- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 1-1752-673/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Civilinis ieškovas
- A. J. G.
- Kaltinamasis
- Ž. K.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.2.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2.
2020 m. birželio 18 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamoji vieta Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimu įsibraunant į patalpą),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2020 m. sausio 17 d. apie 10.30 val., Ž. K., iš patalpos - A. J. G. priklausančio ūkinio pastato, esančio Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, Labūnavos kaime, (duomenys neskelbtini), pagrobė bendros 75 eurų vertės svetimą - A. J. G. priklausantį turtą - 30 vienetų šieno ryšulių.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis Ž. K. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2020 m. sausio 17 d. apie 10.30 val., iš A. J. G. ūkinio pastato, esančio Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, Labūnavos kaime, (duomenys neskelbtini), pagrobė 30 ryšulių šieno, kuriuos pardavė A. P. už 30 Eur. Kaltinime nurodytos turto vertės neginčija. Patalpa nebuvo užrakinta, šienas buvo patalpos antrame aukšte. Žino, kad P. nukentėjusiajam už tą šieną sumokėjo 100 Eur. Su likusiu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes daugiau šieno iš nukentėjusiojo nevogė. Gailisi. Taip pasielgė, nes jam reikėjo pinigų. Po įvykio pas G. dirbo vieną dieną. Nukentėjusiojo atsiprašė. Daugiau taip nebepasielgs.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojo (-ų) parodymais bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis A. J. G. parodė, kad turi daržinę, kuri yra šalia gyvenamo namo, adresu Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, Labūnavos kaime, (duomenys neskelbtini). Daržine naudojasi jis, daržinės dokumentai nėra sutvarkyti, registre neįregistruota. Daržinė yra nerakinama. Daržinės pirmame aukšte yra tuščia, anksčiau ten laikydavo gyvulius, o antrame aukšte laiko šieno ryšulius. Prieš 3–4 metus daržinės antrame aukšte buvo sudėti šieno ryšuliai. Viso buvo atvežtos trys priekabos šieno ryšulių, vienoje priekaboje buvo apie 100 vienetų. Tai viso į daržinės antrą aukštą buvo sudėta apie 300 vienetų šieno ryšulių. Visi ryšuliai buvo supresuoti. Vieną ryšulį gali pakelti vienas žmogus, nes jis nėra sunkus, o be to, kuo ilgiau jis stovi, tuo lengvesnis pasidaro. 2018 metais jis paskutinį kartą buvo daržinėje, visi šieno ryšuliai buvo. 2019 metais daržinėje nebuvo, nes neaugino gyvulių. 2020 m. sausio 17 d. ryte matė, kad pirmą kartą pro Nevėžio gatvę pravažiavo traktorius su priekaba, priekaboje matė sukrautą šieną, priekaba šieno buvo pilna. Jis iš pradžių labai dėmesio nekreipė. Tačiau po pusvalandžio nuo traktoriaus pravažiavimo pamatė, kad vėl važiuoja tas pats traktorius, jo priekaboje vėl buvo šienas. Jis traktorių atpažino, nes tokį traktorių turi K.. Tada kartu su sūnumi K. nuėjo į daržinę, kur laiko šieno ryšulius ir pamatė, kad prie daržinės yra šviežiai pabirusio šieno. Antrame daržinės aukšte pamatė, kad pavogti jam priklausantys šieno ryšuliai. Viso buvo pavogta apie 240 vienetų šieno ryšulių. Vieną šieno ryšulį jis vertinas 2,5 Eur. Viso dėl vagystės padaryta žala 600 eurai. Turtas nedraustas, nesaugomas, nesignalizuotas. Daržinės durys rakinamos iš išorės tik kabliuku, nerakinamos. Pastebėję vagystę su sūnumi K. nuvažiavo pas K., kurio paklausė kur yra šienas. K. pasakė, kad pas P., o šieną krovė Ž. K.. Sūnus K. nuvažiavo ir atvežė Ž. K., su kuriuo nuvyko pas P.. P. pasakė, kad šieno ryšulius jam pardavė Ž. K., o K. paprašė, kad šieną atvežtų iki jo namų. Ž. K. prisipažino, kad paėmė šieno ryšulius, o kadangi su juo dėl žalos atlyginimo susitarti nepavyko, buvo pranešta policijai. Kitą dieną atvykęs P. už šieną padavė 100 eurų. Tai jam likusi neatlyginta žala yra 500 eurų. Po vagystės buvo daržinėje, matė, kad daržinės antrame aukšte dar yra likę apie 40–50 šieno ryšulių. Iš viso buvo pavogta 240 šieno ryšulių laikotarpiu nuo 2018 metų vasaros iki 2020 m. sausio 17 d. (b. l. 44-47).
