- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- eI-3847-821/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02396-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Henrikas Sadauskas, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“
- Atsakovas
- Audito
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjimo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Centrinis bankroto biuras LT“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Centrinis bankroto biuras LT“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2018-06-19 įsakymą Nr. V4-203, kuriuo bankroto administratoriui UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ (toliau – ir Administratorius) skirta nuobauda - įspėjimas.
Skunde nurodo, kad nuobauda buvo skirta vadovaujantis 2018-06-18 išvada Nr.D4-923, kurioje nurodyta, kad Administratorius pažeidė Finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr.1K286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.2 punktą, t. y. atsakingai, skirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, efektyviai naudodamas žmogiškuosius ir materialinius išteklius, atlikti savo funkcijas ir už tai skiriam nuobauda – įspėjimas. Mano, jog Išvadoje Administratoriaus veiksmai buvo įvertinti tendencingai, prieštaringai ir visiškai be pagrindo skirtas įspėjimas dėl to, „kad nors ir nepagrįstai ilgai, bet kreditorių susirinkimo nutarimas dėl lėšų gautų už parduotą turtą paskirstymo buvo įvykdytas... todėl siūloma Administratoriui skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą“. Pažymi, kad 2018-04-17 Tarnybai pateikė paaiškinimus ir dokumentus įrodančius, kad administratorius, veikė atsakingai, efektyviai naudojo žmogiškuosius ir materialinius išteklius. Pagrįstai ilgą laiką nebuvo galimybės tenkinti 2017-05-15 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą – 2565,00 Eur sumą, gautą už parduotą turtą, atskaičius banko mokestį, paskirstyti kreditoriams proporcingai pagal plane patvirtintas sumas. Mano, jog nebuvo galimybės anksčiau nei 2018-04-14 pervesti kreditoriams lėšų pagal 2017-05-15 kreditorių susirinkimo nutarimą, nes depozitinėje sąskaitoje nebuvo reikiamų lėšų (2565,00 Eur). Vykdant patvirtintą fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, 2017-04-10 kreditorių reikalavimams tenkinti buvo pervesta 400,30 Eur suma iš depozitinėje sąskaitoje 2017-05-16 buvo tik 1964,11 Eur. Už parduotą turtą kreditoriams mokėti nepakako lėšų. 2017-10-01 depozitinėje sąskaitoje buvo 2624,11 Eur, tačiau 2017-10-02 sumokėjus bankroto administravimo išlaidas (199,70 Eur) (pagal FABĮ 22 straipsnio 5 dalį bankroto administravimo lėšos apmokamos pirmiausia) bei sumokėjus kreditorių reikalavimams tenkinti pagal plane nustatytą tvarką ir patvirtintas sumas viso 480,36 Eur, depozitinėje sąskaitoje likutis 2017-10-26 sudarė 2243,05 Eur. Mokėti kreditoriams pagal 2017-05-15 kreditorių susirinkimo nutarimą nepakako lėšų. Pažymi, kad administratorius, siekdamas nepažeisti įstatymo nuostatų, pirmiausia tenkino kreditorių reikalavimus, nes mokumo atkūrimo plane ir FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, kad kreditoriams mokamos lėšos ne rečiau kaip kartą per pusę metų (mokėjimai atlikti 2017-04-10 ir 2017-10-02). 2018-04-12 bankrutuojantis asmuo pervedė 290,00 Eur ir depozitinėje sąskaitoje susidarė pakankama lėšų suma (2803,29 Eur) 2017-05-15 kreditorių susirinkimo nutarime patvirtintas lėšų sumas pervesti kreditoriams. Pareiškėjas pažymi, kad 2017-05-15 kreditorių susirinkime nebuvo nustatyta per kokį laikotarpį turi būti sumokėta 2565,00 Eur suma. Už parduotą bankrutuojančio asmens turtą gautos lėšos nebuvo naudojamos kitiems tikslams, nei bankroto administravimo išlaidoms ir kreditorių reikalavimams tenkinti FABĮ nuostatose ir patvirtinto mokumo atkūrimo plano nustatyta tvarka. Kreditoriams žala nepadaryta, o bankrutuojančio asmens interesai nepažeisti. FABĮ nenustatyta, kad nesant pakankamai lėšų depozitinėje sąskaitoje, kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto administratorius juos turi tenkinti iš savų lėšų. Tarnyba nenurodė ir nepaaiškino kokiu būdu, nesant pakankamai lėšų, turėjo būti sumokama kreditoriams. 