Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Skarotoji eglutė“ atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties Nr. 73,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. bylos nėra tapačios, kadangi Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla pagal ginčo teisenos taisykles, o nagrinėjamoje byloje išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas ne ginčo teisena, pagal ypatingosios teisenos taisykles;

2. byloje nėra duomenų, kad skolininkės įsipareigojimas kreditoriui būtų įvykdytas. Priešingai, kreditorius yra pateikęs įrodymus, kad kredito sutartys buvo nutrauktos dėl jų nevykdymo, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 12 d. nutartis Nr. 73 yra pagrįsta ir teisėta;

3. išieškojimas iš įkeisto turto yra specifinė ne ginčo procedūra. Bylos dėl turto įkeitimo teisinių santykių, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, neatsižvelgiant į tai ar bylos nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės;

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad nustatyta, jog skolininkė, užtikrindama gauto kredito grąžinimą, sutartinio įkeitimo lakštu kodas 07220060001714, įregistruotu hipotekos skyriuje prie Marijampolės rajono apylinkės teismo ir sutartinio įkeitimo lakštu kodas 02220060009980, įregistruotu hipotekos skyriuje prie Kauno miesto apylinkės teismo, kreditoriui įkeitė nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus - visas esamas ir būsimas pinigines lėšas, esančias įkaito davėjo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, turtinę žemės nuomos teisę į 1,3062 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kilusią iš 2005-04-18 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N58/2005-23 bei turtinę žemės nuomos teisę į 0,1279 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kilusias iš 2002-02-27 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N52/2002-0015. Skolininkei neįvykdžius 2006-07-21 kredito linijos sutarties Nr. 06-051767-KL sąlygų, kreditorius, apie tai raštu įspėjęs skolininkę, vienašališkai nuo 2009-05-29 nutraukė sutartį prieš terminą ir kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo dėl įspėjimo skolininkui įteikimo. 2009-10-26 skolininkė (įkeičiamų daiktų savininkė) buvo įspėta, kad neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. 2009-11-30 kreditorė pareiškime nurodė, kad praėjus įspėjime nurodytam 20 dienų terminui, skolininkė savo prievolių kreditoriui neįvykdė, kilnojamųjų daiktų neperdavė, todėl prašė areštuoti įkeistus kilnojamuosius daiktus ir įpareigoti skolininkę (daikto savininką) juos perduoti kreditoriui.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. Be to, teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą, numatytą įkeitimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 konstatavo, kad įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius hipotekos lakštą, kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, tarp šalių nutraukus Kredito linijos sutartį ir skolininkei neįvykdžius prievolės kreditoriui (byloje nėra duomenų, jog skolininkas įvykdė savo įsipareigojimus kreditoriui – grąžino įkeitimu užtikrintą skolą), bei kredito grąžinimą užtikrinus įkeitimo lakštais (įkeičiant skolininkui priklausantį turtą), kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), o Hipotekos skyrius prie Marijampolės rajono apylinkės teismo, kreditoriui kreipusis dėl priverstinio skolos išieškojimo, pagrįstai areštavo įkeistą skolininkės turtą, siekiant užtikrinti skolininkės prievolės įvykdymą kreditoriui, kuri yra užtikrinta įkeitimu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atskirajame skunde nurodytas apelianto argumentas, jog kreditorius elgiasi nesąžiningai, kadangi dėl tos pačios skolos priteisimo yra kreipęsis į du skirtingus teismus yra nepagrįstas, kadangi ginčai dėl skolos teisėtumo, jos dydžio nėra bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo dalykas. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimu užtikrintos prievolės šalių ginčų ir tokių ginčų buvimo faktas (ginčo teisenos tvarka nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių dėl to paties įsiskolinimo priteisimo, jo pagrįstumo) nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir jį atmesti.

Vadovaujantis CK 6.217 straipsniu, 6.221 straipsniu, 6.222 straipsniu nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Įkeitimu užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su vykdymu, išieškojimas (CK 4.200 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus teisės į palūkanų išieškojimą užtikrinimas įkeitimu reiškia tiek sutartinių, tiek ir įstatyminių palūkanų išieškojimo užtikrinimą jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Įkaito davėjas, užtikrindamas piniginės prievolės įvykdymą, privalo žinoti, kad skolininkui negrąžinus paskolos, jam teks sutartinės ir įstatyminės prievolės neįvykdymo pasekmės, jeigu įkeitimo lakšte nebuvo sutarta, kad užtikrinama ne visa suma ir su ja susiję galimi išieškojimai. Hipotekos kreditorius, reikšdamas prašymą skolą išieškoti iš įkeisto turto neginčo tvarka, turi teisę reikalauti palūkanų, nustatytų CK 6.37 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751). Atsižvelgiant į tokį šio klausimo formavimą teismų praktikoje, darytina išvada, kad skolininkės teiginiai, kad tiek sutartinių, tiek ir įstatyminių palūkanų išieškojimas yra dvigubos atsakomybės taikymas ir ydingas įstatymų aiškinimas, yra nepagrįsti. Nepagrįstais laikytini iš skolininkės argumentai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius neturėjo teisės priteisti sutartines kintamo dydžio palūkanas. Palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką įstatymai leidžia šalims nustatyti savo susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Kredito linijos sutarties 2.1 punkte šalys susitarė būtent dėl kintamo dydžio palūkanų apskaičiavimo modelio: už paimtą ir negrąžinta paskolos sumą buvo nustatytos kintamos palūkanos, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje bazėje Lietuvos banko paskelbtą šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinę palūkanų normą) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant 2 proc. metų palūkanų dydžio maržą.

Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįsta skolininkės argumentą, jog skundžiama nutartis yra be motyvų, kadangi iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas nutartyje išdėstė faktines bylos aplinkybes, nurodė reikšmingus klausimui išnagrinėti faktus, vadovavosi priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko kreditoriaus naudai reglamentuojančiomis materialinėmis bei procesinėmis teisės normomis, dėl ko pagrįstai patenkino kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis Nr. 73 paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį Nr. 73 palikti nepakeistą.