Liudytojas K. G. parodė, kad jo tėvas A. J. G. turi daržinę, kuri yra Labūnavos kaime, (duomenys neskelbtini). Nuosavybės dokumentų nėra susitvarkę, daržinė nėra įregistruota. Daržinė yra nerakinama, jos antrame aukšte buvo laikomas šienas, kuris ten buvo sudėtas prieš 3–4 metus. Viso buvo apie 300 vienetų šieno ryšulių. Šienas buvo sudėtas 2018 m. 2019 metais daržinėje nebuvo. 2020 m. sausio 17 d. apie 10.30 val., būdamas namuose pro langą pamatė, kaip traktoriumi su priekaba, kuris priklauso K., buvo vežami šieno ryšuliai. Sugalvojo nueiti į tėvo daržinę ir patikrinti ar tėvo šienas yra vietoje. Apie 10.40 val. nuėjo į daržinę ir pastebėjo, kad pavogti jų šieno ryšuliai. Viso buvo pavogta apie 240 vienetus šieno ryšulių, kurio vieneto vertė 2,5 euro. Dėl šieno vagystės tėvui buvo padaryta 600 eurų turtinė žala. Tą pačią dieną iš S. K. sužinojo, kad Ž. K. daržinėje pakrovė šieno ryšulius ir pasakė juos nuvežti pas A. P., nurodė, kad nežinojo, kam šienas priklauso. Tada kaime susirado K. ir su juo nuvažiavo pas A. P.. P. pasakė, kad jis nežinojo, jog šienas yra ne V. K., sakė, kad sumokės už atvežtą šieną pinigus. P. neigė, kad žino, kas pavogė likusius šieno ryšulius. 2020 m. sausio 18 d. A. P. atvežė 100 eurų ir pasakė, kad tai pinigai už šieną, kurį jam pardavė K.. Tėvui liko neatlyginta 500 eurų turtinė žala. Po vagystės daržinėje liko apie 40–50 vienetų šieno ryšulių (b. l. 60-67).
Liudytojas S. K. parodė, kad 2020 m. sausio 16 d. apie pietus jam paskambino A. P. ir paprašė pagalbos. Sakė, kad jam sugedo traktorius ir reikia į jo namus parvežti kelias šieno „kitkas“. Susitarė tai daryti kitą dieną, tai yra 2020 m. sausio 17 d. 10.00 val. A. P. pasakė, kad reikės nuvažiuoti iki Ž. K. sodybos ir iš ten parvežti šieną. 2020 m. sausio 17 d. 09.50 val., traktoriumi nuvažiavo į minėtą vietą, tai yra Kėdainių rajoną, Labūnavos kaimą, (duomenys neskelbtini). Ten jo laukė Ž. K., kuris į traktoriaus priekabą įmetė apie 20 „kitkų“. Jis pats „kitkų“ nekrovė. Tada traktoriumi šieną nuvežė į A. P. kiemą ir ten išvertė. A. P. paprašė dar kartą nuvažiuotų prie Ž. K. sodybos ir parvežtų dar kelias „kitkas“. Nuvažiavo į minėtą vietą ir Ž. K. įmetė dar kokias 6–8 „kitkas“, kurias vėl nuvežė į A. P. kiemą. Jam grįžus namo į jo kiemą atvažiavo A. G. su sūnumi, kurie pasakė, kad jis išvežė jų šieną. Jis nežinojo, kad vežė ne K. šieną. Jo manymu, šienas jau buvo nebetinkamas gyvulių šėrimui, nes buvo senas ir bevertis, tinkamas tik pakratams. Iš tos vietos šieną vežė pirmą kartą, anksčiau nėra vežęs (b. l. 75–78).
Liudytojas A. P. parodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį kalbėjo su Ž. K., kuriam sakė, kad jam reikia šiaudų gyvulių pakratams. Ž. K. sakė, kad turi šieno, sutarė, kad jis iš jo šieną nupirks, tačiau tikslios kainos iš anksto nebuvo sutarę, nes nežinojo kiek K. šieno jam parduos, nematė šieno būklės. 2020 m. sausio 16 d. sugedo jo traktorius, todėl paprašė S. K., kad jis iš K. atvežtų jam šieno. 2020 m. sausio 17 d. S. K. savo traktoriumi į jo namus atvežė apie 20–25 „kitkas“ šieno ryšulių. Tada jam paskambino Ž. K. ir pasakė, kad liko dar 9 „kitkos“ šieno ryšulių ir paklausė ar jis jas ims. Sutiko paimti ir S. K. paprašė dar nuvažiuoti iki Ž. K. ir parvežti likusį šieną. S. K. nuvažiavo ir atvežė dar 9 šieno ryšulius. Viso iš Ž. K. jis nupirko apie 30 šieno ryšulių. Ž. K. sumokėjo 50 eurų. Ž. K. sakė, kad tai jo šieno ryšuliai. Tą pačią dieną į jo kiemą atvažiavo K. G., jo tėvas ir Ž. K.. K. G. pasakė, kad Ž. K. atidavė ne savo, o jo šieną, pradėjo klausinėti kiek to šieno iš viso atvežė, kaltino, kad ir anksčiau jo buvo atvežta. Jis jam paaiškino, kad tai buvo pirmas kartas, kai iš Ž. K. jis pirko šieną. Nenorėdamas veltis į problemas, K. G. į namus nuvežė ir padavė 100 eurų. K. G. juos paėmė (b. l. 81-88).
Įvykio vietos apžiūra patvirtina, kad turtas buvo pagrobtas iš daržinės, tai yra patalpos (b. l. 15-22).
Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad Kėdainių rajone, Labūnavos kaime, (duomenys neskelbtini), rasti pavogti 14 vienetų šieno ryšulių, kurie perduoti saugojimui A. P. (b. l. 33–39).
2020 m. gegužės 20 d. iš ikiteisminio tyrimo buvo išskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas 03-2-000234-20 dėl kitų – 210 šieno ryšulių vagystės.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, anksčiau aprašytu rašytiniu įrodymu nustatyta, kad 2020 m. sausio 17 d. apie 10.30 val., Ž. K., iš patalpos - A. J. G. priklausančio ūkinio pastato, esančio Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, Labūnavos kaime, (duomenys neskelbtini), pagrobė bendros 75 eurų vertės svetimą - A. J. G. priklausantį turtą - 30 vienetų šieno ryšulių.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, kuri padaroma veikiant tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę. Vienas iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra vagystė įsibraunant į patalpą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Šiuo atveju ūkinis pastatas pripažintinas patalpa.
Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą, tai yra dėl vagystės įsibraunant į patalpą, prisipažino visiškai. Ištirtais nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad į ūkinį pastatą buvo patekta per nerakintas duris. Kaltinamasis pagrobto turto vertės neginčijo, nors šiuo atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikacijai pagal BK 178 str. 2 d. reikšmės neturi.
Kaltinamojo kaltę be paties kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ištirti nukentėjusiojo A. J. G. parodymai, liudytojų K. G., S. K. ir A. P. parodymai, apžiūrėta įvykio vieta, kuri patvirtina, kad vagystė buvo padaryta iš patalpos, įvykio vietos apžiūros protokole aprašytas pas A. P. rastas iš patalpos pagrobtas šienas.
Akivaizdu, jog nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis pagal savo amžių ir patirtį suprato, kad daro nusikaltimą, norėjo taip veikti, suvokė, kad dėl jo daromos nusikalstamos veikos turto savininkui bus padaryta žala ir to siekė.
