- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- eI-1487-505/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02537-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Kalvarijos savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Virginijus Ražukas, Rūta Januškaitė
- Kategorijos
atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovei Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. G. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. A1-246 „Dėl pavedimo vykdyti funkcijas”; 2) panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. A1-226 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo tvirtinimo”.
Pareiškėja skunde bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorė 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė įsakymą Nr. A1-246 dėl pavedimo vykdyti funkcijas, kuriuo pavedė pareiškėjai, Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiajai specialistei, vykdyti savivaldybės būsto ir socialinio būsto administravimo funkcijas: nustatyti, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarkyti ir tikslinti asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išnuomoti, sąrašus, sudaryti, koreguoti ir tikslinti sąrašus asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti; dirbti su sistemos SPIS moduliu BŪSTAS, informuoti apie prievolę deklaruoti turtą asmenis ir šeimas, gyvenančius socialiniame būste ar esančius eilėje jį gauti, vykdyti savivaldybės socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomą savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka; sudaryti, koreguoti ir tikslinti asmenų ir šeimų, nuomojančių socialinį būstą, sąrašus; sudaryti, koreguoti ir tikslinti savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą, rengti, koreguoti, tikslinti savivaldybės gyvenamųjų patalpų bei socialinio būsto nuomos sutartis, registruoti jas VĮ Registrų centre, rengti pretenzijas gyvenamųjų patalpų nuomininkams dėl skolų nesumokėjimo; rinkti gyvenamųjų patalpų skolininkų dokumentus, juos teikti Teisės ir personalo skyriui dėl skolų išieškojimo, priimti gyventojų, pageidaujančių gauti būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją, dokumentus, juos registruoti, sudaryti sąrašus, juos koreguoti ir tikslinti, rengti dokumentus savivaldybės gyvenamųjų patalpų ir jų priklausinių pardavimui rinkos kaina, priimti dokumentus piliečių, pageidaujančių gauti lengvatinius kreditus būstui įsigyti, rekonstruoti ir teikti pažymas bankams. Nustatė pareiškėjai 15 proc. pareiginės algos dydžio priemoką už 1 punkte nustatytų papildomų, pareigybės aprašyme nenustatytų, funkcijų atlikimą.
Pareiškėjos nuomone, šis 2017 m. lapkričio 16 d. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorės įsakymas Nr. A1 -246 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.
Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorė, prieš priimdama 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. A1-246, nepateikė jo projekto pareiškėjai susipažinti ir negavo pareiškėjos sutikimo dėl papildomų, pareigybės aprašyme nenustatytų funkcijų atlikimo.
Pavesdama atlikti papildomas, pareigybės aprašyme nenustatytas funkcijas, atsakovė neatsižvelgė į tuo metu buvusį pareiškėjos darbo krūvį bei neįvertino realių pareiškėjos galimybių tuo pačiu darbo metu atlikti nustatytos apimties papildomas funkcijas.
Pareiškėja 2017 m. lapkričio 16 d. susipažinusi su jau priimtu skundžiamu įsakymu, pastebėjo, jog faktiškai visos jai pavestos atlikti papildomos funkcijos yra paimtos iš 2017 m. spalio mėnesį likusios laisvos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, kuris apima savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto bei dokumentų valdymo sritį (A lygis, 10 kategorija). Pastarosios srities pareigybės aprašymas, kaip ir visų likusiųjų skyriaus specialistų pareigybių aprašymai, 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo pakoreguotas pagal pasikeitusias aplinkybes ir faktiškai specialistų atliekamas funkcijas, 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. IS2- 50(13.36-08) teiktas Kalvarijos savivaldybės administracijos teisės ir personalo skyriui, tačiau dėl nežinomų priežasčių Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus netvirtintas.
Skundžiamu įsakymu pavestos atlikti papildomos funkcijos yra vienos iš pagrindinių Ūkio ir urbanistikos skyriaus turto specialisto pareigybės funkcijų, tačiau jų formuluotės paimtos būtent iš parengtos, tačiau nepatvirtintos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto bei dokumentų valdymo srities pareigybės aprašymo.
Atsakovės pavestos pareiškėjai papildomai atlikti funkcijos faktiškai sudaro apie 40 procentų pareigybės, apimančios savivaldybės nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto bei dokumentų valdymo sritį, aprašyme nurodytų funkcijų. Visų pirma, tokios apimties papildomų darbų, pareiškėjai vykdant savo tiesiogines funkcijas pagal pareigybės aprašymą (patvirtintas Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A1-245), atlikti faktiškai neįmanoma. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos darbo krūvis jau ir taip buvo padidėjęs dėl architekto pareigybės dalies funkcijų atlikimo kartu su kitais skyriaus specialistais (ši pareigybė jau daugiau, kaip metus yra laisva). Atsakovė, pavesdama pareiškėjai papildomai vykdyti beveik pusę laisvos skyriaus pareigybės funkcijų, visiškai neproporcingai nustatė pareiškėjai 15 procentų pareiginės algos dydžio priemoką, tokiu būdu taip pat pažeisdama Kalvarijos savivaldybės administracijos priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. A-68, 7.2 punkto nuostatą, kur nurodoma, jog už papildomų užduočių atlikimą mokamą iki 30 proc. pareiginės algos, o priemokų suma negali viršyti 60 proc. Tokiu būdu atsakovė taip pat pažeidė ir proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo, bei protingumo principus.
Susipažinusi su skundžiamu administraciniu aktu, ir nustačiusi aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėja pasidomėjo, koks yra turto specialisto pareigybės likimas ir Ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjo buvo supažindinta su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A1-226 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo tvirtinimo“, kuriuo administracijos direktorė įsteigė Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto valstybės tarnautojo A lygio 11 kategorijos pareigybę; patvirtino Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto valstybės tarnautojo A lygio 11 kategorijos pareigybės aprašymą; panaikino Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto valstybės tarnautojo A lygio 10 kategorijos pareigybę (kaip galima suprasti - turto specialisto pareigybę, kurios 40 proc. funkcijų papildomai pavedė atlikti pareiškėjai). Šis įsakymas taip pat yra neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas.
Naujai įsteigtos pareigybės (statybos specialisto) aprašyme nurodytos funkcijos faktiškai nėra naujos, o dubliuojasi su pareiškėjos pareigybės (žemėtvarkos ir viešojo administravimo) bei topografinės veiklos savivaldybės teritorijoje priežiūros, tvarkymo ir koregavimo savivaldybės geografinės duomenų bazės specialisto pareigybės aprašymuose nurodytomis funkcijomis, kas iš esmės pažeidžia pareiškėjos teisėtus interesus. Todėl atsakovės sprendimas steigti Ūkio ir urbanistikos skyriuje naują pareigybę, kurios specialistas atliktų faktiškai tas pačias funkcijas, kaip ir dar du skyriaus tarnautojai (pareiškėja ir G. P.) yra absoliučiai nepagrįstas. Administracijos direktoriui priėmus 2017 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. A1 -226, iš esmės buvo sutrikdytas nuoseklus ir sklandus skyriaus darbas, pažeidžiami Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus nuostatai.
Skundžiamu įsakymu atsakovei naikinti turto specialisto pareigybės, didžiąją dalį jos funkcijų pavedant papildomai vykdyti pareiškėjai, nebuvo jokio pagrindo, kadangi ši pareigybė yra labai svarbi ir jos funkcijos savivaldybėje privalomai turi būti vykdomos, nei kiek jų nesiaurinant. Turto specialistas vykdo ir valstybės deleguotas funkcijas. Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. A l-38 patvirtintuose Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus nuostatuose įtvirtinti labai įvairūs skyriaus uždaviniai, nurodytos skyriaus vykdomos funkcijos, tarp jų ir susijusios su valstybės ir savivaldybės turto valdymu, jo priežiūra bei socialinio būsto administravimu. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja kvestionuoja Kalvarijos savivaldybės administracijos aktą, kuriuo buvo sprendžiama dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos struktūros. Viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas - tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Pažymėjo, kad ginčijamas Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. A1-226 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo tvirtinimo“ nėra susijęs su pareiškėjos pareigybe. Minėtu įsakymu nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, be to, ji nenurodė jokio konkretaus savo subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Priimdama šį ginčijamą įsakymą, atsakovė pareiškėjos subjektinių teisių nepažeidė.
Tuo tarpu 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. Al-246 „Dėl pavedimo vykdyti funkcijas“ yra pagrįstas teisės aktų normomis ir priimtas veikiant Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip įstaigos vadovo, kompetencijos ribose. Tiek Biudžetinių įstaigų įstatymas, tiek Vietos savivaldos įstatymas savivaldybės administracijos darbo organizavimo funkciją priskiria įstaigos vadovui - šiuo atveju savivaldybės administracijos direktoriui. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas suponuoja įstaigos vadovo teisę organizuoti įstaigos darbą konkrečia forma, t. y. raštu skiriant valstybės tarnautojams papildomas užduotis, susijusias su pareigybės aprašyme nenustatytų funkcijų atlikimu. Teisės aktai nenustato šią įstaigos vadovo teisę ribojančių sąlygų. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.
Ginčijamas Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. Al-246 „Dėl pavedimo vykdyti funkcijas“ yra kvalifikuotinas kaip biudžetinės įstaigos darbo organizavimo aktas, kuriuo pareiškėjai buvo pavesta vykdyti papildoma užduotis atlikti pareigybės aprašyme nenustatytas funkcijas.
Pareiškėja ginčijamo įsakymo neteisėtumą kildina iš aplinkybės, kad įstaigos vadovė nepateikė įsakymo projekto pareiškėjai susipažinti ir negavo pareiškėjos sutikimo dėl papildomų, pareigybės aprašyme nenustatytų funkcijų atlikimo. Pareiškėja yra valstybės tarnautoja, o ne darbuotoja dirbanti pagal darbo sutartį. Pareiškėją su atsakovu sieja ne sutartiniai darbo santykiai, o valstybės tarnybos santykiai. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėja neturi pagrindo savo teisinio statuso kildinti iš Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sąlygų keitimą darbdavio iniciatyva ir keitimo galimybę siejančių su paties darbuotojo valia.
Pareiškėja skunde reiškia įsitikinimą, kad ginčijamu įsakymu nustatymas jai mokėtino 15 procentų pareiginės algos dydžio priedo prieštarauja Kalvarijos savivaldybės administracijos priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 7.2 punkto nuostatai, kurioje nurodyta, jog už papildomų užduočių atlikimą mokama iki 30 procentų pareiginės algos. Šis pareiškėjos argumentas yra visiškai nesuprantamas ir turėtų būti vertinamas, kaip pareiškėjos suklydimo įtakoje atsiradęs nesusipratimas. Pareiškėjos nurodyta Kalvarijos savivaldybės administracijos priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 7.2 punkto nuostata „iki 30 procentų pareiginės algos“ reiškia, kad už papildomų užduočių atlikimą valstybės tarnautojui gali būti skiriama priemoka, kurios dydis galėtų svyruoti nuo 1 iki 30 procentų. Pareiškėja galėtų priemokos dydžio nustatymą traktuoti kaip prieštaraujantį Kalvarijos savivaldybės administracijos priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 7.2 punktui tik tuo atveju, jei jai būtų nustatyta priemoka didesnė nei 30 procentų. Pareiškėjai buvo nustatyta 15 procentų pareiginės algos dydžio priemoka, todėl konstatuoti prieštaravimą pareiškėjos nurodytoms nuostatoms nėra jokio pagrindo.
