- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- I-790-257/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02084-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pran.), Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- P. L.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės Registro centro, S. L., B. L.
- Advokatai
- Audrius Karpinskas, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Registro centro atstovui Rolandui Bogušui,
dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui S. L. ir jos atstovui advokatui Audriui Karpinskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registro centrui, S. L. ir B. L. dėl valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (8.4.3.)ŠG-1140, valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. cspr1-195 panaikinimo ir valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo įpareigojimo panaikinti S. L. vardu atliktą ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. L. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Šiaulių filialas) 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (8.4.3.)ŠG-1140, valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. cspr1-195 ir panaikinti S. L. vardu atliktą ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją.
Pareiškėjo P. L. atstovė advokatė Sonata Žukauskienė teismo posėdžio metu patikslino pareiškėjo skundo reikalavimus, t. y. prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (8.4.3.)ŠG-1140, valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. cspr1-195 ir įpareigoti atsakovą valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą panaikinti S. L. vardu atliktą ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (2–6 b. l.) nurodė, kad valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas neteisėtai įregistravo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato dalį kito asmens, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens S. L., vardu. Pareiškėjo teigimu, S. L. buvo perduotas tik pieno blokas, kuris yra tik dalis vieno statinio, o ne visas statinys, todėl nėra aišku, kodėl S. L. vardu įregistruotas visas ūkinis pastatas. Kaip nurodė atsakovas ir kaip matyti iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, 2013-06-11 nuosavybė suinteresuoto asmens S. L. vardu įregistruota 1994-10-11 priėmimo-perdavimo akto Nr. 2, 1994-10-11 protokolo Nr. 3 bei S. L. 2013-05-30 rašto pagrindu. Nurodė, kad nei vienas teisės aktas nenumato, kad asmens prašymas įregistruoti nuosavybės teises gali būti prilyginamas dokumentui, patvirtinančiam nuosavybės teises, ir tokio prašymo pagrindu galima atlikti statinio teisinę registraciją. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas atliko statinio teisinę registraciją 2013-05-30 suinteresuoto asmens S. L. paaiškinimo pagrindu, kuriuo ji „patikino, kad (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo protokolu 1994-10-11 Nr. 3 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2 1994 m. už pajus perduotas pastatas pieno blokas yra tas pats ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis kita (ūkio)“. Aišku ir suprantama, kad pretendento patikinimas negali būti laikomas nuosavybės teise patvirtinančiu dokumentu. Analizuojant kitus dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruotas statinys suinteresuoto asmens S. L. vardu, pažymėtina, kad 1994-10-11 protokolas Nr. 3 patvirtina tik tai, kad pieno bloką nutarta atiduoti (duomenys neskelbtini) pajininkei S. L.. Tačiau nei kokio dydžio, nei kur esantį pieno bloką, nei iš ko susidedantį nei 1994-10-11 protokole Nr. 3, nei 1994-10-11 priėmimo-perdavimo akte Nr. 2 nenurodyta. Todėl neginčytinai konstatuotina, kad šie dokumentai jokiu būdu negali būti pagrindu įregistruoti nuosavybės teises į statinį. Nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti, ar suinteresuoto asmens S. L. suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro Šiaulių filialui pateikti dokumentai yra pakankamas pagrindas ginčo statiniams įregistruoti.
Pareiškėjas P. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo 2 fermos ir kiekviena turėjo pieno bloką. A. Š. prokuratūrai paliudijo, kad pusė pieno bloko priklauso jam. Niekas nepagrindė, kad visas pieno blokas priklauso S. L.. Pastatai buvo perkainuoti ir ketvirtadalį karvidžių pasiėmė S. L. ir Kavaliauskas.
