Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovo atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. protokolinį nutarimą (toliau – valdybos nutarimas) ir Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo 2018 m. spalio 10 d. protokolinį nutarimą (toliau – visuotinio narių susirinkimo nutarimas) dėl Ž. Ž. pašalinimo iš būrelio narių, palaikė visiškai, prašė ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovas nuo 2006 m. buvo Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio (toliau – būrelis) medžiotoju. 2016 m. gruodžio 3 d. būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, Joniškio rajone, medžioklės metu, buvo rastas nušautas briedžio patinas, kaltu dėl jo sumedžiojimo Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.3-11-457/2017 buvo pripažintas ieškovas ir nubaustas 1000 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, šautuvo konfiskavimu. Praėjus pusei termino, kuriam ieškovui buvo atimta teisė medžioti, ieškovas sužinojo, kad būrelio valdyba 2018 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje, remdamasi šešiolikos būrelio narių prašymu, vadovaujantis Būrelio įstatų IV skyriaus 4.12.4, 4.12.5. 4.12.6, 4.12.7 straipsniais, nutarė jį pašalinti iš būrelio narių. Valdybos nutarimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių patvirtinimui buvo perduotas ir patvirtintas 2018 m. spalio 10 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu. Tiek 2018 m. rugpjūčio 30 d. valdybos nutarimas, tiek ir 2018 m. spalio 10 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimas dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių yra neteisėti dėl procedūrinių ir materialinių aspektų pažeidimų, todėl pripažintini negaliojančiais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.90 straipsnis numato, kad juridinio asmens kolegialaus organo posėdžiai (susirinkimai) turi būti protokoluojami, protokole turi būti nurodyta: posėdžio (susirinkimo) vieta ir laikas, dalyvių skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai, prie protokolo turi būti pridedamas dalyvių sąrašas ir informacija apie posėdžio (susirinkimo) sušaukimą. Valdybos posėdžio protokole nėra nurodyta, kiek valdyboje yra narių, neaptartas kvorumo klausimas, nėra nurodyta, kokiu būdu buvo sušauktas valdybos posėdis, kas pristatė svarstomą klausimą, nėra nurodyta jokių pasisakymų svarstomu klausimu. Įstatų 6.6 punktas numato, kad valdybos posėdį šaukia valdybos pirmininkas ir pateikia darbotvarkę valdybos nariams prieš savaitę. 2018 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje valdyba svarstė būrelio narių 2018 m. rugpjūčio 27 d. prašymą. Akivaizdu, kad iki valdybos posėdžio nepraėjo savaitė, taigi valdybos nariams posėdžio darbotvarkė nebuvo pateikta prieš savaitę. Taip pat nėra aišku, kaip buvo išrinktas pirmininkas, sekretorius, kas rinko, kodėl būtent šitie asmenys vienas tapo pirmininku, kitas sekretoriumi, o tai taip pat yra procedūriniai pažeidimai. Įstatų 5.2 punktas numato, kad būrelio visuotinį susirinkimą šaukia ir organizuoja būrelio valdyba, 10.1 punktas numato, kad visi būrelio skelbimai, pranešimai ir kt. paskelbiami dienraštyje „Šiaulių kraštas“, jokia kitokia skelbimų, pranešimų paskelbimo tvarka Įstatuose nėra numatyta. Valdybos nutarime nurodyta, kad apie organizuojamą visuotinį narių susirinkimą būrelio nariams bus pranešta Joniškio rajono laikraštyje „Sidabrė“. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad būrelio nariai apie visuotinį būrelio narių susirinkimo datą, darbotvarkę buvo informuoti būrelio pirmininko skambučiu telefonu, nes tokia praktika yra susiformavusi būrelyje. Visos šios aplinkybės laikytinos procedūriniais pažeidimais, sudarančiais pagrindą valdybos nutarimą pripažinti negaliojančiu. Valdybos nutarime nurodyta, kad ieškovą nutarta šalinti iš atsakovo narių remiantis Įstatų IV skyriaus 4.12.4, 4.12.5. 