- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- AN2-176-651/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00247-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. M.
- Institucija
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius
- Advokatai
- Linas Songaila
- Kategorijos
- 2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovo advokato Lino Songailos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. M. 2020 m. lapkričio 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2020 m. spalio 20 d., nuo 18.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini), vykusių futbolo rungtynių metu nuo 18.13 val. iki 18.18 val., filmuojant nustatyta, jog dauguma žiūrovų nedėvėjo burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių), keletas žiūrovų valgė maistą tribūnose, ne tam specialiai skirtose vietose, tarp dalies žiūrovų nebuvo 1 metro atstumo. Pažeidimai buvo daromi viso renginio metu. Renginio organizatorius VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (vadovas) R. M. nesivadovavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. Nr. V-1467 „Dėl aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo būtinų sąlygų“ 1.2.1, 1.2¹ ir 1.11 punktais (suvestinė redakcija nuo 2020 m. spalio 10 d.) ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2021 m. balandžio 16 d. nutarimu R. M. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskyrė administracinę nuobaudą – 500 Eur baudos.
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovas advokatas Linas Songaila pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą panaikinti ir nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo bylą R. M..
3.1. Skunde nurodyta, kad nesurinkta R. M. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Pats pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog buvo imtasi apsaugos priemonių renginio metu – į stadioną buvo įleidžiami tik asmenys, dėvintys apsaugines kaukes; prieš žiūrovams susirenkant į stadioną buvo užtikrinama, jog asmenys sėdėtų tik atskirti vienas nuo kito per reikalaujamą atstumą; rungtynių metu buvo kartojami pranešimai, įspėjantys žiūrovus laikytis saugumo reikalavimų; saugos tarnyba savo iniciatyva papildomai ragino žiūrovus laikytis nustatytų reikalavimų; prie maisto prekybos vietos buvo įrengta maistui ir/ar gėrimams suvartoti skirta vieta – stalai. Galiausiai teismas konstatavo, kad jos buvo nepakankamos, bet nenurodė, ką dar buvo galima padaryti toje situacijoje kitaip. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad protokole nurodytos pažeistos saugumo taisyklės, turi išimtis, kuriais atvejais jos netaikomos visiems asmenims. Šiuo atveju nustatytas pats pažeidimo faktas, bet nesiaiškinta, ar asmenys, pažeidę saugumo taisykles, nebuvo priskirtini subjektų ratui, kuriems šios taisyklės netaikomos, t. y. asmenims nebūtina išlaikyti 1 m atstumo, dėvėti burną ir nosį dengiančias priemones, valgyti ir gerti tam neskirtose vietose. Pažeidimus padariusiems fiziniams asmenimis administraciniai protokolai nebuvo surašyti. Kioskas, kuriame buvo pardavinėjami gėrimai ir maistas, nufilmuotas tik iš vienos pusės, t. y. iš pusės, kurioje rungtynių žiūrovai galėjo prieiti ir nusipirkti maisto, tuo tarpu iš kitų pusių, kur ir buvo įrengti stalai, nenufilmuotas. Dėl šių aplinkybių byloje buvo apklaustas liudytojas S. S. – rungtynių metu kioske pardavinėjęs maistą ir gėrimus. Jis teismo posėdžio metu patvirtino, jog prie kiosko buvo įrengti stalai, o parduodant maistą pirkėjams buvo nurodoma jį suvartoti tik prie šalia kiosko įrengtų stalų. 2021 m. kovo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu institucijos atstovas patvirtino, jog renginyje dalyvavęs policijos pareigūnas Donatas Lukas jam neva nurodė, jog renginyje žiūrovai nesilaiko reikalavimų dėvėti kaukes. Tačiau 2021 m. vasario 18 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas Donatas Lukas nurodė, jog stebėdamas rungtynes, jokių akivaizdžių pažeidimų jis apskritai nematė. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Asmuo negali būti nubaustas pagal ANK, jo kaltę grindžiant prielaidomis.
