Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. kovo 21 d. Vadovaujantis LR BK 65, 66 str., paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo nuo 2011-01-07 iki 2011-01-09, bei kardomojo kalinimo (suėmimo) nuo 2011-01-09 iki nuosprendžio paskelbimo 2011-03-21 laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotines medžiagas – 0,31 g (kanapių (ir jų dalių), kurias laikė su savimi iki 2010-01-15, kai apie 18 val. atsinešė prie Rasų g. 8, Vilniuje, kur atliko permetimą į Vilniaus 2 pataisos namų teritoriją, po ko, iš karto po narkotinių medžiagų permetimo, buvo sulaikytas pataisos namų pareigūnų.

Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Nuteistasis A. V. 2011-03-23 ir 2011-03-30 apeliaciniais skundais prašo jį išteisinti.

2011-03-23 apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad buvo vadovaujamasi tik pareigūnų parodymais. Nuteistojo nuomone, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę: nebuvo paimti pirštų antspaudai ir nebuvo padaryta kvapų ekspertizė nei nuo paketėlio su kanapėmis, nei nuo telefonų aparatų, nei nuo įpakavimo medžiagų. Nebuvo išsaugotas visas paketo įpakavimas, izoliacija, kitos dalys, ant kurių turėjo būti ne tik piršto antspaudų, bet ir mikrodalelių ir kvapų. Nebuvo pateiktas paketo išėmimo protokolas, nebuvo pateikta filmuota medžiaga, iš kur tas paketas atneštas, kaip jis ten atsirado. Nė vienas pareigūnas nematė, kaip jis ten atsirado, nė vienas pareigūnas negalėjo patvirtinti, kad tai būtent jo (nuteistojo) mestas paketas. Pagal pareigūnų parodymus, būdavo dienų, kai būdavo mėtoma į dieną po keletą kartų ir net į valandą kelis kartus. Kai paketas buvo ardomas, nebuvo laikomasi pareigūnams privalomų taisyklių. Nufilmuotoje medžiagoje padaryta tarpų, akivaizdžiai matyti, kaip pareigūnai kelia balsą prieš įtariamąjį, matosi, kad pareigūnai tarpusavyje susitarė sufabrikuoti bylą. Nuteistasis teigia, kad 1 telefono aparatas ir maišelis su kanapėmis privyniotas. Per teismo posėdžius buvo pabrėžiama, kad jo parodymai nenuoseklūs, bet juk praėjo 1 metai ir jis savo duotus parodymus neišmoko mintinai, todėl negalėjo visko pasakyti nuosekliai. Byloje pareigūnų parodymai taip pat buvo nenuoseklūs. Per pirminius parodymus pareigūnas Ž. sakė, kad buvo rastas paketas su žalios kilmės medžiaga, o per teismo posėdį jis jau minėjo, kad buvo rasti baltos kilmės milteliai, ir kad Ž. filmavo, o pareigūnas U. išpakavo paketą, bet buvo atvirkščiai. Bet kai buvo pagarsinti parodymai, jis pasitaisė. Nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl kanapių įsigijimo ir laikymo. Jis yra nuteistas už sunkų nusikaltimą, pagal kurį ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo pateikti neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltumą.