4.12.6, 4.12.7 straipsnių reikalavimais. Būtent šie Įstatų punktai numato, kad būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio, jeigu praranda teisę medžioti, jeigu šiurkščiai pažeidžia medžioklės taisykles, jeigu vykdo veiklą, kuri nesuderinama su būrelio veiklos tikslais, jeigu jo veikla kenkia būreliui ir MŽD Joniškio skyriui. Valdybos nutarime nėra nurodytos ieškovo tariamai padarytų pažeidimų, kuriuos valdyba kvalifikuoja pagal nurodytus Įstatų punktus, faktinės aplinkybės, nėra aiškiai suformuluoti Ž. Ž. pašalinimo pagrindai ir motyvai, kodėl taikoma būtent griežčiausia visuomeninio poveikio priemonė – pašalinimas iš būrelio. Tik gavus atsakovo atsiliepimą, ieškovas galėjo padaryti išvadą, už ką jis yra pašalintas iš būrelio, t. y. 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo svarstoma dėl 2016 m. gruodžio 3 d. padaryto pažeidimo. Apie 2018 m. rugpjūčio 30 d. valdybos posėdžio susirinkimo šaukimą, svarstant ieškovo pašalinimo iš būrelio klausimą, ieškovas nebuvo informuotas, į valdybos posėdį taip pat kviestas nebuvo, iš jo nei žodžiu, nei raštu nebuvo paprašyta pasiaiškinti. Dėl to galima daryti išvadą, kad valdybos nariai neturėjo pilnos, objektyvios bei visapusiškos informacijos, todėl negalėjo priimti teisingo, nešališko sprendimo. Dėl aukščiau nurodytų procedūrinių pažeidimų, ieškovas prašo teismo valdybos nutarimą pašalinti jį iš būrelio narių pripažinti negaliojančiu. Nors valdybos posėdžio nutarimas be visuotinio narių susirinkimo patvirtinimo jokių teisinių pasekmių ieškovui nesukelia, tačiau jis yra ieškovo pašalinimo iš būrelio narių proceso dalis ir jo teisėtumas taip pat turi būti vertinamas kartu su visuotinio narių susirinkimo nutarimu. 2018 m. spalio 10 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimas patvirtinti 2018 m. rugpjūčio 30 d. valdybos nutarimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių neteisėtas, taip pat, dėl padarytų procedūrinių ir materialinių aspektų pažeidimų. Visuotinio narių susirinkimo protokolas neatitinka CK 2.90 straipsnio reikalavimų, nes jame nenurodyta, kokiu būdu buvo sušauktas visuotinis narių susirinkimas (kada, kur ir kokio turinio paskelbtas pranešimas), todėl nėra galimybės patikrinti, ar nepažeisti Įstatų 5.3 punkto reikalavimai, kad apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę būrelio nariai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Protokole nurodytas dienotvarkės klausimas – personaliniai būrelio narių klausimai, duoda pagrindo spręsti, kad būrelio nariai į visuotinį susirinkimą susirinko nežinodami, kas jame bus svarstoma. Tokia situacija vertintina kaip Įstatų 5.4 punkto pažeidimas, nes visuotinis narių susirinkimas svarstė klausimą, kuris nebuvo paskelbtas darbotvarkėje. Iš protokolo turinio matyti, kad susirinkimo pirmininkas P. S. pristatė tik lakonišką valdybos nutarimą, kuriame tariami ieškovo pažeidimai apibūdinami Įstatų punktų numeriais, bet ne jų esmė, taigi ir visuotinis narių susirinkimas nesvarstė materialiųjų ieškovo pašalinimo iš būrelio narių pagrindų. Būrelio nariams net nebuvo pasiūlyta pasisakyti ar paklausti dėl svarstomo klausimo. Pažymėtina, kad būrelio valdybai ir visuotiniam narių susirinkimui svarstant ieškovo pašalinimo iš būrelio narių klausimą, jo nei karto nebuvo paprašyta pasiaiškinti, pateikti savo argumentus svarstomu klausimu. Ieškovo nuomone, jis pats nebuvo tinkamai informuotas apie visuotinį būrelio narių susirinkimą ir mano, kad pagal Įstatus informavimo būdas yra vienas vienintelis – skelbimas „Šiaulių krašte“, o tokio skelbimo minėtame laikraštyje nebuvo. Ieškovas nežinojo, kas bus svarstoma visuotiniame būrelio narių susirinkime. Visi būrelio nariai buvo netinkamai informuoti apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą. Visi būrelio nariai nežinojo, koks klausimas bus svarstomas visuotiniame būrelio narių susirinkime. Ieškovas girdėjo atsakovo pirmininko padarytą pranešimą, pranešimo metu nebuvo pasisakyta apie tai, kad kalba eis apie 2016 m. gruodžio 3 d. įvykį, bylą, kurioje yra priimti atitinkami sprendimai. Ieškovui nebuvo leista pasiaiškinti/pasisakyti visuotinio būrelio narių susirinkimo metu, nors jis bandė tai padaryti.

