Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2011-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-22-783/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Data
2011-01-24
Bylos Nr.
1-22-783/2011
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00342-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Nukentėjusysis
E. Š.
Civilinis ieškovas
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-22-783/2011Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00342-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.1; 1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.5 (S)
2011 m. sausio 24 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:prokurorei Odetai Gruodienei,nukentėjusiajam E. Š., jo atstovei pagal įstatymą J. Š.,

civilinio ieškovo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei Virginijai Kručienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas darbo biržoje), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. M. 2010 m. spalio 25 d., apie 13.00 val., gyvenamajame name, priklausančiame K. Š., Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė sūnui E. M., g. 2009-02-08, į galvos sritį, nuo ko šis nugriuvo ant grindų, taip sukėlė mažamečiui fizinį skausmą

Be to, kaltinamasis R. M. 2010 m. spalio 25 d., apie 13.00 val., gyvenamajame name, priklausančiame K. Š., Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui tarp J. Š. ir jo (R. M.), E. Š., g. 1995-06-13, bandant ginti motiną J. Š., jis tyčia spyrė į dešinę ranką, tokiais veiksmais šiam nepilnamečiui sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, jog 2010 m. spalio 25 d. nuo ryto gėrė alkoholį tiek namie, tiek alaus bare. Iš alaus baro grįžo apie 13 val., tuo metu buvo jau girtas. Namuose be šeimos narių buvo V. V., R. J.. Tiksliai priežasčių nebepamena, nes buvo girtas, tačiau nei iš šio, nei iš to spyrė savo mažamečiui sūnui E. M., matė, kai šis nuo smūgio nugriuvo ant grindų ir pradėjo verkti. Sugyventinė J. Š. pradėjo priekaištauti, ką jis darąs, tada pradėjo stumdytis ir muštis su sugyventine. J. Š. pradėjus ginti jos sūnui E. Š., jis iš kojos spyrė E. Kur pataikė, tiksliai nepamena, lyg tai į ranką. Nurimus aistroms E. Š. atsiprašė. Kitą dieną sūnaus E. M. galvoje matė patinimą. Dėl savo poelgio gailisi, taip pasielgė dėl girtumo. Supranta šiais veiksmais sukėlęs vaikams fizinį skausmą. Ieškinį iš esmės pripažįsta, dėl dydžio nepasisakė. Pragyvena iš socialinės pašalpos, kurią sudaro 315 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto įrodymų proceso tvarka ištirtais įrodymais:

Iš nukentėjusiojo E. Š. apklausos protokolo (b.l. 34-36, 37-38) matyti, jog 2010 m. spalio 25 d. ryte mamos sugyventinis R. M. pradėjo prie jo kabinėtis. Po kiek laiko R. M. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį, grįžo maždaug po dviejų valandų. Matėsi, jog R. M. yra girtas. Grįžęs į namus pradėjo kabinėtis prie jo, įžeidinėti, grasino, bandė suduoti į veidą, tačiau nuo smūgio išsisuko, be to, jį apgynė mama. Nenorėdamas konfliktuoti nuėjo į kitą kambarį pas senelį. Praėjus apie 30 min. išgirdo verkiančius brolius. Nuėjęs pažiūrėti pamatė, jos R. M. pargriovęs ant žemės mamą bei ją muša. Jis priėjęs R. M. nustūmė nuo mamos, po ko šis jam spyrė į dešinės rankos petį. Po spyrio jam skaudėjo ranką. Broliui E. kaktoje keletą dienų buvo matyti mėlynė ir guzas.

Iš nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą J. Š. apklausos protokolo (b.l. 20-21, 27) matyti, jog 2010 m. spalio 25 d. apie 11.00 val. namuose jos sugyventinis R. M., būdamas neblaivus, pradėjo triukšmauti. Ji apie 11.20 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini), grįždama į namus užsuko pas tetą V. V., paprašė, kad ir ši kartu su ja važiuotų, nes pagalvojo, kad sugyventinis gali triukšmauti. Grįžus joms į namus, R. M. ją ir vaikus pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, žadėjo sudeginti namus. Pas juos į namus netrukus atvažiavo ir R. J.. Būdama verandoje išgirdus sūnaus verksmą nuėjo į kambarį, kur buvusi R. J. pasakė, kad R. M. iš kojos spyrė sūnui E. į galvą. Ji puolė ginti vaikų, po ko R. M. puolė ją, apvertė ant žemės. Jos sūnus E. Š. bandė ginti ją nuo R. M., tačiau ar R. M. sudavė E., nematė, tik vėliau iš šio sužinojo, kad sudavė. Nuo tėvo R. M. smūgio sūnui E. atsirado guzas kaktoje, po to kraujosruva. Kraujosruva matėsi apie 2 savaites laiko. Tai jau nebe pirmas kartas, kai R. M. naudoja smurtą prieš vaikus, dažnai geria

Iš liudytojos L. B. apklausos protokolo (b.l. 40-41) matyti, jog 2010 m. spalio 25 d. apie 15 val. kartu su socialine darbuotoja S. N. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas J. Š.. Nuvykusios į namus pas J. Š., nieko nerado, nuėjo pas V. V., nuvyko ten. Ten rado J. Š., vaikus. Nuvykus matė E., kuriam ant kaktos buvo patinimas. J. Š. pasakė, kad R. M., būdamas neblaivus, iš kojos spyrė E. į galvą, taip pat nurodė, kad sugyventinis užgaulioja necenzūriniais žodžiais, terorizuoja jos sūnų E.

Iš liudytojos S. N. apklausos protokolo (b.l. 42-43) matyti, jog ji yra socialinė darbuotoja ir dirba su J. Š. šeima. 2010 m. spalio 25 d. apie 15 val. gavusi telefoninį pranešimą, jog J. Š. yra girta bei neprižiūri vaikų, kartu su L. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini) k., tačiau čia nei J. Š., nei vaikų nerado. Paskambinusi J. Š. sužinojo, kad ši su vaikais yra pas V. V.. Nuvykusios pas V. V. ten rado J. Š., vaikus. E. galvoje matėsi šviežas patinimas, J. Š. sakė, kad tai nuo R. M. spyrio. Taip pat buvęs kitas J. Š. vaikas, E., sakė, kad R. M. smurtavo ir prieš jį.

Iš liudytojos R. J. apklausos protokolo (b.l. 48-49, 50-51) matyti, jog 2010 m. spalio 25 d. apie 13 val. ji nuvažiavusi pas seserį J. Š. į namus rado R. M. neblaivų, agresyvų. Matė, kaip R. M. spyrė E. į galvą, po ko šis nugriuvo, pradėjo verkti. J. Š. pradėjus priekaištauti, R. M. susimušė ir su J. Š.. Matė, jog po smūgio E. kaktoje atsirado patinimas.

Iš liudytojos V. V. apklausos protokolo (b.l. 44-45, 46-47) matyti, jog 2010 m. spalio 25 d. apie 12 val. paskambinusi J. Š. pasakė, kad namuose neblaivus R. M. triukšmauja, jai su vaikais nėra saugu ir paprašė, kad ji atvažiuotų. Apie 13 val. nuvažiavusi pas J. Š. rado neblaivų R. M., kuris elgėsi agresyviai, triukšmavo, užsipuolė vaikus E. ir D. M., E. Š.. Matė, kaip atvažiavo R. J.. Po kiek laiko išgirdo, kad pradėjo verkti E. E. verkdamas atėjo į verandą sakydamas, bei rodydamas į kaktą: „popa, tete“. Jai R. J. pasakė, kad R. M. iš kojos spyrė E. į galvą. J. pradėjo R. sakyti „ką tu darai, kodėl muši vaiką", po ko šis puolė ją mušti. J. Š. sūnus E. Š. puolė ginti savo motiną, tačiau ji nematė, kad R. M. būtų sudavęs ir jam. Tik vėliau jai E. sakė, kad R. M. sudavė ir jam..

Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos rašto (b.l. 5-6) matyti, jog tarnyba kreipėsi į Kupiškio rajono apylinkės prokuratūrą dėl R. M. smurto 2010-10-25 prieš mažamečius ir nepilnametį vaiką. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 15-18) matyti, jog pareigūnai 2011-11-16 kaip įvykio vietą, dalyvaujant J. Š., aprašė (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą. Iš asmens apžiūros protokolo (b.l. 30-32) matyti, jog 2010-11-11 apžiūrėjus E. M., ant jo veido sužalojimų nerasta. Iš atvejo aprašymo (b.l. 61-62), šeimos aplankymo akto (b.l. 63-64) matyti, jog 2010-10-25 J. Š. ir R. M. šeimą aplankė socialinės darbuotojos S. N. ir L. B., sužinojo, apie konfliktą tarp R. M. ir J. Š., R. M. smurtą prieš vaikus. Iš protokolų-pareiškimų (b.l. 69-76) matyti, jog J. Š. 2010-02-20, 2010-06-23, 2001-06-24, 2010-07-22 kreipėsi į policiją nurodydama apie R. M. agresyvų elgesį išgėrus. Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 95-98) matyti, jog R. M. M. k., Kupiškio r. esančiame name parodė vietą, kur naudojo smurtą prieš mažametį sūnų Ernestą. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. M. 2010 m. spalio 25 d. apie 13 val. tyčia naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį mažametį E. M. bei po to prieš nepilnametį E. Š., taip sukeldamas jiems fizinį skausmą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. ir 140 str. 1 d.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. M. bausmes dėl šių nusikalstamų veikų padarymo atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai (LR BK 11 str.), kuriais pasikėsinta į vieno nepilnamečio ir vieno mažamečio sveikatą, į jų amžių (mažamečiui veikos padarymo metu buvo šiek tiek daugiau nei pusantrų metų, nepilnamečiui – 15 m.), kiekvienam iš jų buvo suduota po vieną smūgį, sukeltas pasekmes, į tai, kad nukentėjusysis E. Š. ir nukentėjusiųjų atstovė J. Š. atleido. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra anksčiau neteistas (b.l. 99), baustas administracine tvarka (b.l. 100-103), charakterizuojamas patenkinamai (seniūnija pagal gyvenamąją vietą nurodė, jog R. M. rūpinasi šeima, turi nedidelį ūkį (laiko karvę), užsiaugina daržovių, už socialinę pašalpą atlieka visuomenei naudingus darbus, juos atlieka gerai ir laiku, tačiau pavartojęs alkoholį darosi agresyvus, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš sugyventinę J. Š., jos sūnų). Todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti sankcijoje už šių nusikalstamų veikų padarymą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos viena kitos atžvilgiu sudaro realiąją sutaptį (nusikalstamas ketinimas sužaloti nepilnametį kilo po to, kai buvo baigta veika prieš mažametį), bendrinamos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d. ir 4 d. taisyklės). Kadangi R. M. teisiamas pirmą kartą, duomenų, jog anksčiau būtų padaręs nusikalstamas veikas, nėra, kaltę dėl padarytų veikų pripažįsta visiškai, teigia, jog išvadas padarė ir daugiau nebenusikals, nurodė, jog kuris laikas alkoholio nebegeria, manoma, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jos vykdymas yra atidedamas, R. M. nustatomi įpareigojimai (LR BK 75 str.).

Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, taip pat Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, nepilnamečių nukentėjusiųjų E. Š. ir E. M. vardu pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei prašo priteisti iš kaltinamojo 900 Lt neturtinės žalos E. M., 800 Lt neturtinės žalos E. Š. (b.l. 8-10). Ieškinyje nurodo, jog nukentėjusieji dėl patirto smurto didelį fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, baimę, jiems buvo sukeltos neigiamos emocijos paties įvykio metu. R. M. veiksmai buvo nusikalstami, vykdomi tyčia, jie atlikti vaikų gyvenamojoje vietoje, juos atliko šeimai artimas žmogus. Prokurorė, palaikanti kaltinimą, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, ieškovas E. Š. prašo ieškinį tenkinti. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Remiantis LR CK 6.250 str. 1 d. numato, jog neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, LR CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybė atėmimo. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusiuosius buvo padarytas nusikaltimas, buvo sukeltas fizinis skausmas, vaikams padaryta emocinė, psichinė, fizinė žala, nežymiai sužalota jų sveikata, jie turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl vyriausiojo prokuroro ieškinys yra pagrįstas. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydžio klausimą, atsižvelgia į nukentėjusiųjų asmenų tarpusavio santykius su kaltinamuoju, panaudoto smurto intensyvumą, trukmę, vietą (jų šeimos gyvenamojoje vietoje), liekamuosius reiškinius (trumpalaikiai), taip pat konflikto priežastis. Taip pat nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį: yra bedarbis, pragyvenantis iš socialinės pašalpos, dėl padarytos veikos gailisi. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiesiems iš kaltinamojo po 500 Lt neturtinės žalos kiekvienam, o likusioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 p., 105 str., iš kaltinamojo R. M. išieškoma valstybei 21 litas proceso (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 7 mėn. (septyniems mėnesiams);

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 5 mėn. (penkiems mėnesiams);

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, galutinai R. M. paskirti laisvės atėmimo bausmę 9 mėn. (devyniems mėnesiams).

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vienerių metų laikotarpiui), įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium, paskirtas R. M., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį, pareikštą Kupiškio rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos, E. Š. bei E. M. vardu, dėl neturtinės žalos priteisimo, tenkinti iš dalies bei priteisti nukentėjusiesiems E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) g. 2009-02-08, ir E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) g. 1995-06-13, iš nuteistojo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) litų neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam vaikui, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Išieškoti iš nuteistojo R. M. valstybei 21 Lt (dvidešimt vieną litą) proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas parašas Virginijus Skaraitis