2018-04-14 kreditoriams, taip pat ir Swedbank, buvo sumokėtos 2017-05-15 kreditorių susirinkime patvirtintos sumos. Mano, jog bankroto administratorius nepažeidė Elgesio kodekso 6.2 punkto reikalavimų, todėl Tarnybos direktorius įspėjimą skyrė be pagrindo.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodoma argumentas, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nebuvo nustatytas terminas per kurį turi būti sumokėta 2565,00 Eur suma, yra teisiškai nereikšmingas, nes susirinkimo metu „Dėl gautų už parduotą turtą lėšų paskirstymo buvo nutarta <... 2565,00 Eur sumą gautą už parduotą turtą, atskaičius banko mokestį, paskirstyti kreditoriams proporcingai pagal plane patvirtintas sumas tokia tvarka: AB „Swedbank“ – 1947,12 Eur, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ – 467,86 Eur, UAB „Bonum Publikum“ – 149,39 Eur ...>, taigi buvo aiškiai apibrėžtas skirstomų lėšų kreditoriams šaltinis, t. y 2565,00 Eur suma gauta už parduotą turtą. Pareiškėjo deklaruojamas 2018-04-12 įvykdytas atsiskaitymas su kreditoriais buvo atlikti iš vėlesnių įnašų į depozitinę sąskaitą, o ne iš lėšų, gautų pardavus turtą.
Pažymi, jog lėšų depozitinėje sąskaitoje būtų pakakę sumokėti kreditoriams, jei pati pareiškėja nebūtų dalies lėšų panaudojusi administravimo išlaidoms padengti, nors lėšų panaudojimas prieštaravo 201705-15 kreditorių susirinkime priimtam sprendimui, kuris pagal FABĮ 25 straipsnio 11 dalyje privalomas visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui per 14 dienų. Tarnybos atliekamo patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, kad dėl šio nutarimo pareiškėja būtų pateikusi skundą. Atitinkamai pareiškėja privalėjo nutarimą vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-06-19 įsakymo Nr. V4-203 ,,Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2015-12-28 paskirtas bankroto administratoriumi Klaipėdos miesto apylinkės teismo fiziniam asmeniui iškeltoje bankroto byloje. 2016-03-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas 2016-03-24 fizinio asmens mokumo atkūrimo planas (I t. b.l. 81, 82-89).
Tarnyboje 2017-10-27 buvo gautas „Swedbank“, AB skundas dėl bankrutuojančio fizinio asmens A. I. bankroto administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ ir jo įgalioto asmens V. Š. veiksmų (II t. b. l. 107-126). Banko skunde, be kita ko, buvo teigiama, kad vis dar nėra atsiskaityta su kreditoriais po bankrutuojančio asmens turto pardavimo (2016-08-19), nors dar 2017-05-15 kreditorių susirinkimas nutarė gautas lėšas (2565,00 Eur) po turto pardavimo nedelsiant paskirstyti kreditoriams.
Tarnybos direktorius, susipažinęs su banko skundu, nusprendė atlikti neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ veiklos patikrinimą dėl skunde keliamų klausimų ir apie tai informavo pareiškėją (II t. b.l. 99). 2018-01-19 buvo baigtas neplaninis Administratoriaus veiklos patikrinimas, parengta 2018-01-22 išvada ir dėl patikrinimo rezultatų priimtas 2018-01-26 Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr.V4-56 (II t. b.l. 3-5, 7). Šis įsakymas buvo apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2018-03-20 sprendimu Nr. 3R-119 (AG-81/02-2018), tenkino „Swedbank“, AB skundą ir įpareigojo (I t. b.l. 114-119) Tarnybą iš naujo išnagrinėti 2017-10-27 skundą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, pažymėdama, jog Tarnyba nevertino ir nepasisakė dėl skunde nurodyto reikalavimo – įvertinti administratoriaus veiksmus, kuriais pažeista banko teisė gauti dalį lėšų, gautų už parduotą bankrutuojančio asmens turtą.