Atsakovo atstovai P. S. ir advokatė Jolanta Grigaliūnienė su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Paaiškino, kad ieškovo pašalinimas iš būrelio yra teisėtas, adekvatus ieškovo padarytam pažeidimui, būrelis laikėsi visų būtinų procedūrų, sudarė ieškovui visas sąlygas imtis teisėtų priemonių ginant savo teises, suteikė galimybę argumentuoti ir pasiaiškinti dėl savo elgesio, dėl padaryto pažeidimo, būrelio narių dauguma demokratiškai, slaptu balsavimu išreiškė savo nuomonę, kuri nebuvo palanki ieškovui. Tai reiškia, kad nutarimai yra teisėti, pagristi ir ieškovo nurodomais motyvais nėra pagrindo pripažinti juos negaliojančiais. Iš būrelio Įstatų (6.1, 7.1, 7.6.2, 7.6.4 punktai), atsakovo veiklos bei valdymo praktikos, JAR išplėstinio išrašo akivaizdu, kad būrelio pirmininkas P. S. yra ir būrelio valdybos pirmininkas, todėl jis turėjo teisę vadovauti valdybos posėdžiui, turėjo teisę surašyti ir pasirašyti posėdžio protokolą. Valdybos nutarime kaip sekretoriavęs pasirašė V. Š., o tai neabejotinai reiškia, kad jis buvo išrinktas šio valdybos posėdžio sekretoriumi. Pagal Įstatų 4.4 punktą, narius, nesilaikančius medžioklės taisyklių ir įstatų, iš būrelio pašalina visuotinis narių susirinkimas Įstatų nustatyta tvarka. Kaip numatyta Įstatų 4.7 punkte, būrelio nariams, nevykdantiems šių įstatų reikalavimų, taip pat už būrelį diskredituojančią veiklą, taikomos visuomeninio poveikio priemonės: svarstymas būrelio valdyboje (4.7.1 punktas), narystės būrelyje sustabdymas (4.7.2 punktas), pašalinimas iš būrelio (4.7.3 punktas). Nutarimus dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo būrelio nariams priima valdyba ir pateikia juos tvirtinti būrelio visuotiniam susirinkimui (Įstatų 4.8 punktas). Tokiu būdu, pašalinimas iš būrelio – visuomeninio poveikio priemonė, skiriama valdybos nutarimu, kuris tvirtinamas visuotiniame medžiotojų būrelio narių susirinkime. Iš to seka, kad narystės pasibaigimas, kaip ir kitos poveikio priemonės, atsakovo nariams įsigalioja tik valdybos nutarimą patvirtinus visuotiniame susirinkime. Tai reiškia, kad valdybos nutarimas pats savaime jokių neigiamų ar kitokių teisinių pasekmių ieškovui nesukėlė ir negalėjo sukelti. Ieškovas tvirtina, jog jis neturėjo galimybių pasiaiškinti valdybos posėdyje, į kurį nebuvo pakviestas, tačiau ieškovas nėra ir nebuvo atsakovo valdybos narys. Apie būsimus valdybos posėdžius pranešama, į juos kviečiami tik valdybos nariai (Įstatų 6.6 punktas), taigi, ieškovas į valdybos posėdį negalėjo ir neturėjo būti kviečiamas. Ieškovas teigia, jog skundžiamuose nutarimuose nenurodyti konkretūs jo padaryti pažeidimai pagal atskirus Įstatų punktus, faktinės aplinkybės (pažeidimų esmė, padarymo laikas ir pan.), nėra aiškiai suformuluoti Ž. Ž. pašalinimo pagrindai ir motyvai, kodėl taikoma būtent griežčiausia visuomeninio poveikio priemonė – pašalinimas iš būrelio. Ieškovo argumentai nepagrįsti. Valdybos nutarime yra lakoniškai nuodyti visi būtini protokolo ir nutarimo elementai, kurių reikalauja įstatymas. CK 2.90 straipsnio 2 dalis skelbia, kad protokole turi būti nurodyta: posėdžio vieta ir laikas, dalyvių skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Posėdyje dalyvaujančių asmenų reikalavimu į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Nagrinėjamu