Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Pakruojyje, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Pakruojis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, 2019 m. balandžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. J. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 17:20 val., Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinės aikštelėje, žodinio konflikto metu, tyčia, tempė sutuoktinės S. J. sesei D. B. už plaukų, dėl ko D. B. atsitrenkė į duris ir jų staktą, ir dėl to nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, taip D. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis V. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – žmonai S. J., būtent: 2019 m. balandžio 27 d. apie 22 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Pakruojyje, svetainės kambaryje, tyčia galva sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai S. J. į nosį ir metė spintelės stalčiumi į dešinę koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 15 dienos įvykių nelabai atsimena, nes praėjo nemažai laiko. Buvo pavakarys, galėjo būti 17.20 val., daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės aikštelėje tempė D. B. už plaukų. Jis tuo adresu anksčiau gyveno. Tą dieną bare su draugais vartojo alkoholį, po to ėjo į (duomenys neskelbtini) aiškintis santykių dėl skyrybų su sutuoktine S. J. Tuo metu kartu jau nebegyveno. Nuėjęs skambino į buto duris, nes raktų neturėjo, duris atidarė S. J., D. B. tuo metu buvo kambaryje. Prie durų priėjo D. ir sakė „ką čia darai ir davė jam į petį“, tada sugriebė ją už plaukų. Ši pradėjo rėkti, paleido ją ir nulipo į apačią. Kai sugriebė už plaukų, galėjo sukelti fizinį skausmą. Po to plaukus paleido ir išėjo. Neužilgo atvyko policija į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), Pakruojyje. Savo tokius veiksmus vertina blogai, įtakos turėjo tai, kad buvo neblaivus. Su sutuoktine išsiskyrė. Su D. konfliktuoja nuo senų laikų. Jei būtų blaivus, taip nebūtų nutikę. Su civilinio ieškiniu sutinka, pradės dirbti ir ieškinį atlygins. Kai sugriebė D. už plaukų, ji galėjo atsitrenkti į durų staktą. Su kaltinimu sutinka, pripažįsta, kad nuo jo veiksmų ji galėjo atsitrenkti į durų staktą. Dėl savo poelgio gailisi. Su kaltinimu sutinka, pareikštą kaltinimą pripažįsta visiškai.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. J. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai D. B.

Pagal BK 38 straipsnio 4 dalies taisykles ir suformuotą teismų praktiką, atnaujinus BK 38 straipsnio pagrindu nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl to, kad kaltininkas padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, iš naujo veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami. Todėl šią bylą nagrinėjantis teismas remiasi 2019 m. balandžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-916-284/2019 išvadomis ir šiais klausimais nepasisako.

Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis V. J. neteistas (b. l. 116–117, 119–121), administracine tvarka metų laikotarpiu baustas (b. l. 122–128), nuosprendžio priėmimo metu yra nedirbantis, yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. V. J. padarė du nesunkius nusikaltimus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamasis baustinas laisvės apribojimo bausmėmis (BK 41 straipsnis, 48 straipsnis), paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskiriant įpareigojimus.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis V. J. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus subendrintą bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, V. J. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 27 d. 23.39 val. iki 2019 m. balandžio 29 d. 13.05 val. ir nuo 2019 m. gruodžio 15 d. 20.10 val. iki 2019 m. gruodžio 16 d. 14.27 val., tai yra trys paros, kas prilygintina šešioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Nukentėjusioji D. B. pareiškė 300 eurų civilinį ieškinį jai padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji D. B. nurodė, jog iki šiol patiria stresą, bijo V. J. girto, pamačiusi jį pabėga. Po to įvykio jaučiausi pažeminta, jis sukėlė jai skausmą, galvą skaudėjo tris dienas, išpešė kuokštą plaukų. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl V. J. veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamų išgyvenimų, pažeminimą ir skausmą. Atsižvelgęs į kaltinamojo veiksmų pobūdį, taip pat ir jo turtinę padėtį (šiuo metu nedirbantis) bei teismų praktiką, teismas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padarytą neturtinę žalą vertina 300 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokatui – 150 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį kaltu, turi teisę iš jo priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad advokatas dalyvavo procese surašydamas nukentėjusiajai civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese, nukentėjusiosios prašymas dėl proceso išlaidų tenkintinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje per visą bausmės laikotarpį; dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika 2019 m. balandžio 27 d.) skirti V. J. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje per visą bausmės laikotarpį; dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje per visą bausmės laikotarpį;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 27 d. 23.39 val. iki 2019 m. balandžio 29 d. 13.05 val. ir nuo 2019 m. gruodžio 15 d. 20.10 val. iki 2019 m. gruodžio 16 d. 14.27 val., tai yra tris paras, kas prilyginama šešioms laisvės apribojimo dienoms.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai D. B. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą nukentėjusiajai atlyginti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš kaltinamojo V. J. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) D. B. jos patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.