Pareiškėjo P. L. atstovė advokatė Sonata Žukauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad protokolas ir priėmimo-perdavimo aktas yra niekiniai, nes protokolas Nr. 2 patvirtina, kad tik 1994-10-15 buvo sušauktas žemės ūkio bendrovės susirinkimas, kuriame buvo išrinkta likvidacinė komisija. Pagal galiojantį Žemės ūkio bendrovių įstatymo 30 straipsnį ir pagal anksčiau galiojusio įstatymo straipsnius, perduoti turtą, kuomet likviduojama bendrovė, galima tik tada, kuomet sukurta likvidacinė komisija, t. y. 4 dienos iki likvidacinės komisijos sukūrimo nebuvo galima perduoti pastato, nes nebuvo komisijos. Šių dokumentų ir negali būti archyve, kadangi tikėtina, kad dokumentai parengti tik dabar, nes į bylą pateikta ne originalaus dokumento kopija ir šie dokumentai surašyti prieš likvidacinės komisijos parengimą. Be to, šie dokumentai netinkami nuosavybės teisės įregistravimui. Šiuo atveju šie dokumentai neįvardijami, kaip dokumentai, pagal kuriuos atsiranda nuosavybės teisės. Atsakovas patvirtino, kad Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų teiktinų Nekilnojamojo turto tvarkytojui, įregistruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 sąrašo patvirtinimo“ nereikia vadovautis ir jie nesivadovavo. Jei Registrų centras vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, tuomet reikėjo pateikti dokumentą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, nes šiuo atveju pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų. Pagal teismų praktiką reikėjo vadovautis 2003-03-03 Vyriausybės nutarimu, kuriame nurodyta, kad statinys turi būti pastatytas iki 1991 m., ir nėra šiuo atveju ginčo, kad statinys yra 1970 m. pastatytas. Vadinasi, pagal nutarimo nuostatas, reikėjo pateikti savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jei statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. įskaitytinai, arba savivaldybės archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą, jei statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse pastatyti nuo 1989 iki 1991 m., ir kitus dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas atsiliepime (96–97 b. l., I tomas) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu. Nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skųsti 2013-06-11 teritorinio registratoriaus sprendimą įregistruoti S. L. nuosavybės teises į pastatą, todėl prašo šią bylos dalį nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 7 punkte nurodytu pagrindu. Apie minėtą registraciją pareiškėjas jau žinojo 2013-08-01, tai patvirtina 2013-08-01 pareiškėjo ikiteisminio tyrimo apklausos protokolas. Nurodė, kad, jei teismas nagrinėtų skundą, tai skundas turėtų būti atmestas. Nurodė, kad pareiškėjo kartu su prašymu pateikti dokumentai (1998-03-20 pastatų išdalinimo aktas, Šiaulių apygardos teismo 2014-04-22 nutartis baudžiamoje byloje, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014-01-23 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą) nepatvirtino registro duomenų pasikeitimo, todėl skundžiamu valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (8.4.3.)ŠG-1140 pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. liepos 28 d. sprendime Nr. cspr1-195 konstatuota, kad minėti pateikti dokumentai nėra tinkamas pagrindas S. L. nuosavybės teisių išregistravimui (panaikinimui). Dėl S. L. nuosavybės teisių į pastatą įregistravimo 2013-06-11 pasisakė, kad pastatas ir S. L. nuosavybės teisės į jį įregistruotos pateikus prašymą, kadastrinių matavimų bylą, 1994-10-11 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2, 1994-10-11 protokolą Nr. 3 ir 2013-05-30 raštą. Skunde pareiškėjas plačiai analizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimą Nr. 278 ir nurodo, kad įregistruodamas S. L. nuosavybės teises 2013-06-11, teritorinis registratorius šį nutarimą pažeidė. Atkreipė dėmesį į tai, kad S. L. pastatą įsigijo 1994-10-11, todėl taikyti nutarimą, kuriuo patvirtintas dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas, įregistruojant pastatą ir nuosavybės teises į jį, nebuvo juridinio pagrindo. Pastatas, nurodytas S. L. pateiktuose įsigijimo dokumentuose, buvo identifikuotas kaip kadastrinių matavimų byloje bei nuosavybės įsigijimo dokumentuose nurodytas ir buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, įregistruojant ir S. L. nuosavybės teises į jį. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys buvo įrašyti. 1994-10-11 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2, 1994-10-11 protokolas Nr. 3, 2013-05-30 raštas iki šiol nėra nuginčyti ir jie neginčijami. (duomenys neskelbtini) 1994-10-11 protokolas Nr. 3 ir 1994-10-11 priėmimo-perdavimo aktas yra dokumentai, atitinkantys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 7 punkte numatytiems nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniams pagrindams. Pažymėjo ir tai, kad 1994-10-11 priėmimo-perdavimo akte aiškiai įvardinta: „pastatą perdavė“, taigi darytina išvada, kad perduotas visas pastatas, o ne pastato dalis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime (137 b. l., I tomas) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti.
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registro centro atstovas Rolandas Bogušas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teisinių dokumentų, patvirtinančių, kad S. L. juridinis registravimo pagrindas galėtų būti panaikintas, nepateikė teisinių argumentų, dėl ko S. L. nuosavybės teisės į ūkinį pastatą registravimo pagrindas galėtų būti pripažintas netinkamu. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad jei prašyme ar pateiktame Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dokumente nėra Nekilnojamojo turto registre numatytų duomenų, būtinų nekilnojamam daiktui jo daiktinių teisių įgijimui identifikuoti, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Dėl to pareiškėjas pateikia papildomai paaiškinimą, kuriuo įvardija konkrečiai ir patvirtina, kas jam buvo perduota, už šių duomenų teisingumą atsako pareiškėjas. Tai, kad priėmimo-perdavimo akte, protokole nėra įvardintas identifikuotas pastatas, yra logiška, nes nebuvo atlikti šių pastatų kadastriniai matavimai, jie nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jokių identifikacijos duomenų neturi. Ir prašyti, kad kas įrašytų į tuos protokolus, neįmanoma, nes Žemės ūkio bendrovės nebėra, ji likviduota ir išregistruota ir duomenis gali patikslinti tik pareiškėjas. Žemės ūkio bendrovių įstatymas nereikalauja, kad turtas, pajus būtų grąžinas pinigais ar natūra tik likviduojant žemės ūkio bendrovę. Pajininkas galėjo prašyti, kad turtas jam būtų išduotas. Jei (duomenys neskelbtini) visuotinis susirinkimas vadovaudamasis įstatais tokį sprendimą priėmė, tai jis neprieštarauja Žemės ūkio bendrovių įstatymui. Pateikti pareiškėjo dokumentai: Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014-01-20 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir Šiaulių apygardos teismo 2014-04-22 nutartis – nepaneigia, kad ūkinis pastatas nuosavybės teise priklauso L. 1998-03-20 pastatų išdalijimo akte nurodoma, kad senosios karvidės, naujas priestatas ir pusė pieno bloko, sumoje 11000 Lt, priklauso (duomenys neskelbtini). Iš šio dokumento nėra aišku, ar kalbama apie tą patį pieno bloką, kuris buvo anksčiau perduotas L. (duomenys neskelbtini) grupės pajininkų sąrašas ir pajų pirkimo aktas neįrodo, kad pareiškėjas – pajų pirkėjas ir taip pat neįrodo, kad nupirkti pajai panaudoti pieno bloko įsigijimui. Teismui pateikti dokumentai neidentifikuoja nekilnojamojo turto, įregistruoto ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), todėl nesudaro pagrindo keisti įrašų nekilnojamojo turto registre. Taip pat ir dėl seniūnų išduodamų pažymų apie kaimo vietoje įregistruotus pastatus, seniūnai turi duomenis apie namų valdas, apie gamybinius objektus pažymų neišduoda ir Registrų centrui nebuvo pateikta.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepimu (90–92 b. l., I tomas) prašo bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi teritorinio registratoriaus sprendimas gali būti skundžiamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos. Praleidus nuodytą terminą tik esant atitinkamam prašymui ir svarbioms termino praleidimą sąlygojusioms priežastims, šis gali būti atnaujintas. Pareiškėjo P. L. skundas iš esmės susijęs tik su atsakovo VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (8.4.3.) ŠG-1140, kuriuo buvo įregistruota trečiojo suinteresuoto asmens S. L. nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) esantį ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjas apie nurodyto atsakovo sprendimo egzistavimą neginčijamai žinojo dar 2013 m. rugpjūčio 1 d., ką patvirtina jo apklausos ikiteisminio tyrimo protokolas. Su skundu į centrinį registratorių VĮ Registrų centrą pareiškėjas kreipėsi praėjus beveik 1 metams nuo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas neprašė centrinio registratoriaus atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl šis pagrįstai laikė pareiškėjo skundą prašymu pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis bei pastarojo nepagrindus pakankamais įrodymais atmetė. Pažymėtina, jog pareiškėjas atnaujinti terminą ginčyti teritorinio registratoriaus sprendimą teismo taip pat neprašo, todėl byla nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą. Nurodė, kad pareiškėjas neturi jokių teisių į ūkio pastatą (duomenys neskelbtini). Tai lemia, jog pareiškėjo skundžiamas teritorinio registratoriaus sprendimas neliečia jo teisių ar teisėtų interesų, t. y. skundas nesusijęs su pareiškėjo teisės ir ginčijamo intereso pažeidimu, kas sudaro pagrindą pareiškėjo veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ūkinis pastatas, įvardintas pieno bloku, S. L. nuosavybėn buvo atiduotas dar 1994 metais likviduojamos žemės ūkio bendrovės visuotinio pajininkų susirinkimo 1994 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 3 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2. Iš esmės visi kiti fermų komplekso pastatai žemės ūkio bendrovės pajininkų po bendrovės likvidavimo buvo nugriauti. Yra likęs tik trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis ūkio pastatas, kurį jis iki šiol naudoja galvijų pašarams laikyti bei kurio nuosavybės teisę ir įregistravo teritorinis registratorius, todėl pareiškėjo abejonės dėl S. L. žemės ūkio bendrovės likvidavimo procese nuosavybėn atitekusio galimai kito pastato yra visiškai nepagrįstos ir atsižvelgiant į jo paties indėlį griaunant likusius fermų komplekso pastatus, tikėtina, melagingos. Aukščiau nurodyti likviduojamos žemės ūkio bendrovės sandoriai – visuotinio narių susirinkimo sprendimas ir priėmimo-perdavimo aktas – atitinka jų sudarymo metu galiojusių teisės aktų turinio ir formos reikalavimus (aktualios redakcijos 1964 m. Civilinio kodekso 39 str. ir 43 str. 1 p., 1991 m. balandžio 16 d. Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. 1-1222 str. 1 d. 8 p.), todėl yra galiojantys, patvirtinantys nuosavybės teisės perėjimo trečiajam suinteresuotam asmeniui faktą. Įstatymo nustatyta tvarka pareiškiant ieškinį teismui minėti dokumentai nėra nuginčyti, todėl pastarųjų pagrindu atsiradusi S. L. nuosavybės teisė taip pat yra neginčijama. Pažymėtina, jog nurodytų likviduojamos žemės ūkio bendrovės sudarytų sandorių egzistavimą patvirtina ir paties pareiškėjo pateiktas pastatų išdalijimo aktas, kuriame 1998 metais aprašant pajininkų grupėms išdalijamus likusius 7 vnt. pastatų pieno blokas yra jau nebeminimas, tai papildomai patvirtina pareiškėjo nurodomų aplinkybių apie neva jo nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio ūkinio pastato bei kartu ir paties skundo nepagrįstumą. Registruojant nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registre S. L. atsakovui pateikė kartu su kadastriniais matavimais bei prašymu įregistruoti daiktines teises aukščiau nurodytus likviduojamos žemės ūkio bendrovės sandorius. Kaip minėta, šie sandoriai atitinka jų sudarymo metu teisės aktų nustatytus formos ir turinio reikalavimus, pastariesiems nebuvo nustatyta privaloma notarinė registracija, yra galiojantys, patvirtina nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, įvardintą pieno bloku, perleidimą trečiajam suinteresuotam asmeniui, todėl papildomai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebuvo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje numatytų pagrindų. Juridinių asmenų sandoriai ūkinėse knygose nebuvo registruojami, todėl aukščiau nurodytų suinteresuoto trečiojo asmens pateiktų dokumentų pagrindu teritorinis registratorius ir įregistravo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog nurodyti dokumentai atitinka ir yra pakankami įregistruoti daiktines teises į seną pastatą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1263 patvirtintų Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo nuostatas, todėl pareiškėjo P. L. abejonės yra nepagrįstos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. L. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens S. L. atstovas advokatas Audrius Karpinskas teismo posėdžio metu nurodė, kad praleistas įstatyme numatytas apskundimo terminas, kuris gali būti atnaujintas pateikus svarius argumentus. Pats pareiškėjas elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo savo teisėmis ir kreipėsi į teismą beveik po metų po sužinojimo apie Registrų centro sprendimą. Nuosavybę gali perleisti tik to turto savininkas ir pateikti dokumentai Registrų centrui liudijo, kad pieno blokas perleistas S. L.