atveju visi įstatymo reikalavimai yra įvykdyti. Ieškovas tvirtina, jog padarytas pažeidimas – neaptartas kvorumo klausimas, taip esą buvo pažeistas Įstatų 6.8 punktas, tačiau tokie ieškovo teiginiai nepagrįsti. Pridedamame valdybos nutarime išvardinti visi 7 posėdyje dalyvavę valdybos nariai: P. S., S. D., V. P., A. V., V. Š., R. V., A. B.. Išrašas iš JAR patvirtina, jog atsakovo valdybą sudaro 8 nariai. Be dalyvavusių 2018 m. rugpjūčio 30 d. valdybos posėdyje, atsakovo valdybos nariu yra ir S. L., kuris nedalyvavo, priimant ginčijamą valdybos nutarimą. Tai reiškia, kad iš 8 valdybos narių dalyvavo 7. Pagal Įstatų 6.8 punktą, valdybos posėdžiai yra teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių. Akivaizdu, jog šis Įstatų punktas nepažeistas. Valdybos posėdyje buvo apsvarstytas 16 atsakovo narių kreipimasis dėl Ž. Ž., buvo svarstomas konkretus Ž. Ž. padarytas pažeidimas, kuris vertinamas dar ir kaip administracinis pažeidimas, brakonieriavimas, už kurį atsakovui kompetentinga institucija – Joniškio rajono apylinkės teismas – paskyrė nuobaudą, atėmė teisę medžioti. Atsakovo vadovas iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus jau buvo gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (Šiaulių RAAD) dar 2018 m. gegužės 23 d. paruoštą informaciją apie tai, kad ieškovas 2017 m. sausio 2 d. buvo nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį, žinojo, kad ieškovas neteisėtai sumedžiojo žvėrį – briedžio patiną, neturėdamas licencijos šiam žvėriui medžioti, taip padarė žalą laukinei gyvūnijai; žinojo, kad ieškovas neigė padaręs pažeidimą, neprisipažino jį padaręs, nuo pat pažeidimo padarymo momento išsisukinėjo ir melavo kitiems asociacijos nariams, nebendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, teisėsaugos institucijomis; po to, kai buvo nubaustas Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu – skundė jį Šiaulių apygardos teismui ir tik išnaudojęs visas galimybes išvengti atsakomybės, priverstas byloje surinktų įrodymų, pradėjo vykdyti paskirtą nuobaudą. Atsakovo įstatai ir įstatymas nereikalauja, kad būtų padaryti visi įmanomi Įstatų pažeidimai, galintys būti pašalinimo pagrindu. Pakanka vieno iš atsakovo valdybos nutarime nurodytų Įstatų punktų pažeidimų, todėl konstatavus, jog yra pažeistas bent vienas iš šių punktų, galima ir leistina atsakovo įstatuose numatyta sankcija – pašalinimas iš Būrelio narių. Įvertinant aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nepagrįsti ir atmestini ieškovo argumentai dėl pažeidimų, padarytų priimant valdybos nutarimą. Ieškovas ginčija atsakovo visuotinio susirinkimo, įvykusio 2018 m. spalio 10 d., teisėtumą ir procedūriniu, ir materialiuoju aspektu. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Įstatų 5.3 punkte numatyta, jog apie šaukiamą būrelio susirinkimą ir jo darbotvarkę būrelio nariai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Informavimo detali tvarka ir būdas Įstatuose nėra reglamentuoti, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad buvo privaloma paskelbti apie būsimą visuotinį susirinkimą dienraštyje „Šiaulių kraštas“. Pažymėtina, kad atsakovo Įstatų X skirsnis „Pranešimų paskelbimo tvarka“ reikalauja šiame dienraštyje paskelbti būrelio skelbimus, pranešimus bei kitą viešą informaciją, kai to reikalauja CK ir kiti teisiniai aktai. Tai reiškia, jog dienraštyje „Šiaulių kraštas“ turi būti skelbiama apie būrelio reorganizaciją, likvidavimą, pertvarkymą ir kitais CK numatytais atvejais. Nei CK, nei kiti teisės aktai nereikalauja paskelbti laikraštyje apie asociacijos visuotinius susirinkimus ar apie klausimo dėl asociacijos nario pašalinimo svarstymą. Visuotinį susirinkimą šaukia Būrelio valdyba (Įstatų 5.2 punktas) ir numato minimalų informavimo terminą – 30 dienų. Nėra draudžiama informuoti apie visuotinį susirinkimą žodžiu, raštu, telefonu, SMS žinute ar kitais atsakovo nariams priimtinais būdais. Atsakovo ilgametėje praktikoje naudojamas būtent informavimo telefonu būdas: atsakovo pirmininkas pats asmeniškai paskambino visiems atsakovo nariams iš karto po 2018 m. rugpjūčio 30 d. valdybos posėdžio telefonu informavo, kada tiksliai, kur vyks 2018 m. spalio 10 d. visuotinis atsakovo narių susirinkimas, o taip pat informavo apie susirinkimo darbotvarkę, kuri buvo labai trumpa – buvo svarstomas tik ieškovo pašalinimo klausimas. Pačiam ieškovui apie būsimą visuotinį susirinkimą, jo datą, laiką, vietą, svarstomus klausimus, darbotvarkę buvo pranešta raštu, išsiunčiant registruotu paštu ir pakankamu terminu (2018 m. rugsėjo 6 d.) įteikiant ieškovui informatyvų pranešimą – atsakovo valdybos nutarimo kopiją. Visuotinis susirinkimas vyko įprastine tvarka, plačiausios demokratijos sąlygomis, nes buvo balsuojama slaptai. Ieškovui nebuvo trukdoma pasisakyti, pasiaiškinti, tačiau ieškovas nepasisakė. Ieškovas po balsavimo rezultatų paskelbimo pagrasino, kad dėl jo pašalinimo bus teisminis procesas, kad jis skųs sprendimą dėl pašalinimo „iki pat Strasbūro teismo“, tačiau balsavimo rezultatai iškalbingi ir nekelia jokių abejonių dėl asociacijos narių sprendimo, dėl jų nuomonės, dėl ieškovo elgesio vertinimo: iš 35 dalyvavusių susirinkime narių 33 buvo už tai, kad pašalinti ieškovą, du – prieš jo pašalinimą. Ieškovas 2016 m. gruodžio 3 d. medžioklės Būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete metu brakonieriavo, t. y. neteisėtai, neturėdamas licencijos, sumedžiojo briedžio patiną, už ką buvo pripažintas kaltu, nubaustas 1000 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, buvo nustatyta, kad jis padarė 5500 Eur žalą laukinei gyvūnijai, iš jo konfiskuotas medžioklinis ginklas. Atsakovas yra asociacija, vienijanti medžiotojus. Atsakovo Įstatų 1 punkte nurodoma, kad atsakovas yra medžiotojų būrelis, kuris savo veikloje, be kitų tesiės aktų, vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymu, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu; Įstatų 3.1 punkte nurodoma, kad svarbiausi Būrelio tikslai yra: ugdyti taurų medžiotojų požiūrį į gamtą, saugoti ir gausinti laukinių žvėrių išteklius, rūpintis populiacijų struktūromis, sąveika su aplinka, produktyvumu, ekologine pusiausvyra (Įstatų 3.1.1 punktas), puoselėti medžioklės kultūrą bei tradicijas (Įstatų 3.1.2 punktas). Brakonieriavimas yra nesuderinamas su tauriu medžiotojo požiūriu į gamtą, su laukinių žvėrių išteklių saugojimu ir kitais atsakovo tikslais. Todėl akivaizdu, kad ieškovas veikė priešingai Būrelio tikslams. Šioje byloje esantys Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas, Ž. Ž. apeliacinis skundas dėl šio nutarimo, apeliacinio skundo priedas – ištrauka iš laikraščio „Joniškio dienos“ „Brakonieriui išsisukti nepavyks“, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieškovo apeliacinis skundas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, jog ieškovas visais įmanomais būdais bandė išvengti administracinės atsakomybės, išnaudojo visas leistinas teisinės gynybos priemones ir tik nepasisekus, pradėjo vykdyti paskirtą nuobaudą. Neabejotina, kad toks pasirinktas ieškovo savo teisių gynimo būdas įrodo, jog jis negali būti medžiotojų būrelio nariu: jis ne tik padarė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą, prarado teisę medžioti, veikė prieš būrelį ir jį diskreditavo – ieškovas dar ir nevertino savo elgesio kaip rimto pažeidimo, niekuomet dėl jo nuoširdžiai neapgailestavo ir net nepatvirtino, kad gailisi dėl jo. Tai rodo netinkamą ieškovo požiūrį į brakonieriavimą, į šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus.