Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pareiškimą dėl reikalavimo pareiškimo dėl paveldimo turto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas prašymas laikyti pareikštu pareiškėjo kreditorinį reikalavimą dėl 418,46 Eur skolininko M. K., mirusio 2017-10-29, įpėdiniams. Nurodo, kad 2017-10-23 E. B. nukentėjus dėl M. K. padarytų smurtinių veiksmų, šis kreipėsi su prašymų į pareiškėją skirti ligos pašalpą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-10-24 iki 2017-11-13, E. B. priskaičiavo bei išmokėjo 418,46 Eur ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo išmoką. Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr.01-1-51318-17, kurioje 2017-10-25 M. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą įvykdžius plėšimą, kurio metu ir buvo sužalotas E. B.. Minėto tyrimo metu M. K. kaltę sužalojus E. B. pripažino. (duomenys neskelbtini) mirė M. K., todėl ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau mirties dieną jis turėjo neįvykdytą turtinę prievolę pareiškėjui, pastarajam išmokėjus E. B. ligos pašalpą dėl M. K. neteisėtais veiksmais padarytų smurtinių veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismui pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir prie jo pateiktais įrodymais nustatyta, kad Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr.01-1-51318-17, kurioje 2017-10-25 M. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą įvykdžius plėšimą, kurio metu buvo sužalotas E. B.. Minėto tyrimo metu M. K. kaltę sužalojus E. B. pripažino. Kadangi įvykusio plėšimo metu buvo sužalota E. B. sveikata, pastarasis kreipėsi su prašymu į pareiškėją skirti ligos pašalpą. Pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2017-10-24 iki 2017-11-13 priskaičiavo bei išmokėjo 418,46 Eur ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo išmoką, kurios atsiradimą sąlygojo M. K. padaryti smurtiniai veiksmai E. B. sveikatai. 2017 m. spalio 29 d. mirus M. K., ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau mirties dieną jis turėjo neįvykdytą turtinę prievolę pareiškėjui, pastarajam išmokėjus E. B. ligos pašalpą dėl M. K. padarytų smurtinių veiksmų. Byloje esančiais Testamento registro išrašo duomenimis nustatyta, kad šiame registre nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, t. y. palikėjo įpėdiniai nenustatyti, todėl pareiškėjas neturi kitos galimybės įstatyme nustatytu terminu apginti savo teisę.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 580 straipsnio 2 dalį prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui, o palikimo atsiradimo vieta pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 5.4 straipsnio 1 dalį laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjo M. K. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kazlų Rūdos m., Vytauto g. 45a.

Kadangi palikėjo įpėdiniai nėra žinomi, pareiškėjas reiškia kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams teisme remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka dėl paveldėjimo procedūrų taikymo.

CK 5.63 str. numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kai nėra paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (LAT 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006), šia tvarka pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas – jis reiškiamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka ir sukelia tokius pačius padarinius kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui – tai yra informacija apie palikėjo kreditoriaus pretenzijas į paveldimą turtą. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl paveldėjimo procedūrų taikymo (CPK 580 str. 2 d.) teismas gali tik patvirtinti, kad yra pareikštas atitinkamas kreditoriaus reikalavimas palikėjo įpėdinių atžvilgiu, tačiau įpėdiniams išlieka teisė, sužinojus apie kreditoriaus reikalavimą, šį reikalavimą ginčyti, kaip ir kreditoriui, sužinojus, kad atsirado palikėjo įpėdinių, išlieka teisė reikšti jiems savo reikalavimą ginčo teisenos tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje Nr. 3K-3-243/2011, kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, nesvarbu ar skola yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ar dar nepriteista, turi pareikšti apie tai CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas pasirinko būdą kreditorinius reikalavimus įpėdiniams reikšti per teismą.

Šiuo atveju, pareiškėjas nepraleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino pateikė teismui pareiškimą siekdamas patvirtinti jo reikalavimo teisę į mirusio skolininko M. K. įpėdinius, dėl to yra pagrindas jį pripažinti tinkamai įgyvendinusiu savo teisę reikalauti, kad palikėjo įpėdiniai patenkintų jo turtines pretenzijas.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriaus pareiškimas teismui dėl paveldėjimo procedūrų taikymo yra informacinio pobūdžio ir nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, teismas palikėjo skolos pagrįstumo klausimo nenagrinėja, o tik patvirtina faktą apie pareiškėjo reiškiamą turtinį reikalavimą palikėjo M. K. įpėdiniams (CK 5.63 str.). Jeigu įpėdinis tokio reikalavimo netenkina ar nepripažįsta, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį konkrečiam įpėdiniui dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašymas tenkintinas, patvirtintinas faktas apie pareiškėjo reiškiamą turtinį reikalavimą palikėjos įpėdiniams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalimi, civilinio proceso kodekso 290-291 straipsnio, 582 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, juridinio asmens kodas 188677622, 418,46 Eur (keturių šimtų aštuoniolikos eurų 46 centų) kreditorinį reikalavimą palikėjo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.