- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-29
- Bylos Nr.
- A20.-476-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00498-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Romas Jonuška, Paulius Vinkleris
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,
užsieniečiui S. I. N. N. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis), įgaliotajam atstovui advokatui Romui Jonuškai,
susipažinusi su užsieniečio S. I. N. N. asmens byla, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“, išnagrinėjo Irako Respublikos piliečio S. I. N. N. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S966 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 11 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Užsienietis bandė gauti turistinę Lenkijos vizą, nesėkmingai. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.
Šalies argumentai
Užsienietis skundu prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S966 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju užsieniečiui gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, o tai, kad pasakodamas kiekvieną kartą pasakodamas tą patį prisimena vis naujas detales, nereiškia, kad tokiu būdu siekia suklaidinti.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi užsienietis nėra sulaikytas. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (teikė prieštaringus paaiškinimus). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų kirto sieną, ir šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę, kad pareiškėjas gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas tiek dėl pareiškėjo, tiek dėl jos šeimos teisinės padėties. Be to, šiuo metu pareiškėjas nebėra prieglobsčio prašytojas, kadangi 2022 m. kovo 9 d. įsiteisėjo Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo įgaliotasis atstovas skundą palaikė ir prašė netaikyti judėjimo laisvės ribojimų.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
Pažymėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra sulaikytas, todėl nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad pareiškėjui suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, jis gali judėti visoje apgyvendinimo teritorijoje, su apgyvendinimo vietos darbuotojų apgalba gali išeiti apsipirkti. Konkrečių apgyvendinimo sąlygų, jų trūkumų pareiškėjas įrodymais neapibūdino. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jo teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie nepakankamą judėjimą, nesudaro pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir pareiškėjui netaikytinas judėjimo laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui skundžiamu sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, tuo labiau, kad jau yra įsiteisėjęs sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, laikosi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nedaro jokių pažeidimų, yra geranoriškas, bendradarbiauja su pareigūnais, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Be to, nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas keltų grėsmės valstybės saugumui, tačiau jo tapatybė nėra nustatyta. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pareiškėjas nepateikė.
Pažymėtina, kad nagrinėjant skundus pagal Įstatymą, apylinkės teismas parenka teisinį režimą, kuriame užsienietis bus apgyvendintas Lietuvos Respublikoje iki bus išspręstas jo teisinės padėties klausimas, o konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiama Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S966 dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Atmesti užsieniečio S. I. N. N. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S966 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.