Tarnyba, vadovaudamasi 2018-03-20 Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimu nusprendė pakartotinai atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą (I t. b.l. 108). Atlikusi neplaninį patikinimą Tarnyba priėmė 2018-06-04 išvadą Nr. D4-871, kurios rezoliucinėje dalyje nurodė, kad už patikrinimo metu nustatytą Elgesio kodekso 6.2 punkto pažeidimą Administratoriui siūloma skirti ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta nuobaudą – įspėjimą (I t. b. l. 67-70).
Tarnybos direktorius byloje ginčijamu 2018-06-19 įsakymu Nr. V4-203,,Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ skyrimo“ skyrė pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą (I t. b. l. 43). Nuobauda paskirta vadovaujantis ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktu už tai, kad pareiškėja pažeidė Elgesio kodekso 6.2 punktą.
Pareiškėjui nuobauda skirta nustačius, kad Administratorius, administruojantis fizinio asmens bankroto procesą, pažeidė Elgesio kodekso 6.2 punkto nuostatas, kadangi neužtikrino operatyvaus kreditorių reikalavimų padengimo ir beveik metus laiko delsė pervesti kreditoriams lėšas gautas už parduotą turtą.
Pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas pažeidimas pasireiškė tuo, kad pervedimas kreditoriams už 2016-08-19 parduotą turtą buvo įvykdytas 2018-04-14, nors 2017-05-15 įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl lėšų gautų už parduotą turtą paskirstymo, nutariant, jog 2565,00 Eur sumą, gautą už parduotą turtą, atskaičius banko mokestį, paskirstyti kreditoriams proporcingai pagal plane patvirtintas sumas tokia tvarka: AB „Swedbank“ – 1947,12 Eur, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ – 467,86 Eur, UAB „Bonum Publikum“ – 149,39 Eur ...>. Tarnyba sprendė, jog nors kreditorių susirinkimo metu nebuvo nustatytas konkretus terminas per kurį pinigai už parduotą turtą turėjo būti pervesti kreditoriams, tačiau vadovaujantis Elgesio kodekso 6.2 punkto, numatančio, jog laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi atsakingai, skirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, efektyviai naudodamas žmogiškuosius ir materialinius išteklius, atlikti savo funkcijas, todėl Administratorius turėjo užtikrinti operatyvesnį lėšų pervedimą kreditoriams.
Pareiškėjas su skirta nuobauda nesutinka, nurodydamas, jog kreditorių susirinkimo nutarimu nebuvo nustatytas terminas, per kurį kreditoriams turėjo būti sumokėta 2565 Eur suma gauta už turto pardavimą. Taip pat tuo, jog tarnyba nenurodė, kaip ir kokiu būdu Administratorius galėjo sumokėti kreditoriams, depozitinė nesant pakankamai lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti.
Nagrinėjamo ginčo esmė, pareiškėjos Elgesio kodekso 6.2 punkte nustatyto profesinės kompetencijos principo pažeidimo bei už tai paskirtos nuobaudos teisėtumas. Tuo atveju, jei pažeidimas būtų pripažintas pagrįstu, svarstytinas paskirtos nuobaudos proporcingumas padarytam pažeidimui.
Byloje nustatyta, ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, jog kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo vykdomas, nes iš turimų lėšų buvo atlikti kiti mokėjimai, t. y, mokėjimai kreditorinių reikalavimams tenkinti pagal plane nustatytas sumas bei bankroto administravimo išlaidas.
FABĮ 22 straipsnio 2 dalis nustato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas. Pagal FABĮ 26 straipsnio 1 dalies 4 punktą kreditorių susirinkimas tvirtina bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keičia, nustato bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Šio FABĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia. Kaip matyti iš mokėjimo plano nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui mokamos 5 proc. turto pardavimo išlaidos.
FABĮ 25 straipsnio 11 dalis nustato, jog kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2017 buvo išaiškinta, kad kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti mokumo plane patvirtintų administravimo išlaidų dydį pagrįstumas gali būti įvertinamas teismo, kai fizinis asmuo ar administratorius, nesutikdami su tokiu sprendimu, apskundžia teismui kreditorių susirinkimo nutarimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokiu atveju teismas patikrina, ar administravimo išlaidos iš tiesų esant tam tikroms aplinkybėms yra per didelės ar per mažos, ar kreditorių susirinkimas, pakeisdamas administravimo išlaidų dydį, turėjo tam pagrindą, ar šių išlaidų keitimas geriausiai užtikrins (atitiks) fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
Taigi kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertinti pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo. Administratorius turi bendradarbiauti su kreditorių susirinkimu. Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančio fizinio asmens lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, tai šias išlaidas administratorius turi naudoti atsakingai ir taupiai. Kilus abejonių dėl tam tikrų administravimo išlaidų apmokėjimo tvarkos, administratorius galėtų kreiptis į kreditorių susirinkimą, siekdamas gauti kreditorių pritarimą ir tik tada spręsti dėl šių išlaidų mokėjimo, o nesutikdamas su kreditorių susirinkimo sprendimu, turi teisę jį skųsti teismui.
Tarnybai pateiktame kreditoriaus skunde buvo nurodyta, kad pareiškėjas skundo pateikimo metu (2017-10-27) nėra atsiskaitęs su kreditoriais po bankrutuojančio asmens turto pardavimo, nors dar 2017-05-15 kreditorių susirinkimas nutarė gautas lėšas nedelsiant paskirstyti kreditoriams. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, 2017-05-15 kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta dėl 2565,00 Eur (atskaičius banko mokestį) už parduotą turtą gautų paskirstymo, nurodant konkrečias kreditoriams mokėtinas sumas ir tvarką (AB „Swedbank“ – 1947,12 Eur, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ – 467,86 Eur, UAB „Bonum Publikum“ – 149,39 Eur), taigi nutarime buvo aiškiai nurodyta šių į sąskaitą už parduotą turtą gautų lėšų paskirstymo tvarka. Pažymėtina, kad pagal patvirtintą planą bankrutuojantis fizinis asmuo taip pat privalėjo mokėti kasmėnesines įmokas, iš kurių turėtų būti atliekami kiti plane nurodyti mokėjimai, taip pat ir mokamos administravimo išlaidos. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas už parduotą turtą gautų lėšų nepervesdamas kreditoriams, o panaudodamas kitiems plane nustatytiems mokėjimams, netinkamai vykdė 2017-05-15 kreditorių susirinkimo nutarimą dėl lėšų paskirstymo, o lėšas už parduotą turtą kreditoriams pervedė tik 2018-04-14, t. y. beveik po metų nuo nutarimo priėmimo. Pareiškėjas jokių duomenų, kad paminėtas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo nuginčytas teismine tvarka ir negalioja, nepateikė. Darytina išvada, kad Tarnyba patikrinimo metu pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo veiksmai nesuderinami su administratoriaus pareiga laikantis profesinės kompetencijos principo atsakingai atlikti savo funkcijas. Atitinkamai toks pareiškėjo neveikimas atitinka Elgesio kodekso 6.2 papunkčio pažeidimą. Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovė skundžiamu įsakymu pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekso 6.2 papunkčio reikalavimus.
Pareiškėjui paskirta ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta lengviausia nuobaudos rūšis – įspėjimas, už tai, jog, būdamas bankroto administratoriumi, jis nesilaikė Elgesio kodekso 6.2 papunkčio reikalavimų. Pareiškėjo manymas, kad jam neturėjo būti taikomos poveikio priemonės, yra jo išreikšta pozicija, tačiau, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Tarnyba netinkamai vertino ginčo aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą Tarnybos patikrinimo rezultatus vertinti kitaip. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui. Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad nuobauda neturėjo būti paskirta. Pareiškėjas yra tinkamas teisinės atsakomybės subjektas ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies prasme, o nuobaudą jam paskyrė savo diskrecijos ribose veikianti teisės aktais įgaliota institucija – Tarnyba.
Nenustačius aplinkybių, dėl kurių nuobauda turėtų būti panaikinta, ar pakeista, darytina išvada, kad ginčijamas Tarnybos direktoriaus 2018-06-19 įsakymas Nr.V4-203 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.