Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-384-245/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
1A-384-245/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
A. Č., J. V., ir T
Advokatai
Kęstutis Gudynas, Regina Majauskienė
Kategorijos
  • 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-384-245/2019Proceso Nr. 1-06-0-00155-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei,

nuteistajam A. Č., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, nuteistojo J. V. gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. V. (toliau – J. V.) ir A. Č. (toliau – A. Č.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir už šias nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 3 (trys) metai 6 (šeši) mėnesiai ir 14 (keturiolika) dienų ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių ir 14 (keturiolikos) dienų terminuotas laisvės atėmimas.

J. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir už šias nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 7 (septyni) mėnesiai ir 26 (dvidešimt devynios) dienos ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių ir 26 (dvidešimt devynių) dienų terminuotas laisvės atėmimas.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir T. A., tačiau dėl šio asmens apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. A. (toliau – T. A.), J. V. ir A. Č. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 27 d. apie 09.30 val., 6-o nuteistųjų lokalinio sektoriaus 8-o būrio 83 brigados gyvenamojoje patalpoje, veikdami kartu, t. y. nuteistieji T. A., J. V. ir A. Č., t. y. T. A., kuris spyrė vieną kartą iš kojos nukentėjusiajam R. B. (toliau – R. B.) į kairę šlaunį, A. Č., kuris delnu vieną kartą trenkė nukentėjusiajam R. B. į veidą, kumščiu sudavė smūgį į krūtinę, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį smilkinį bei kairia koja spyrė vieną kartą į nosį, J. V. du kartus užmynė nukentėjusiajam R. B. ant rankos, taip sukeldami jam fizinį skausmą.

2. Be to, J. V. ir A. Č., tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrai, t. y. A. Č. nurodė J. V. prispausti nukentėjusiojo R. B. ranką prie stalo ir grasino nupjauti nukentėjusiojo R. B. dešinės rankos pirštą, taip smurtaudamas A. Č. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei grasino sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o J. V., laikydamas rankoje peilį ir klausydamas A. Č. nurodymų, prispaudęs nukentėjusiojo R. B. ranką prie stalo, grasino nupjauti dešinės rankos pirštą, taip smurtaudamas jis sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei grasino sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

3.1. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nukentėjusysis R. B. ir liudytojas R. J. yra artimi draugai, praleidžia daug laiko kartu, todėl, pasak J. V., teismas negalėjo remtis šių dviejų asmenų parodymais. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiojo R. B. dėl sužalojimo pateiktos versijos yra skirtingos ir pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino. J. V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo prašymą remtis pirminiais jo parodymais. Nuteistasis nurodo, kad liudytojo R. J. parodymai yra melagingi – duodamas parodymus jis apibūdino nežinomą asmenį, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę dėmesio neatkreipė.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį dalyje, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

4.1. Nuteistasis nurodo, kad neneigia savo kaltės dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau nesutinka dėl jam inkriminuoto BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. A. Č. teigimu, teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas palaikė A. Č. apeliacinį skundą, nuteistojo J. V. gynėja prašė patenkinti nuteistojo J. V. apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistųjų A. Č. ir J. V. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Nuteistasis J. V. savo apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, kadangi jo teigimu, nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje padarymo. Nuteistasis A. Č. nesutinka dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo ir dėl šios veikos prašo jį išteisinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl minėtas procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

7.1. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

8. Abiejuose apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, remdamasis tik nukentėjusiojo R. B. bei liudytojo R. J. (toliau – R. J.) parodymais, dėl ko nepagrįstai pripažino J. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, o A. Č. – BK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais nesutinka.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo

9. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurios padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl ko žmogui yra sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo žmogų, šiam sukeldamas fizinį skausmą ar padarydamas nežymų sužalojimą ar trumpam susargdindamas.

9.1. Nuteistasis A. Č. neneigia savo kaltės dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, todėl apygardos teismas, skundžiamą nuosprendį dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo vertina tik dalyje dėl nuteistojo J. V. apeliacinio skundo, kuriuo nuteistasis teigia, kad minėtos nusikalstamos veikos jis nepadarė.