Trečiasis suinteresuotas asmuo B. L. atsiliepimu (88 b. l., I tomas) prašo skundą patenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjo atstovės poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo P. L. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. (8.4.3.)ŠG-1140 (9 b. l., I tomas), kuriuo pareiškėjo P. L. prašymas nebuvo tenkintas ir atsisakyta išregistruoti S. L. nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. cspr1-195 (10–12 b. l., I tomas), kuriuo paliktas galioti Šiaulių filialo 2014 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. (8.4.3.)ŠG-1140, bei S. L. vardu atliktos ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos panaikinimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad S. L. vardu nuo 2013-06-11 buvo įregistruotas ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (18–19 b. l., I tomas), įregistravimo pagrindas yra 1994 m. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2 (16 b. l., I tomas), 1994-10-11 protokolas Nr. 3 (17 b. l., I tomas) ir 2013-05-30 raštas (15 b. l., I tomas). Pareiškėjas kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą su 2014 m. birželio 11 d. prašymu (107 b. l., I tomas) panaikinti S. L. vardu atliktos ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją. Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (8.4.3.)ŠG-1140 (9 b. l., I tomas) pareiškėjo prašymo netenkino ir atsisakė keisti įrašą Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), išregistruojant S. L. nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą su 2014 m. birželio 30 d. skundu (142 b. l., I tomas), kuriuo prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (8.4.3.)ŠG-1140 ir priimti naują sprendimą: panaikinti S. L. vardu atliktos ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją ir valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo sprendimus, susijusius su šios teisinės registracijos atlikimu. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. cspr1-195 (10–12 b. l., I tomas) paliko galioti Šiaulių filialo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (8.4.3.)ŠG-1140. Pareiškėjas minėtą sprendimą gavo 2014 m. rugpjūčio 2 d. (spaudas ant voko) (14 b. l., I tomas). Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 20 d. (spaudas ant voko) (81 b. l., I tomas).
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teritorinio registratoriaus atsisakymas tenkinti prašymą patikslinti ir ištaisyti nekilnojamojo turto registro netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neišsamius duomenis skundžiamas Centriniam registratoriui šio įstatymo nustatyta tvarka. Centrinio registratoriaus sprendimas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas apskundė valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (8.4.3.)ŠG-1140 valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, t. y. pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, ir kreipėsi į teismą nepraleisdamas nustatyto dvidešimt dienų termino nuo Centrinio registratoriaus sprendimo gavimo. Konstatuotina, jog pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą dėl minėtų sprendimų panaikinimo, o pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikytinas išvestiniu.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaroma techninių klaidų.
Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).
Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 1, 2, 3 d.).