Nusikaltimas baigtas, nes iš nukentėjusiojo patalpos įgytu svetimu turtu kaltinamasis turėjo galimybę naudotis ir disponuoti pagal savo valią.
Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje ištirti paminėti įrodymai, teismas daro išvadą, kad Ž. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės skyrimo motyvai.
Teismas, spręsdamas kokia bausmė turi būti paskirta kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika tyčinė, baigta; įrodyta padaryta žala nedidelė; nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė; nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, sveikas, šeimos neturi, tėvai mirę, neigiamų duomenų apie asmenį seniūnija neturi.
Atsižvelgiant į tai, pirmą kartą teisiamam kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), artima minimaliai (BK 61 straipsnis), bausmę 1/3 mažinant (BK 64 ¹ straipsnis).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. Jam byloje buvo paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys.
Nukentėjusysis A. J. G. byloje pareiškė, kad jam buvo padaryta viso 600 Eur turtinė žala dėl 240 vnt. šieno ryšulių vagystės. Ieškiniu prašė priteisti 500 eurų iš kaltinamojo Ž. K. (b. l. 53). Teisiamojo posėdžio metui ieškinį prašė tenkinti, paaiškino, kad 500 Eur prašo priteisti už 210 vnt. šieno ryšulių, nes už pavogtus 30 šieno ryšulių 100 Eur jam sumokėjo A. P..
Civilinis ieškinys atmestinas.
Neįrodyta, kad kaltinamasis Ž. K. pavogė visus nukentėjusiojo nurodytus šieno ryšulius, kurių bendra vertė 600 Eur. Nukentėjusysis paskutinį kartą savo šieną matė 2018 m., patalpa, iš kurios šienas buvo pavogtas, rakinama nebuvo, todėl į ją per nustatytą pakankamai ilgą laiko tarpą galėjo patekti bet kas. Byloje buvo įrodyta, kad Ž. K. pavogė 30 vnt. šieno ryšulių, kurių vertė, kaip nurodė pas nukentėjusysis - 75 Eur (30 x 2,50 Eur).
Kadangi Ž. K. kaltė pavogus likusį (210 vnt. šieno ryšulių) nukentėjusiojo turtą neįrodyta, o už kaltinamojo pavogtus 30 vnt. šieno ryšulių nukentėjusiajam atlygino A. P., kuris nukentėjusiajam sumokėjo 100 Eur, laikytina, kad visa įrodyta Ž. K. nukentėjusiajam padaryta turtinė žala yra atlyginta, todėl nukentėjusiojo A. J. G. civilinis ieškinys Ž. K. dėl 500 eurų turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 115 str.).
Daiktiniai įrodymai.
14 vienetų šieno ryšulių, kurie perduoti saugojimui A. P. – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini A. P..
Dėl nusikalstamu būdu gauto turto konfiskavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėtinu atveju kaltinamasis pagrobtą turtą pardavė mažesne kaina nei jo vertė, nes tą paneigiančių įrodymų byloje nėra, atsižvelgiant į šioje byloje įrodytą pagrobto turto vertę, į tai, kad kaltinamasis po įvykio dėl padarytos žalos dirbo pas civilinį ieškinį pareiškusį nukentėjusįjį, į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis negauna jokių legalių pajamų, todėl dėl išieškojimo vykdymo valstybė gali patirti didesnes išlaidas, nei galimo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauto turto vertė, kuri turi būti laikoma ne 50 Eur, o 30 Eur, nes visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai - iš nusikalstamos veikos gautos pajamos, tai yra 30 Eur, iš kaltinamojo valstybei neišieškotinos.
Proceso išlaidos.
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,34 Eur), neviršija galimos nepriteisti proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą) ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Išaiškinti, kad Ž. K. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusioji ir civilinio ieškovo A. J. G. civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo Ž. K. - atmesti.
Daiktinius įrodymus – 14 vienetų šieno ryšulių, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti A. P..
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).