2011-03-30 apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis niekur neįgijo kanapių, nesaugojo ir nepermetė į Vilniaus 2 pataisos namų teritoriją. 2010 metų sausio pradžioje jam nepažįstami asmenys, prisistatę nuo „Maklauto“, grasindami įpareigojo jį permesti į pataisos namų teritoriją paketus su mobiliaisiais telefonais ir pakrovėjais. Niekas nesakė, kad paketuose yra narkotikai. Jis perpakavo 5 telefonus ir du pakrovėjus, jokių narkotinių medžiagų nematė. 2010-01-15 apie 18 val., jis pagal asmens, pravarde „Lysas“ nurodymus, užlipo ant stogo, permetė į pataisos namų teritoriją du jo nurodytus paketus su telefonais. Kadangi buvo tamsu, jis nematė, kur jie nukrito. Mano, kad vienas nukrito į pataisos namų teritoriją, kitas – nežinia kur. Lipant nuo stogo, jį iškart sulaikė pataisos namų darbuotojai, kurie jį sumušė, nuvedė į pataisos namų patalpas, pralaikė maždaug 1,5 – 2 val. Po to atnešė paketą ir paklausė, ar tai tas pats, kurį jis permetė. Pradėjo pokalbį filmuoti. Jis nieko blogo nepagalvojęs, pasakė, kad taip. Nes tie paketai, kuriuose permetinėja telefonus, atrodo panašiai. Darbuotojai pradėjo ardyti paketą, ištraukė iš jo maišelį su kanapėmis. Jis apstulbo, iš kur tos kanapės. Iš karto pasakė, kad kanapės ne jo. Jis visada kategoriškai neigė kanapių permetimą. Nurodo, kad pasimetė ir iki šiol nežino, iš kur atsirado tos kanapės. Jis mano, kad arba atnešė ne tą paketą, kurį jis permetė, arba per tą laiką, kol ji laikė patalpose, į jo paketą specialiai, norėdami pabloginti jo padėti, įdėjo patys darbuotojai. Nežino, kuri versija iš šių yra teisinga, tračiau kategoriškai teigia, kad kanapių neįgijo, jų nelaikė ir neplatino. Skunde nurodo, kad nebuvo tinkamai procesiškai įformintas paketo suradimas įvykio vietoje, išėmimas, pakavimas. Neaišku, kokiu būdu jis atsirado pas tuos darbuotojus. Darbuotojai teisme parodė, kad permetimai vyksta gana dažnai, todėl neatmetama galimybė, kad šį paketą permetė ne jis, o kitas asmuo. Paketas nebuvo duotas jam atpažinti oficialiai pagal procesinius reikalavimus, pateikiant tarp kitų panašių, paaiškinant, kodėl jis atpažįsta būtent šitą, iš kokių konkrečių požymių. Paketas objektyviai nebuvo susietas su juo, t.y. ant paketo nebuvo rasta jo pirštų ar kitų kūno dalių pėdsakų, mikrodalelių, kvapų ar kitų objektyviai sąsajas patvirtinančių faktorių. Nuosprendyje buvo aptariama versija, kad jis sakė, jog ne jis pakavo ir nežinojo, kad įdėtos kanapės. Net jei taip ir būtų, kad jam permetimui padavė paruoštą paketą, kuriame buvo kanapės, neįrodyta, jog jis žinojo, kad pakete ne tik telefonai, bet ir kanapės. Nuteistasis teigia, kad jei jis būtų žinojęs, kad jam rodomame pakete yra narkotinės medžiagos, jis iškarto turėjo neigti, kad tas paketas yra jo permestas. Nuteistojo teigimu, jis neįgijo, nelaikė, neplatino narkotinių medžiagų, nėra tai patvirtinančių, neginčijamų, patikimų, objektyviai patvirtintų įrodymų, o tik prielaidos, todėl prašo jį išteisinti ir bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas prašo nuteistojo apeliacinius skundus patenkinti.

Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis faktiniais bylos duomenimis, pagrįstai nustatė, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką pagal LR BK 260 str. 1 d. ir paskyrė jam adekvačią jo padarytam nusikaltimui bausmę.

Nuteistasis A. V. apeliaciniais skundais prašo jį išteisinti, nurodo, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, t.y. jis nepermetė į pataisos namų teritoriją paketo su narkotine medžiaga, o jei tame pakete buvo narkotinės medžiagos, tai jis to nežinojo, nes ne jis paketą vyniojo.

Kolegija nelaiko pagrįstais nuteistojo skundo argumentus, kad jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nuteistojo argumentai, kad pareigūnai tarpusavyje susitarė sufabrikuoti bylą, nepagrįsti jokiais bylos faktiniais duomenimis, nuteistasis net gi nenurodė, dėl kokių priežasčių pataisos įstaigos darbuotojai būtų suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti tuo, ko A. V. nepadarė.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei nuteistojo apeliacinių skundų argumentais, sprendžia, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą yra visiškai įrodyta bylos faktiniais duomenimis, o būtent:

Liudytojas R. U. parodė (t. 2., b.l. 21), jog kartu su Vidaus tyrimų skyriaus vyresniuoju inspektoriumi A. Ž. pamatė, kad nuo buvusios gamybos zonos pastato stogo kažkoks asmuo kažką meta, jis darė būtent metimo gestą. Po permetimo asmuo pradėjo bėgti nuo laiptų, o jie, stovėdami apačioje, sulaikė šį asmenį, kaip paaiškėjo, A. V.. Liudytojo teigimu, A. V. vykdo permetimus jau nebe pirmą kartą ir buvo sulaikomas. A. V. nuvedus į vidaus tyrimų skyriaus tarnybines patalpas, po kurio laiko atėjo budėtojas ir pranešė, kad rado paketą. Nepastebėjo, kad paketas būtų praardytas. Viskas buvo filmuojama. Prieš paketo ardymą A. V. buvo paklaustas, ar paketas jo, jis patvirtino, kad taip. Išpakavus paketą, tarp telefonų apartų buvo rastas polietileninis maišelis su neaiškios kilmės medžiaga. A. V. gana ramiai pasakė, kad paketą pakavo ne jis.

Analogiškus parodymus, patvirtinančius paketo su narkotinėmis medžiagomis permetimo ir A. V. sulaikymo faktą bei paketo su narkotinėmis medžiagomis išpakavimo aplinkybes davė ir liudytojas A. Ž. (t. 2., b.l. 22).

Liudytojas A. D. parodė (t. 2., b.l. 22), kad 2010-01-15 pataisos namuose buvo gauta informacija, kad gali įvykti draudžiamų daiktų permetimas į pataisos namų teritoriją. Buvo perspėti visi paminoje dirbę pareigūnai, kad sustiprintų apsaugą ir įdėmiai stebėtų aplinką. Apie 17.55 val. iš posto sargybinio jis gavo pranešimą, kad ką tik iš senųjų pataisos namų gamybinės teritorijos buvo permestas paketas, kuris atsitrenkė į tinklą ir nukrito į pataisos namų apsaugos perimetro 3 ruožą. Nedelsiant nuėjęs į minėto apsaugos perimetro ruožą, liudytojas rado nedidelį lipnia juosta apvyniotą paketą, kuris buvo nepažeistas, kurį iš karto nunešė į Vidaus tyrimų skyrių bei atidavė viršininkui R. U., kuris jam pasakė, kad sulaikė A. V..

Kad rastame pakete tikrai buvo narkotinė medžiaga - kanapės, kurios masė – 0,31 g, patvirtinta 2010-03-15 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(491)-ISI-1926 (t. 1., b.l. 11-12).

Be to, nuteistojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, įrodyta ir 2010-02-01 vaizdo įrašo apžiūros protokolu bei byloje esančiu vaizdo įrašu kompaktiniame diske, kuriame užfiksuotas faktas, kaip A. V. pripažįsta, jog ant stalo gulintis paketas priklauso jam. Pareigūnai, išpakavę paketą, jame randa mobilaus ryšio telefonus ir polietileninį maišelį, kuriame matosi augalinės kilmės medžiaga. A. V. paaiškino, kad jam nėra žinoma kas pakete, nes ne jis pakavo, jam paketą atnešė.

Kolegijos nuomone, nurodyti bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog būtent A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d., kadangi nurodyti liudytojai ir filmuota medžiaga patvirtino, jog būtent nuteistasis permetė į pataisos namų teritoriją paketą su narkotine medžiaga – kanapėmis, kurios masė 0,31 g.

Nuteistojo A. V. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu yra prieštaringi. A. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad sutiko permesti 5 telefonus, o narkotikus, nors ir buvo siūloma permesti, nesutiko, supakavo pats, bet po kelių minučių apklausos teisme parodė, kad jis nematė, kas supakuota, kad pakavo ne pats, užfiksuota ir filmuotoje medžiagoje, kur A. V. parodė, kad jis įmetė tik tris telefonus ir pats parodė „čia ne aš pakavau, čia atvežė taip“. Taigi, duodamas parodymus teisme, A. V. įvairiu metu pats sau prieštaravo.

Taigi, nuteistojo A. V. apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, jog jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, laikytinos tik nuteistojo gynybine pozicija ir niekuo nepagrįstomis prielaidomis bei teoriniais samprotavimais, siekiu palengvinti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkią nusikalstamą veiką.

A. V. parodymus paneigė liudytojai R. U. ir A. Ž., kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog kai būna permetimas kokių nors daiktų į pataisos namų teritoriją, jie visuomet filmuoja atidarydami paketą prie sulaikytojo, kad paskui nebūtų kokių problemų, nes dažnai su telefonais būna permetami ir narkotikai. Minėti liudytojai davė nuoseklius ir logiškus parodymus, kurių teisingumu abejoti kolegija neturi jokio pagrindo. Remiantis šiais parodymais yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nėra pagrindo šių parodymų laikyti neteisingais, tendencingais ar klaidinančiais teismą. Nuteistojo skunduose nurodytos aplinkybės, kad pareigūnai jo atžvilgiu falsifikavo bylą, laikytini nepagrįstais, nepatvirtintais jokiais bylos faktiniais duomenimis.

Kaip matyti iš nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų, jis patvirtino, jog pažinojo vaikiną, pravarde „Maklautas“, kuris užsiiminėjo narkotikų platinimu zonoje. A. V. nurodė, kad jam buvo liepta permesti paketą su telefonais į pataisos namų teritoriją. Jis pasivežęs paketą namo, patikrino, ar pakete nėra narkotikų. Taigi, jis nurodė, kad buvo išpakavęs jam perduotus paketus. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad jis tvirtino, jog jis paketo nebuvo išpakavęs, jam jį tokį perdavė. Taigi, kolegijos nuomone, tokie nuteistojo parodymų prieštaravimai tik patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis A. V. turėjo žinoti, kad jis į pataisos namų teritoriją permetė narkotines medžiagas, juolab, kad jis, jo teigimu buvo išpakavęs paketą, o jei ir nebuvo išpakavęs, tai turėjo žinoti, kad platina narkotines medžiagas, jas permesdamas į pataisos namų teritoriją, nes žinojo, kad asmuo, kurio naudai buvo daromas ši neteisėta veika (paketo permetimas), paties nuteistojo teigimu, užsiiminėja būtent narkotikų platinimu pataisos namuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos duomenų matyti, jog pats nuteistasis anksčiau ne vieną kartą yra užsiiminėjęs šia neteisėta veika – paketų permetimų į pataisos namų, kas tik sustiprina manymą, jog tokia nuteistojo veika yra sisteminga, tikslu pasipelnyti.

Nuteistojo skunduose nurodytos aplinkybės, kad pataisos namų pareigūnai netinkamai užfiksavo daiktinio įrodymo - paketo išpakavimą, nebuvo paimti nuo paketo pirštų antspaudai, neatlikta kvapų ekspertizė, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kadangi byloje pakanka ir esamų faktinių duomenų pripažinti A. V. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą, neturintį esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis grindžia savo nekaltumą, nelaikytini pagrįstais, todėl atmestini.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. V. bausmę, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. V. padarė nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą, jo veikoje yra recidyvas, jis yra baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. V. dirbo, anksčiau nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, nėra padaręs, todėl jam pagrįstai paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatydamas mažesnę, nei straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kolegijos nuomone, A. V. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis A. V. negali būti pataisytas ir perauklėtas kitaip, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės, kadangi jo padarytas nusikaltimas pavojingas visuomenei, jis anksčiau net 7 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, todėl švelnesnėmis bausmėmis LR BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo A. V. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. V. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.