Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. L. (M. L.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo; nedirbantis, anksčiau teistas penkis kartus, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme. 2023 m. lapkričio 24 d. paleistas iš Kauno kalėjimo atlikęs bausmę;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (keturios nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai ir nustatyta, kad galutinė bausmė – 56 (penkiasdešimt šešios) paros arešto, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. smurtaudamas, nežymiai sutrikdė savo artimajai giminaitei sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. jis 2024 m. rugpjūčio 6 d., apie 18 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,42 promilių girtumas), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo motinos G. L. atžvilgiu, t. y. tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė jai į kairės rankos žastikaulį, rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai G. L. penkias poodines kraujosruvas kakle, vieną poodinę kraujosruvą kairiame žaste t. y. sužalojimus vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukėlė G. L. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 18 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, du kartus trenkė motinai G. L. į kairės rankos žastikaulį ir tokiais veiksmais galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. dienos metu buvo pas kaimyną svečiuose, kur vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę ir alų, nuo alkoholio apsvaigo. Apie 18 val. nuėjo namo, su savimi turėjo 200 g butelį degtinės ir du butelius alaus. Su motina gyvena dviese nuosavame name. Namo kieme pamatė greitosios pagalbos automobilį, išsigando, kad kažkas atsitiko motinai. Sužinojo, kad mama iškvietė greitąją, kadangi jai pradėjo skaudėti stuburą. Mama buvo išgėrusi. Kai greitoji pagalba išvažiavo, pastebėjo, kad po stalu stovi butelis degtinės, butelis buvo atidarytas, nepilnas. Kadangi mama serga diabetu, jis minėtą butelį pasiėmė, kad ji negertų. Mama supyko, kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis mamai nesakė, kad nužudys, sulaužys jai kaklą. Jis du kartus dešinės rankos delnu trenkė jai į kairės rankos žastikaulį. Savo veiksmais galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Motinos nesmaugė, rankomis nespaudė jos kaklo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, jo veiksmams turėjo įtakos, kad buvo neblaivus. Kol vyksta tyrimas gyvens pas kaimyną, adresu (duomenys neskelbtini), prie motinos nesiartins. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą M. L. parodė, kad kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, kad būdamas girtas, konflikto metu kumščiu sudavė jai du kartus į kairės rankos žastikaulį, rankomis sugriebęs už kaklo keletą sekundžių smaugė mamą. Sutinka, kad dėl jo veiksmų motina galėjo jausti fizinį skausmą bei ant jos rankos, kaklo galėjo atsirasti kraujosruvos. Dėl savo veiksmų jaučia gėdą, todėl 2024 m. rugpjūčio 7 d. įtariamojo apklausos metu pasakė, kad motinos nesmaugė. Sutinka, kad tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 120–122, 170–172).

Kaltinamojo M. L. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. L. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 18 val. jos sūnus M. L. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), su savimi kartu atsinešė 200 ml degtinės buteliuką ir kelis vienetus alaus. Jis buvo agresyvus, rėkė, šaukė, sakė, kad nužudys, sulaužys jai kaklą ir iš karto pradėjo ją mušti. Dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė jai į kairės rankos dalį tarp peties ir alkūnės, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Vėliau dvejomis savo rankomis suėmė jai už gerklės ir pradėjo smaugti, po kelių sekundžių paleido. Taip sukėlė jai fizinį skausmą. Netrukus jis apsiramino. Tuomet, kol jis buvo ramus, ji išėjo pas kaimynus, ir, eidama, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Jie su M. L. gyvena kartu. Toks smurtas vyksta apie du metus, anksčiau jis jai grasino, kad nužudys, sulaužys kaklą. Dėl jo veiksmų jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai jis nevartoja alkoholio, tai būna ramus, bet kai išgeria, tai tampa agresyvus ir pavojingas. Kiek žino sūnus jau atlikinėjo bausmę kalėjime dėl savo veiksmų. Jai su sūnumi gyventi baisu. Civilinio ieškinio neteiks. Papildomai apklausta nukentėjusioji G. L. parodė, kad ant jos rankos, kaklo buvo kraujosruvos. Dėl minėtų grasinimų nori pasakyti, kad tai buvo neblaivaus žmogaus pasakyti, išreikšti žodžiai. Nemano, kad sūnus norėtų, galėtų ją nužudyti. Kai jis girtas, jis nustoja vadovautis protu, kitą rytą tiesiog visiškai nieko neprisimena, arba apsimeta, kad nieko neprisimena. Kai sūnus blaivus, jis rūpinasi ja, padeda ūkyje. Ji sutinka, kad šis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 13–16, 157–159).

G. L. pareiškime, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus M. L., gim. (duomenys neskelbtini), elgėsi agresyviai, šaukė, rėkė, savo dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairės rankos dalį tarp alkūnės ir peties, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sūnaus veiksmų (el. b. l. 1–9).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – baltas mūrinis namas. Į namą patenkama pro vienus laiptelius ir medines duris. Užėjus į vidų iškarto matoma virtuvė, praėjus pro virtuvę yra nedidelis koridorius, po kairę pusę yra nedidelis kambarys, kuriame yra įvykio vieta (el. b. l. 10–12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2505/2024 (01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad remiantis G. L., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, pateikiama išvada, kad G. L. padaryti sužalojimai: penkios poodinės kraujosruvos kakle, viena poodinė kraujosruva kairiame žaste, kietais bukais daiktais, šešiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. rugpjūčio 6 d.). t. y. sugriebus tiriamosios kaklą kitam asmenini dviem plaštakom ir spaudžiant pirštais iš tiriamosios priekio, bei suduodant vieną smūgį į kairį žastą, esant jai bet kokioje padėtyje. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Tiriamajai nustatyti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems žalojant save (griūnant, atsitrenkiant, trenkiant pačiam sau) (el. b. l. 144–146).

2024 m. rugpjūčio 6 d. 22.32 val. prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133, patikros sertifikato Nr. 2069371, M. L. nustatytas 3,42 procentų promilės girtumas (el. b. l. 17– 18).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Už šią padarytą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties M. L. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą sukėlė M. L.; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyti nukentėjusiosios sužalojimai ir konstatuota, kad jie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiosios pareiškime užfiksuoti duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad M. L., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė G. L. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji G. L. yra kaltinamojo motina, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 248 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimajam giminaičiui – motinai G. L..

Pranešus M. L. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. l. 177–180). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. L. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tą, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis anksčiau teistas penkis kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (el. b. l. 85– 97), tarp jų ir prieš tą pačią nukentėjusiąją, administracine tvarka baustas tris kartus (el. b. l. 101–104), nedirbantis (el. b. l. 98– 100, 147–150). Byloje nėra duomenų apie M. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, tą aplinkybę, kad kaltinamasis nedaro išvadų dėl savo neteisėto elgesio, ir toliau atlieka smurtinius veiksmus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. L. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – maksimalaus dydžio, 90 (devyniasdešimties) parų, arešto bausmę.

M. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Byloje nustatyta, kad M. L. arešto bausmė yra skiriama nebe pirmą kartą, tad teismas šiuo klausimu plačiau nebepasisako.

Į M. L. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. 21.30 val. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. 15.48 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

M. L. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios G. L. ir nesiartinti prie jos arčiau kaip 50 m atstumu, jos terminą nustatant iki 2024 m. spalio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose byla gauta 2024 m. lapkričio 6 d. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo metu M. L. ši kardomoji priemonė nėra paskirta.

M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. L. (M. L.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. (M. L.), paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į M. L. (M. L.), paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. 21.30 val. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. 15.48 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. L. (M. L.), sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

M. L. (M. L.), paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3-4 dalimis, per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, Kaune, (tel. 8 663 60132) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai el. paštu kaunas@kalejimai.lt pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.