniai santykiai nepašalina jo veiksmuose požymių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios V. M. skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, nepagrįstai priėmė 2013-04-26 nutartį atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal V. M. skundą.
BK 155 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo.
Teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 412(1) str. 1 d.).
Susipažinus su pareiškėjos V. M. privataus kaltinimo skundu, daroma išvada, kad skundas atitinka BPK 412 str. 2 d. numatytus reikalavimus, jame nurodyti duomenys yra pakankami inicijuoti privataus kaltinimo procesą. V. M. pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi ir nėra aiškių BPK 3 str. 1 d. nurodytų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. skunde išdėstytos aplinkybės yra civilinių teisinių santykių tęsinys ir dalykas yra nepagrįsta ir negali būti pagrindu atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą, tuo dirbtinai suvaržant asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. M. pareiškimą yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiosios V. M. skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą:
pradėti privataus kaltinimo procesą pagal nukentėjusiosios V. M. skundą ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.