Atsakovo skundžiamame sprendime (9 b. l., I tomas) nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) įregistruotas ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) S. L. nuosavybės teisė į jį, įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo, įvykusio1994-10-11, protokolas Nr. 3, priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2, ir 2013-05-30 paaiškinimas. Iš (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo, įvykusio1994-10-11, protokolo Nr. 3 (17 b. l., I tomas) matyti, jog nutarta pieno bloką atiduoti (duomenys neskelbtini) pajininkei S. L..1994 m. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2 (16 b. l., I tomas) pieno blokas perduotas už pajus pajininkei S. L., o pajininkė S. L. pastatą priėmė. S. L. 2013-05-30 rašte (15 b. l., I tomas) paaiškinta, jog (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo 1994-10-11 protokolu Nr. 3 ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2 1994 m. už pajus perduotas pastatas – pieno blokas – yra tas pats ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) ir paskirtis kita (ūkio), kadastrinio matavimo data 2013-05-20.
(duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo, įvykusio1994-10-11, protokole Nr. 3 ir 1994 m. priėmimo-perdavimo akte Nr. 2 nėra jokių duomenų apie pieno bloką, t. y. nėra duomenų apie jo vietą (adresą), plotą ir pan., tačiau S. L. 2013-05-30 rašte paaiškina, jog pieno blokas tai tas pats ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) ir paskirtis kita (ūkio). Teisėjų kolegija, įvertinusi pastarųjų dokumentų turinį, konstatuoja, jog juose esanti informacija nepatvirtina fakto, kad 1994-10-11 protokole Nr. 3, 1994 m. priėmimo-perdavimo akte Nr. 2 minimas pieno blokas bei 2013-05-30 rašte minimas ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats objektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pakankamu pagrindu identifikuoti nekilnojamąjį daiktą negali būti paties suinteresuoto asmens paaiškinimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, kreipdamasis į valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą su 2014 m. birželio 11 d. prašymu dėl teisinės registracijos panaikinimo (107 b. l., I tomas), pateikė 1998-03-20 pastatų išdalijimo aktą (108 b. l., I tomas), kuriame nurodyta, jog senosios karvidės, naujojo pastato priestatas ir pusė pieno bloko, sumoje 11 000 Lt, priklauso (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas atsakovui buvo pateikęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014-01-23 nutarimą Nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 67-1-00316-13 (114–117 b. l., I tomas) ir Šiaulių apygardos teismo 2014-04-22 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-560-116/2014 (41–44 b. l., I tomas). Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014-01-23 nutarimo Nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 67-1-00316-13 (114–117 b. l., I tomas) matyti, jog liudytojas V. K. nurodė, jog tiksliai prisimena, kad pusė pieno bloko atiteko S. L., kita pusė – P. L., liudytojas A. Š. nurodė, jog pieno bloką jungė du pastatai (tvartai), viena pastato dalis atiteko P. L., o liudytojas Z. M. nurodė, jog karvidės, pieno blokas ir poilsio kambarys buvo sujungti į vieną. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas 1998-03-20 pastatų išdalijimo aktas (108 b. l., I tomas) ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014-01-23 nutarime Nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 67-1-00316-13 esantys liudytojų parodymai (114–117 b. l., I tomas) buvo pakankamas pagrindas atsakovui pakeisti Nekilnojamojo turto registro įrašą (duomenys neskelbtini), išregistruojant S. L. nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), kadangi pastarieji dokumentai nepatvirtino fakto, jog S. L. nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-488/2014 konstatavo, jog nei kadastro tvarkytojas, sprendžiantis klausimą dėl kadastro duomenų įrašymo, nei administracinis teismas, tikrinantis Kadastro tvarkytojo veiksmų ir sprendimų teisėtumą, negali spręsti ginčo dėl daiktinių teisių į statinį. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas dėl daiktinių teisių į statinius, jis gali būti inicijuojamas bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turte registre įrašyti duomenys, vadovaujantis byloje esančių rašytinių įrodymų visetu, neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2014 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. (8.4.3.)ŠG-1140 ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. cspr1-195 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikinti, o atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas įpareigotinas panaikinti S. L. vardu atliktą ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. L. skundą tenkinti.
Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (8.4.3.)ŠG-1140, valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. cspr1-195 ir įpareigoti atsakovą valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą panaikinti S. L. vardu atliktą ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.