9.2. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio turinį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių pagrįstai pripažino J. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo R. B. parodymai, kuris parodė, jog patalpoje, kurioje buvo įvykdyta nusikalstama veika, be nuteistojo A. Č. dar buvo nuteistieji T. A. ir J. V.. Nukentėjusiojo teigimu, kuomet jis gulėjo ant žemės, nuteistasis J. V. trypė ant jo kairės rankos Trypė 4 – 5 kartus delną ir pirštų galus. Nuo to atsirado kraujosruvos po nagais. Liudytojo R. J. parodymai, kuris nurodė, kad nors ir nematė, kaip J. V. trypia R. B. ranką, tačiau girdėjo, kaip nuteistasis A. Č. įsakė nuteistajam J. V. sulaužyti nukentėjusiajam ranką. Be to, nuteistasis J. V. teigia, kad įvykio metu jis negalėjo būti patalpoje, nes būtent tuo metu jis eina žymėtis į KPP Nr. 3, kur atsižymi nuteistieji, nubausti už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą. Pasak J. V., nusikalstamos veikos padarymo metu jis būtent ir buvo nuėjęs atsižymėti į KPP Nr. 3, todėl nepadarė jokių nusikaltimų nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu. Šią nuteistojo nurodytą aplinkybę paneigia byloje esantis Nuteistųjų, linkusių vartoti narkotines ar psichotropinio poveikio medžiagas bei alkoholinius gėrimus ar jų surogatus patikrinimo grafiko išrašas (t. 3, b. l. 72), iš kurio matyti, jog 2017 m. spalio 27 d. nuteistasis J. V. minėtame grafike neatsižymėjo. Šią nuteistojo nurodytą aplinkybę paneigia ir nuteistojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių metu jis nurodė, kad po to, kai jis sudavė smūgius nukentėjusiajam R. B., į patalpą užėjo nuteistieji T. A. ir J. V.. Nukentėjusysis R. B. taip pat nurodė, kad J. V. į patalpą atėjo maždaug per konflikto vidurį. Aukščiau nurodyta nuteistojo J. V. versija vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl pagrindo netikėti nukentėjusiojo R. B. ir R. J. parodymais nėra. Aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis J. V. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas teisėtai ir pagrįstai, todėl išteisinti jį apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu teisinio pagrindo nėra.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo

10. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį. Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

10.1. Nuteistieji A. Č. ir J. V. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos pripažino kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą ir A. Č. bei J. V. pripažino kaltais pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis R. B. nurodė, kad po to, kai jam buvo suduoti smūgiai, A. Č. paliepė J. V. paimti peilį ir nupjauti R. B. pirštą. Nukentėjusiojo teigimu, kuomet J. V. paėmė peilį, jis manė, kad yra reali tikimybė, jog grasinimai bus įvykdyti, nes jo ranka buvo padėta ant lentelės, o šalia pirštų ašmenimis į apačią buvo atremtas peilis. Liudytojo R. J. parodymai patvirtina šią aplinkybę. R. J. nurodė, kad matė kaip A. Č. padėjo nukentėjusiojo ranką ant stalo ir kaip jam buvo grasinama, jog bus nupjautas jo pirštas. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant asmenis pripažinti kaltais pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ar jų veiksmai (nagrinėjamu atveju – A. Č. ir J. V.) buvo padaryti siekiant palaikyti nukentėjusiojo baimę, norint, kad jis nerimautų, jaustųsi nesaugiai ir suvoktų, kad grasinimas gali tuoj pat būti įvykdytas. Nukentėjusiajam R. B. buvo grasinama už tai, kad neva jo brolis sumušė kažkieno kito brolį, jo ranka buvo laikoma prispausta prie stalo, nuteistasis J. V. rankoje turėjo peilį kurį laiką padėjęs prie R. B. rankos, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. B. suvokė, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o nuteistieji A. Č. ir J. V. siekė, kad nuekntėjusysis taip manytų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų A. Č. ir J. V. veiksmai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį buvo inkriminuoti pagrįstai.

11. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo nuosprendžio motyvus, atsižvelgia ne tik į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tačiau ir į pataisos namuose nusistovėjusių subkultūrų taisykles. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. B. už cigaretes tvarkydavo kitų nuteistųjų gyvenamąsias patalpas, kas leidžia daryti išvadą, jog kitų nuteistųjų atžvilgiu jis laikomas silpnesniu, dėl ko nekyla abejonių dėl to, kad nuteistieji gali demonstruoti savo pranašumą prieš nukentėjusįjį. Pats nukentėjusysis nurodo, kad bandė aiškintis, dėl ko paėmė aliejų, tačiau nebuvo išklausytas, prieš jį iš karto buvo imamasi smurtinių veiksmų, jo atžvilgiu buvo išsakyti grasinimai, kurių realiu įvykdymu nuteistasis neturėjo pagrindo abejoti. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojo R. J. parodymais, taip pat tinkamai įvertino kitus byloje esančius nuteistųjų parodymus, dėl ko pagrindo abejoti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų J. V. ir A. Č. apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Kęstutis DargužisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė