Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-31 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo turto administratoriaus G. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Rytas“ dėl licencinio mokesčio priteisimo kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, išaiškinti ieškovui kad su šiuo ieškiniu jis gali kreiptis į Šiaulių apygardos teismą.

3. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme (CPK 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal aktualios redakcijos (galiojančios nuo 2019-01-01) Prekių ženklų įstatymo 69 straipsnio 2 dalies 1-5 punktus Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ginčus dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų; ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo tais atvejais, kai dėl to pareiškiamas priešieškinis nagrinėjant ginčą dėl ženklo savininko teisių pažeidimo; ženklo savininko teisių gynimo; ženklo pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje; Europos Sąjungos prekių ženklų pagal Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentą.

4. Teismas pažymėjo, kad Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos prekių ženklų savininko teisės, t. y. ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms, kai: 1) žymuo yra tapatus ženklui ir juo žymimo prekės ar paslaugos yra tapačios toms prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas; 2) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu; 3) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus, nepaisant to, ar juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas, kurioms ženklas buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją Lietuvos Respublikoje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo pranašumais, pažeidžiamas skiriamasis ženklo požymis arba pakenkiama ženklo reputacijai. Ženklo savininkas, vadovaudamasis Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis, gali uždrausti: 1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; 2) siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; 3) importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; 4) naudoti žymenį kaip prekybinį ar juridinio asmens pavadinimą; 5) naudoti žymenį komercinės veikos dokumentuose ir reklamoje; 6) naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje, kuri neatitinka Lietuvos respublikos reklamos įstatymo lyginamajai reklamai nustatytų reikalavimų (Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Remiantis Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 4-7 dalimis, ženklo savininkas taip pat turi teisę uždrausti kitiems asmenims vykdant komercinę veiklą įvežti prekių į Lietuvos Respubliką neišleidžiant jų į laisvą apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat turi teisę uždrausti naudoti žymenį kitais negu prekių ar paslaugų atskyrimo tikslais, jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo privalumais, pažeidžiami skiriamieji ženklo požymiai arba pakenkiama ženklo reputacijai. Taip pat ženklo savininkas gali uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuis gali suklaidinti dėl tapačių ar panašių prekių ar paslaugų, kurioms plačiai žinomas ženklas naudojamas; gali suklaidinti, nes tuo žymeniu pažymėtas netapačias ir nepanašias prekes ar paslaugas galima susieti su tomis prekėmis ar paslaugomis, kurios žymimos plačiai žinomu ženklu, ir dėl to gali būti pažeistos registruoto plačiai žinomo ženklo savininko teisės. Taigi, Prekių ženklų įstatymas numato šių prekių ženklų savininko teisių gynimą.