Pareiškėja nenurodė jokio įstatymo ar kito teisės akto, su kurio nuostatomis galimai disonuoja ginčijamas Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. Al-246 „Dėl pavedimo vykdyti funkcijas“. O vien ta aplinkybė, kad ginčijamas įsakymas nepatinka pareiškėjai, nesudaro pagrindo įsakymą traktuoti kaip neteisėtą ir jį naikinti. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. A1-246 „Dėl pavedimo vykdyti funkcijas“ ir 2017 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. A1-226 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo tvirtinimo“ teisėtumo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. A1-246 „Dėl pavedimo vykdyti funkcijas“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 3 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu pavedė pareiškėjai (Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiajai specialistei) vykdyti savivaldybės būsto ir socialinio būsto administravimo funkcijas: nustatyti, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarkyti ir tikslinti asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išnuomoti, sąrašus, sudaryti, koreguoti ir tikslinti sąrašus asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti; dirbti su sistemos SPIS moduliu BŪSTAS, informuoti apie prievolę deklaruoti turtą asmenis ir šeimas, gyvenančius socialiniame būste ar esančius eilėje jį gauti, vykdyti savivaldybės socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomą savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka; sudaryti, koreguoti ir tikslinti asmenų ir šeimų, nuomojančių socialinį būstą, sąrašus; sudaryti, koreguoti ir tikslinti savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą, rengti, koreguoti, tikslinti savivaldybės gyvenamųjų patalpų bei socialinio būsto nuomos sutartis, registruoti jas VJ Registrų centre, rengti pretenzijas gyvenamųjų patalpų nuomininkams dėl skolų nesumokėjimo; rinkti gyvenamųjų patalpų skolininkų dokumentus, juos teikti Teisės ir personalo skyriui dėl skolų išieškojimo, priimti gyventojų, pageidaujančių gauti būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją, dokumentus, juos registruoti, sudaryti sąrašus, juos koreguoti ir tikslinti, rengti dokumentus savivaldybės gyvenamųjų patalpų ir jų priklausinių pardavimui rinkos kaina, priimti dokumentus piliečių, pageidaujančių gauti lengvatinius kreditus būstui įsigyti, rekonstruoti ir teikti pažymas bankams. Minėto įsakymo 2 punktu pareiškėjai buvo nustatyta 15 procentų pareiginės algos dydžio priemoka už 1 punkte nurodytų papildomų, pareigybės aprašyme nenustatytų, funkcijų atlikimą. Minėto įsakymo 3 punkte numatyta, kad priemoka mokama nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d.
Pareiškėja šio įsakymo neteisėtumą grindžia tuo, jog prieš jį priimant pareiškėja nebuvo supažindinta su jo projektu, nebuvo gautas pareiškėjos sutikimas dėl papildomų, pareigybės aprašyme nenustatytų funkcijų atlikimo. Be to, atsakovė neatsižvelgė į tuo metu buvusį pareiškėjos darbo krūvį, neįvertino realių pareiškėjos galimybių tuo pačiu darbo metu atlikti nustatytos apimties papildomas funkcijas.
Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 01 01 iki 2018 01 01) be kita ko, nurodoma, kad valstybės tarnautojams mokama priemoka už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu.
Minėta nuostata suponuoja įstaigos vadovo teisę organizuoti įstaigos darbą konkrečia forma, t. y. raštu, skiriant valstybės tarnautojams papildomas užduotis, susijusias su pareigybės aprašyme nenustatytų funkcijų atlikimu. Teisės aktai nenustato šią įstaigos vadovo teisę ribojančių sąlygų, įstatymų leidėjas šiomis nuostatomis siekė sudaryti galimybę optimaliai išnaudoti žmogiškuosius resursus valstybės tarnyboje, suteikdamas už valstybės tarnybos organizavimą atsakingam subjektui teisę pavesti atlikti papildomas užduotis valstybės tarnautojams bei nustatydamas pareigą apmokėti už papildomai atliekamą darbą. Nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei kituose teisinius santykius valstybės tarnyboje reglamentuojančiuose teisės aktuose įstaigos vadovui nėra numatyta pareiga apie keičiamą pareigybės aprašymą ar pavedamas atlikti papildomas funkcijas informuoti valstybės tarnautoją bei gauti šio sutikimą dėl funkcijų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjos argumentas dėl nesupažindinimo su ginčijamo įsakymo projektu bei negauto sutikimo dėl papildomų funkcijų priskyrimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 27 d. nutarime nurodė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 2 dalies, 43 straipsnio 12 dalies (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) nuostatas, priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir už papildomų užduočių atlikimą valstybės tarnautojui gali būti mokamos tik laikinai, ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų paskyrimo (išskyrus tam tikras nurodytas išimtis), o jeigu valstybės tarnautojo veikla, už kurią jos mokamos, įgauna nuolatinį pobūdį (trunka ilgiau kaip vienus metus), turi būti tobulinamas įstaigos darbo organizavimas: papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, gali būti patikslinami atitinkamo struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos ir, jeigu papildžius valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą nustatoma aukštesnė jos kategorija, valstybės tarnautojo sutikimu jis toliau eina šias pareigas.
Pagal minėtą teisinį reguliavimą pareiškėjos teisės į minėtą priemoką atsiradimui konstatuoti būtina nustatyti dvi aplinkybes – raštu suformuluotas papildomas užduotis ir tai, kad tos užduotys nėra susiję su pareigybės aprašyme nustatytomis konkretaus valstybės tarnautojo funkcijomis.
