Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ilona Kvalitaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai R. T. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 30 d., bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 15 d., 2023 m. lapkričio 15 d. atlikusi 1/2 paskirtos bausmės laiko, 2024 m. balandžio 25 d. faktiškai atliko 5 metų 5 mėnesius 10 dienų paskirtos bausmės.

2024 m. balandžio 29 d. nutarimu Lygtinio paleidimo komisija Panevėžio kalėjime nutarė nuteistajai R. T. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, kad jai nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kad jos apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (turi gyvenamąją vietą; įgytas profesinis išsilavinimas; palaikantys ryšiai su šeima; įgyti nauji darbo įgūdžiai; būdinga didelė motyvacija darbinei veiklai, turi darbo vietą ir dirba; priima siūlomas resocializacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą) elgesys bausmės atlikimo metu (priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, dirba, išmokėjo visus turimus įsiskolinimus, dalyvauja resocializacijos procese) ir kitos reikšmingos aplinkybės (nuteistoji deda pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius, siejamus su piktnaudžiavimu alkoholiu: lanko individualius priklausomybių konsultanto užsiėmimus, dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupių (AA) susitikimuose, turi artimųjų palaikymą bei konkrečius ateities planus) sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji R. T. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimų nepateikta.

Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime nutarimas netvirtintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina atsižvelgti į BVK nustatytus formaliuosius ir materialiuosius pagrindus (sąlygas), kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir, tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistoji R. T. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, tai yra atlikusi 1/2 teismo paskirtos bausmės 2023 m. lapkričio 15 d., ir tai yra formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistosios elgesyje šiuo metu egzistuoja ir materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, nes jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip aptarta, šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistosios elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Komisija savo nutarime akcentavo nuteistąją teigiamai apibūdinančias aplinkybes: vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, skatinta 3 kartus už nepriekaištingą elgesį, darė pažangą, mažindama nusikalstamo elgesio riziką, visą bausmės laiką dirbo, šiuo metu dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, 2023 metais atlygino ieškinį, išlaikė gerus santykius su vaikais ir mama, taip mokėsi keisti ir savo gyvenimo stilių prosocialia linkme, išlaiko pastangas dirbti su alkoholio vartojimo įpročių keitimu, atkryčio prevencija, probleminiais emocinės gerovės bei mąstymo ir elgesio ypatumais, baigė kelias tikslines intervencines bei tikslines psichologinio konsultavimo programas Šie duomenys teigiamai charakterizuoja nuteistąją, bet negali būti išskirtinai sureikšminami, kadangi šiuo metu nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo požiūrį, o esama nuteistosios elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo metu taikoma bausmė yra efektyvi. Šiuo metu pagal ,,OASys“ metodiką nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, tačiau jos elgesyje vis dar stebimi šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, ankstesnis smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, emocinis pažeidžiamumas, streso ir emocinių sunkumų įveikos įgūdžių stoka, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka. Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali lemti nuteistosios elgesį ateityje. Kriminogeninių veiksnių visuma sudaro pagrindą manyti, kad yra pakankamai didelė rizika, jog nuteistoji, jeigu ji būtų paleista lygtinai, nesilaikytų įstatymų ir pakartotinai nusikalstų. Vien tik gyvenamosios vietos turėjimas, įgyta specialybė, motyvacija darbinei veiklai, turima darbo vieta, palaikantys ryšiai su šeima ir artimaisiais, priėmimas siūlomų socialinės reabilitacijos priemonių ir įsitraukimas į resocializacijos procesą yra nepakankami manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistosios elgesio dinamika suteiktų pagrindą spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas įvertina ir tai, kad R. T. teista pirmą kartą, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo - padarymą, o jos alkoholio vartojimo įpročiai turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistoji bausmės atlikimo metu pažeidė numatytus režimo reikalavimus: 2023 m. gegužės 25 d. buvo bausta už tai, kad iš išvykos į Panevėžio kalėjimo pusiaukelės namus grįžo neblaivi, nuteistoji pripažino iš vakaro vartojusi alkoholį. Nuteistoji paaiškino, kad vartojo alkoholį, nes tuo metu buvo daug vienu metu susikaupusių problemų, patyrė daug streso. Nors nuobauda įvykdyta ir išnyko suėjus senaties terminui, tačiau toks nuteistosios elgesys rodo, kad ji alkoholio nevartoja, tik būdama įkalinimo įstaigoje, o alkoholio vartojimas yra sietinas su nuteistosios emocinės gerovės ypatumais. Taigi, nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kai kuriose probleminėse srityse stebimi teigiami pokyčiai, tačiau jie dar nėra stabilūs.

Aptartų duomenų visumoje spręstina, jog nors nuteistosios elgesys šiuo metu ir krypsta teigiama linkme, tačiau kol kas šių teigiamų pokyčių vienareikšmiai vertinti dar negalima, kadangi egzistuoja ir neigiamai nuteistąją charakterizuojančios aplinkybės, aptartos šiame sprendime. Asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. Nagrinėjamu atveju R. T. neatliktos bausmės dalis (bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 15 d.) dar yra labai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, nes nuteistąją charakterizuojanti medžiaga neleidžia manyti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąją, kad ji laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pataisos procesas yra reikalaujantis nuoseklios, ilgalaikės, įtikinančios nuteistojo asmens elgesio korekcijos, kuri būtų akivaizdi, kad asmuo yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, o tokios išvados dėl nuteistosios daryti dar nėra pagrindo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad itin trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas, nuteistajam asmeniui taikant lygtinio paleidimo institutą, gali sudaryti prielaidas tiek nuteistajai R. T., tiek nukentėjusiojo artimiesiems spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu nėra pagrindo, todėl Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime nutarimas netvirtinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai R. T..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.