Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-01-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-1245-1167/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-20
Bylos Nr.
e2YT-1245-1167/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14043-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Adomaitytė
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, J. K., V. L., K. S., E. S., I. Š., K. Š., L. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1245-1167/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14043-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.15.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 20 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl ūkio pastato (sandėliukų) pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, J. K., V. L., K. S., E. S., I. Š., K. Š., I. Š. ir L. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ūkio pastatą (sandėliukus), esantį prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).

2. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Prie (duomenys neskelbtini), yra ūkio pastatas (sandėliukai), kurio plotas – apie 90 m², ir kuris yra nerealizuotinas. Pastatas yra neregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei yra nesuformuotame žemės sklype. 2023 m. balandžio 21 d., t. y. daugiau nei prieš metus laiko, buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo į apskaitą buvo įtrauktas minėtas ūkio pastatas. Kaip akto priedas yra pridėtos fotonuotraukos, iš kurių galima identifikuoti, dėl kokių objektų yra pradėtos pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros.

2.2. Siekiant nustatyti statinio savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos daiktus, buvo imtasi visapusiškų priemonių galimiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtus statinius, išsiaiškinti. Tuo tikslu Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje nuo 2020 m. sausio 14 d. iki pat šiol, t. y. daugiau nei 6 mėnesius, skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą; nuo 2023 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotraukomis, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į statinius. Taip pat (duomenys neskelbtini) seniūnija užtikrino, kad ir ant paties pastato bei seniūnijos skelbimų lentoje būtų pakabintas skelbimas. Informacija apie pradėtą pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtus statinius, (duomenys neskelbtini) buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“. Į iškabintus skelbimus atsiliepė buvusi buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė L. V., kuri pateikė namo (duomenys neskelbtini) gyventojų sąrašą, kurie naudojasi pastatu. Tačiau asmuo nepateikė nuosavybės teisę į statinius įrodančių dokumentų, pareiškėja taip pat neturi duomenų apie inicijuotus procesus dėl turto įgijimo įgyjamąja senatimi.

2.3. Pareiškėja, nebūdama pastato savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jis būtų prižiūrimas, tvarkingas, nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui. Pareiškėjos vertinimu, jeigu šis pastatas nebūtų pripažintas bešeimininkiu daiktu ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, pastatas ir toliau nebūtų prižiūrimas, pablogėjus jų būklei, keltų grėsmę aplinkiniams, tačiau nesant jo savininkų ir neperdavus jo Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jo tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jo blogą būklę.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, pareiškimas ir jo priedai suinteresuotiems asmenims buvo įteikti tinkamai.

4. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

6. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo pripažinti bešeimininkiu ūkio pastatą (sandėliukus), esantį prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad sandėliukai buvo įtraukti į 2023 m. balandžio 20 d. Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), apskaitos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų matyti, kad sandėliukų paskirtis pagalbinio ūkio, jie nerealizuotini, bendras plotas apie 90 m² ploto.

9. Siekiant nustatyti sandėliukų savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šį statinį, ant sandėliukų buvo skelbiama informacija apie pradėtą sandėliukų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. sausio 14 d. skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – sandėliukus, ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2023 m. birželio 1 d. skelbiama apie siūlymą pripažinti pastatus, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais ((duomenys neskelbtini)).

10. Informacija apie pradėtą sandėliukų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, taip pat buvo skelbiama nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“ ((duomenys neskelbtini)). Skelbimai buvo skelbiami (duomenys neskelbtini) skelbimo lentoje bei ant paties pastato.

11. Pareiškėjos teigimu, į iškabintus skelbimus atsiliepė buvusi buto, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė L. V., kuri pateikė namo, adresu: (duomenys neskelbtini), gyventojų sąrašą, kurie naudojasi pastatu, tačiau nepateikė nuosavybės teisę į statinius įrodančių dokumentų. Nuo informacijos apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros pradžios kiti asmenys taip pat nepateikė nuosavybės ar valdymo teises į sandėliukus patvirtinančių dokumentų. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

12. Pareiškėja 2024 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri 2024 m. gegužės 13 d. pateikė atsakymą, jog apie ūkio pastatų, esančių prie (duomenys neskelbtini), savavališką statybą, statybą leidžiančio dokumentų ir kitų duomenų nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, statiniai, esantys prie (duomenys neskelbtini), nėra registruoti.

13. Pareiškėja 2024 m. balandžio 29 d. kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą su prašymu pateikti informaciją ar turimus (saugomus) dokumentus, ar ūkio pastatas esantis prie gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), yra / buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, ar jam rezervuotas unikalus numeris, registro įrašo numeris, ar žinomi jo galimi savininkai / naudotojai, ar tai nėra gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausinys. 2024 m. gegužės 15 d. VĮ Registrų centras pareiškėjai pateikė atsakymą, kad pagal pareiškėjos pateiktą informaciją apie pastatą galima daryti prielaidą, jog nesuformuotame žemės sklype yra statinys (prie statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini)), kurio tinkamai identifikuoti pagal pateiktus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis neturi galimybės.

14. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, jog asmenys, turintys teisių į sandėliukus, būtų informuoti. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo ginčo sandėliukų įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį sandėliukų savininkas (-ai) dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl laikytina, kad sandėliukų savininkas (-ai) yra nežinomas. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad neperdavus sandėliukų Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, būtų apribotos galimybės juos tvarkyti, remontuoti ar kitaip pasirūpinti jų būkle. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad sandėliukų savininkai ar kiti asmenys, turintys turtinių teisių į šį statinį, nežinomi, sandėliukai pripažintini bešeimininkiais ir perduotini pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis, CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais ir 537 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn ūkio pastatą (sandėliukus), esantį prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Adomaitytė