Išanalizavus 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. A1-246 „Dėl pavedimo vykdyti funkcijas“ turinį, Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto (pareiškėjos) pareigybės aprašymo, patvirtinto 2011 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A1-245 (veiklos sritis - žemėtvarka, viešasis administravimas) turinį, įvertinus pareiškėjos paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, matyti, jog faktiškai visos pareiškėjai pavestos atlikti papildomos funkcijos yra iš 2017 m. spalio mėnesį likusios laisvos Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.A1-34, kuris apima savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto bei dokumentų valdymo sritį (veiklos sritis) (A lygis, 10 kategorija), taigi pripažintina, kad tos pavedime raštu suformuluotos užduotys nėra susijusios su pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytomis valstybės tarnautojos funkcijomis.
Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 27 d. nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra svarbi prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas); ši asmens teisė (remiantis ir Konstitucijos 23 straipsniu) yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė; pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus; tokia teisinė situacija reikštų, kad sudaromos teisinės prielaidos teisės aktais pažeisti ir konstitucinę nuosavybės teisę, taigi ne tik Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, bet ir 23 straipsnį.
Remiantis šiomis nuostatomis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėjo būti (ir buvo paskirta) skirta priemoka, neviršijanti Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. Konkrečių aplinkybių ir įrodymų dėl šių nuostatų pažeidimo pareiškėja nenurodė nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėja taip pat teigia, jog nustatyta 15 procentų dydžio pareiginės algos priemoka neatitinka Kalvarijos savivaldybės administracijos priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo tvarkos aprašo nuostatų bei proporcingumo, sąžiningumo, protingumo principų.
Pagal Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. A-68 patvirtinto Kalvarijos savivaldybės administracijos priedų, priemokų ir vienkartinių piniginių išmokų skyrimo tvarkos aprašo 7.2 punktą, už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, mokama iki 30 procentų pareiginės algos priemoka. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nustatyta 15 procentų pareiginės algos priemoka neviršija minėtame apraše nustatytos 30 procentų maksimalios priemokos sumos už papildomų funkcijų atlikimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti minėtos aprašo nuostatos pažeidimą. Pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, jog nustatyta priemoka neatitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, tačiau šių argumentų plačiau nepaaiškina, nepagrindžia jų jokiais objektyviais įrodymais.
Pareiškėjos argumentai, jog ginčijamas įsakymas buvo priimtas neatsižvelgiant į jos realų darbo krūvį bei sunkumus, su kuriais teks susidurti atliekant papildomas pareigas, laikytini subjektyvaus pobūdžio argumentais ir pareiškėjos asmenine nuomone, kuri nesudaro pagrindo sprendimo neteisėtumui konstatuoti. Be to pažymėtina, jog pavedimas vykdyti funkcijas yra terminuotas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad viešojo administravimo subjektas šiuo atveju tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis jam suteikta teise pavesti valstybės tarnautojui atlikti papildomas funkcijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti objektyvumo ir proporcingumo principų pažeidimą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A1-226 „Dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo tvirtinimo”, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punktu, įsteigė Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto valstybės tarnautojo A lygio 11 kategorijos pareigybę (1 punktas); patvirtino Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto valstybės tarnautojo A lygio 11 kategorijos pareigybės aprašymą (2 punktas); panaikino Ūkio ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto valstybės tarnautojo A lygio 10 kategorijos pareigybę (3 punktas).
Pareiškėjos teigimu, šis įsakymas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, kadangi naujai įsteigtos pareigybės nurodytos funkcijos dubliuojasi su pareiškėjos pareigybės funkcijomis, dėl ko pradėjus dirbti atsirado nesusipratimai ir nesusikalbėjimai dėl skyriuje vykdomų funkcijų. Tokiu būdu, administracijos direktoriui priėmus 2017 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. Al-226, iš esmės buvo sutrikdytas nuoseklus ir sklandus skyriaus darbas.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai. Valstybės tarnautojų pareigybės valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose aprašomos ir vertinamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 356 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – ir Metodika). Metodikos 4 punktas nustato, kad, rengdamas pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba įstaigos struktūrinio padalinio vadovas analizuoja teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas. Jeigu valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamos funkcijos ir šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui keliami specialūs reikalavimai, nustatyti teisės aktuose, minėtos funkcijos ir reikalavimai turi būti nurodyti rengiamame valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme. Pagal metodikos 5 punktą valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo rengimą sudaro keli etapai, kuriuos, be kita ko, apima pareigybės paskirties aprašymas; bendrųjų ir/ar specialiųjų veiklos sričių nustatymas; pareigybei priskiriamų funkcijų nustatymas; specialių reikalavimų, keliamų šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, nustatymas ir kt. Specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai, nustatomi atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas (Metodikos 11 p.).
Paminėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog valstybės tarnautojų pareigybių aprašymas ir vertinimas nėra vien formalus procesas, kurio rezultatas – valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo parengimas. Valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga (nagrinėjamu atveju – atsakovė), visais valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo rengimo etapais, analizuoja teisės aktuose nustatytus įstaigos ir (arba) įstaigos struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas. Atsižvelgus į tai, specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai, nustatomi tik įvertinus pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ ar specialiąsias veiklos sritis ir funkcijas.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo ir proporcingumo principais. Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (3 str. 2 p.); proporcingumo – kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (3 str. 3 p.).
Teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A662 -684/2010, A146 -241/2011, A146 -174/2011; sprendimus administracinėse bylose Nr. A62 -930/2011, A62 -1367/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus yra ne kartą pasisakęs savo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146 -2643/2011, A492 -1954/2012, A520 -3085/2012 ir kt.). Iš esmės analogiška praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose darbo ginčų bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, aplinkybė, jog kai kurios pareiškėjos pareigybės funkcijos dubliuojasi su naujai įsteigtos pareigybės funkcijomis (t. y. kai kurias pareiškėjai priskirtas funkcijas vykdo ir kitas valstybės tarnautojas), negali būti vertinama kaip pareiškėjos padėtį apsunkinanti ar jos teises pažeidžianti aplinkybė. Pažymėtina, jog šis ginčijamas įsakymas yra priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu, jame nėra nustatomos ar keičiamos pareiškėjos teisės ir pareigos. Pareiškėjos argumentai, jog dėl minėto įsakymo priėmimo skyriuje prasidėjo nesutarimai, trikdomas įstaigos darbas, laikytini subjektyvia pareiškėjos nuomone ir nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ginčijamo sprendimo panaikinimui.
Pareiškėja taip pat teigė, jog prašomi panaikinti įsakymai pažeidė ir 2007 m. balandžio 4 d. kolektyvinės sutarties, pasirašytos tarp Kalvarijos savivaldybės administracijos ir profesinės sąjungos, 65 punkto nuostatas bendradarbiauti su profesine sąjunga sprendžiant darbo, ekonominius ir socialius klausimus, pakviečiant profesines sąjungos atstovus į tam tikrus rengiamus pasitarimus, įtraukiant juos į komisijų, darbo grupių veiklą, bei 82 punkto nuostatas dėl profesinės sąjungos sutikimo planuojant darbo organizavimo įstaigoje pakeitimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje numatyta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą, turėti tinkamas ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje numatyta profesinių sąjungų teisė ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Taigi, Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis yra susijęs su konstitucinių teisių realizavimu, juo užtikrinamos konstitucinės vertybės, todėl jis turi būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, kad juo suteikiamos teisės būtų efektyvios, prieinamos ir realios.
Profesinių sąjungų teisė reikalauti panaikinti darbdavio sprendimus yra įtvirtinta Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines bei socialines profesinių sąjungų narių teises; šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams; jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą.
Pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, jog buvo pažeistos kolektyvinės sutarties nuostatos, tačiau šių argumentų plačiau nepaaiškina, nepagrindžia jų jokiais objektyviais įrodymais, todėl jos argumentai dėl kolektyvinės sutarties nuostatų pažeidimų yra teisiškai nepagrįsti.
Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ginčijami įsakymai priimti laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant nei vienos suinteresuotos šalies teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, šioje situacijoje yra protingi ir teisingi, jais pareiškėjos pareigybės aprašyme nebuvo keičiami specialūs reikalavimai, nustatyti teisės aktuose, atsakovė turėjo teisę tiek įsteigti naują pareigybę, tiek pavesti pareiškėjai, kaip valstybės tarnautojai, atlikti papildomas funkcijas, ginčo įsakymai atitinka viešojo administravimo subjekto veiklai keliamus objektyvumo ir proporcingumo principus, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais motyvais, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.