3.2. Skunde nurodyta, kad neginčija aplinkybių, jog galbūt „(duomenys neskelbtini)“ komandos fanų grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ nariai rungtynių metu nesilaikė reikalavimų dėvėti apsauginės veido kaukės bei laikytis nustatyto atstumo. Tačiau nei jis, nei kiti stadione tvarką palaikę asmenys neturėjo jokių objektyvių galimybių užtikrinti, kad šie asmenys laikytųsi nustatytų reikalavimų, o nusprendžiant šių asmenų nedrausminti ir jų atžvilgiu jokių priemonių nesiimti, buvo veikiama būtinojo reikalingumo sąlygomis. Bet kokie šios fanų grupuotės sudrausminimai ar jiems keliami reikalavimai, labai tikėtina, būtų iššaukę tik nepageidaujamas šios grupuotės reakcijas, kurios galimai būtų sukėlusios tik dar didesnius renginio saugumo pažeidimus. Visuotinai žinoma, jog riaušės, muštynės ir kiti smurtiniai veiksmai yra gana dažnai neatsiejami nuo futbolo fanų grupuočių veiklos. Byloje liudytoja apklausta „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. V. parodė, kad fanų grupuotė į rungtynes atvyko kartu, vienu autobusu, visi grupuotei priklausantys asmenys dar iki atvykimo į rungtynes buvo suformavę atskirą socialinį burbulą, tarpusavyje ir iki rungtynių bendravo be kaukių, nesilaikydami atstumų. Rungtynių metu buvo užtikrinama, jog šie asmenys būtų izoliuoti nuo likusių žiūrovų, jie rungtynes stebėjo atskirai jiems suteiktoje tribūnoje, atokiau nuo kitų asmenų. Į renginį jie buvo įleisti, reikalaujant laikytis visų saugumo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutarimu R. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, už tai, kad jis, būdamas renginio organizatoriumi – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (vadovu), 2020 m. spalio 20 d., nuo 18.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini), vykusių futbolo rungtynių metu nuo 18.13 val. iki 18.18 val., filmuojant nustatyta, jog dauguma žiūrovų nedėvėjo burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių), keletas žiūrovų valgė maistą tribūnose, ne tam specialiai skirtose vietose, tarp dalies žiūrovų nebuvo 1 metro atstumo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog buvo imtasi visų saugumo reikalavimų, o pažeidimai buvo padaryti veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo motyvus, skundui nagrinėti pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais nėra.
6. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kai tokios veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.
7. ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis pagal konstrukciją yra materialioji, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyta, kad buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Nagrinėjamu atveju visuomenės sveikatos srities teisės akto reikalavimai buvo pažeisti ekstremaliosios situacijos metu, kuri paskelbta dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (redakcija nuo 2020 m. birželio 17 d., TAR, 2020, Nr. 2020-12822)). COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) priskirtina ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 patvirtintas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašas (suvestinė redakcija nuo 2020 m. kovo 19 d.).
8. 2020 m. spalio 20 d., nuo 18.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini), vyko futbolo rungtynės ekstremalios situacijos metu Lietuvoje. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 20 d. organizuotos Lietuvos futbolo federacijos „A“ lygos rungtynės vyko tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ klubų, todėl yra laikytinos aukšto meistriškumo sporto varžybomis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos sąvokos bei Sprendime vartojamos sąvokos prasme. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Jas organizuojant turėjo būti laikomasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendime Nr. V-1467 „Dėl aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo būtinų sąlygų“ numatytų reikalavimų. Tokie įpareigojimai aukšto meistriškumo sporto varžybų organizatoriams buvo nustatyti dėl to, kad asmenims valgant ir geriant tribūnose, būnant dideliame žmonių būryje padidėja rizika išplisti COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai), kuri plinta oro lašeliniu būdu, o asmenys valgyti ir gerti maistą gali tik nusiėmę kaukes; asmenys pavalgę gali palikti šiukšles nuo kurių paviršiaus gali užsikrėsti kiti asmenys; vartodami maistą ir gėrimus aplinkoje, kurioje esančių dažnai liečiamų daiktų, tokių kaip kėdės ar laiptų turėklai, paviršiai yra nedezinfekuoti, gali užsikrėsti patys ir t. t.
9. Šioje byloje nustatyta, kad 2020 m. spalio 20 d., nuo 18.00 val. iki 20.00 val. (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini), futbolo rungtynes nuo 18.13 val. iki 18.18 val. organizavo R. M., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (vadovas). R. M., būdamas renginio organizatorius – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (vadovas), buvo atsakingas už tinkamą minėtų teisės normose nustatytų reikalavimų laikymąsi, turėjo užtikrinti, kad futbolo rungtynių metu žiūrovai dėvėtų burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kt. priemones), žiūrovai valgytų maistą tam skirtose vietoje, tarp žiūrovų būtų 1 metro atstumas. R. M. yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, specialusis subjektas – juridinio asmens įgaliotas atstovas.
10. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad R. M., organizuodamas sporto varžybas, neužtikrino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1467 „Dėl aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo būtinų sąlygų“ 1.2.1, 1.2¹ ir 1.11 punktų reikalavimų. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl kaltės turinio, vertinama, kokių priemonių ėmėsi sporto varžybų organizatorius, siekdamas užtikrinti žiūrovams nustatytų sąlygų laikymosi ir apsaugoti visuomenės sveikatą.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad organizuojant futbolo rungtynes buvo pažeistas Sprendimo 1.2.1 punktas, t. y. varžybose, kurios vyksta atvirose erdvėse, kai žiūrovai stovi, būtų užtikrintas ne mažesnis nei 1 m atstumas tarp žiūrovų, o varžybose, kuriose žiūrovai sėdi, tarp žiūrovų būtų ne mažesnis kaip 1 metro atstumas arba žiūrovai būtų sodinami į kas antrą kėdę, išskyrus sutuoktinius, artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2020 m. spalio 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. VTG(38.2)-631 bei vaizdo įrašais, nustatė, jog 2020 m. spalio 20 d., (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini), vykusių futbolo rungtynių metu tarp dalies žiūrovų nebuvo 1 metro atstumo, dalis žiūrovų sėdėjo greta vienas kito. Iš skundo turinio ir paties R. M. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad renginio metu jis ėmėsi saugumo reikalavimams užtikrinti, t. y. žiūrovai buvo sodinami į kas antrą kėdę užklijuojant laisvas kėdes lipnia juosta, o žiūrovai, sportininkai, kiti rungtynių dalyviai buvo tris kartus informuoti dėl būtinybės laikytis atstumo. Iš šių aplinkybių matyti, jog šis reikalavimas iš esmės buvo kontroliuojamas tik įleidžiant į renginį, o vėliau, tik formaliai tris kartus asmenys informuoti dėl būtinybės laikytis atstumo – saugos tarnyba ar kiti asmenys nekontroliavo, kaip asmenys laikosi šio įpareigojimo varžybų metu. Vadinasi, varžybų organizatoriaus taikytos saugumo priemonės buvo nepakankamos.
12. Apeliantas skunde nurodė, kad yra numatyta šios taisyklės išimtis, t. y. atstumų laikymasis netaikomas sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams. Sutiktina su tokiu skundo argumentu, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad kai kurios grupelės – būreliu susėdę vaikai, greta susėdę vyrai, arti vienas kito esantys „(duomenys neskelbtini)“ futbolo klubo sirgaliai, nesilaiko atstumų. Ir šiuo atveju nėra svarbu, jog policijos pareigūnai nepriėjo prie vaizdo įrašuose matomų asmenų ir nenustatė jų asmenybės bei nenustatė jų savitarpio santykio. Be to, kaip ir nurodė apeliantas skunde, galbūt „(duomenys neskelbtini)“ komandos fanų grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ nariai rungtynių metu nesilaikė reikalavimų laikytis nustatyto atstumo, tačiau į pažeidimus buvo nesikišta, siekiant nesukelti rungtynių metu konflikto. Priskirti šios situacijos būtinojo reikalingumo kategorijai negalima. Pagal ANK 16 straipsnio 1 dalį būtinasis reikalingumas yra tokia situacija, kai asmuo padaro veiką, siekdamas pašalinti sau pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Kaip ir išaiškino pirmosios instancijos teismas, bendrosios varžybų organizavimo nuostatos, netgi tarptautinės, nenumato šiai sportinio renginio dalyvių grupei tam tikrą išskirtinumą, įvertinant jų sportines aistras ir galimas reakcijas į drausminimą. Ekstremalios padėties metu varžybų organizatorius turi imtis visų priemonių, siekdamas užtikrinti saugumo reikalavimus, t. y. nereaguojant pažeidėjams į perspėjimus galima pasitelkti policijos pareigūnų pagalbą.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad organizuojant futbolo rungtynes buvo pažeistas Sprendimo 1.2¹ punktas, t. y. žiūrovai ir varžybų aptarnaujantis personalas viso renginio metu turi dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (tada rekomenduojama dėvėti veido skydelį). Byloje esantys vaizdo įrašai, liudytojos G. B. paaiškinimai, pareigūno G. Radzevičiaus 2021 m. spalio 21 d. tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, kad vaikai, „(duomenys neskelbtini)“ futbolo klubo sirgaliai ir kt. asmenys nedėvėjo nosį ir burną dengiančias apsaugos priemonių. Renginio organizatoriaus pasamdyti UAB saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, buvę stadione viso renginio metu, iš esmės savo funkcijų neatliko – neragino žiūrovų užsidėti kaukių, neįspėjo juos dėl galimos administracinės atsakomybės taikymo, iškvietus policijos pareigūnus. Apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo išsiaiškinta, ar nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nedėvėję asmenys, nėra priskiriami subjektų ratui, kuriems šis reikalavimas netaikomas, teisinės reikšmės šiuo atveju neturi. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl neįgalumo nosį ir burną visiškai dengiančios kaukės išties negalintys asmenys turėtų dėvėti apsauginius skydelius, t. y., net ir jie nėra visiškai atleidžiami nuo pareigos tokiu būdu saugotis ir saugoti aplinkinius asmenis nuo viruso plitimo, o nei atsakomybėn traukiamas asmuo, nei apsaugos darbuotojai, rūpinęsi, kad į stadioną nepateiktų kaukių nedėvintys asmenys, nieko nenurodė apie neįgalius asmenis, kurie jau patekdami į stadioną kontrolės metu būtų nurodę savo neįgalumą ir turėję tokius skydelius. Renginio organizatorius viso renginio metu privalėjo užtikrinti Sprendimo 1.2¹ punkte numatyto reikalavimo laikymąsi.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad organizuojant futbolo rungtynes buvo pažeistas Sprendimo 1.11 punktas, t. y. varžybų metu valgoma ir geriama būtų tik specialiai tam skirtose vietose ir tik prie stalų ar barų (išskyrus sportininkus ir kitus asmenis). Apeliantas nurodė, jog speciali vieta valgymui ir gėrimui buvo numatyta. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti faktines aplinkybes, vadovavosi ne tik byloje esančiais vaizdo įrašais, bet ir apklausė liudytojus. Byloje apklausytas kaip liudytojas S. S. parodė, jog prie prekybos kiosko būdavo pastatyti 2–3 stalai sujungti su suoliukais, vieta skirta žiūrovams vartoti maistą ir gėrimus. Liudytojas davė parodymus praėjus daug laiko nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rungtynių, todėl teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti ar tokia vieta buvo įrengta ir 2020 m. spalio 20 d. vykusių rungtynių metu. Sugretinus šiuos liudytojo parodymus su vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad prie palapinės stalų sujungtų su kėdėmis nėra, darytina išvada, jog liudytojas duodamas parodymus suklydo, supainiojo šiose varžybose buvusią situaciją su kitomis varžybomis. Tačiau nepaisant to, renginio organizatorius turėjo užtikrinti, kad žmonės valgytų ir gertų tik tam tikrose vietose. Iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog žiūrovai (vaikai, suaugę asmenys) gėrė ir valgė, būdami savo vietose. Šie asmenys nėra priskirtini Sprendimo 1.3 punkte numatytų subjektų ratui (aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistai, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriai, teisėjai, antidopingo pareigūnai, organizatoriai ir aptarnaujantis personalas), kuriems šis reikalavimas netaikomas. Kaip liudytojas apklaustas V. B. parodė, kad saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į stadioną asmenims neleido įsinešti maisto ir gėrimų, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog ši kontrolės forma nebuvo pakankama, siekiant pašalinti pažeidimą.
15. Atsižvelgus į šias nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad 2020 m. spalio 20 d. vykusių futbolo rungtynių metu asmenims vartojant maistą ir gėrimus tribūnose, nesilaikant atstumų, nedėvint burną ir nosį apsaugančias priemones, kilo realus pavojus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVID-19. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 2020 m. spalio 20 d. organizuojant futbolo rungtynes nuo 18.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini) miesto stadione, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. V-1467 „Dėl aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimo būtinų sąlygų“ 1.2.1, 1.2¹ ir 1.11 punktai.
16. Apygardos teismas pabrėžia, jog apylinkės teismas, skirdamas R. M. nuobaudą, atsižvelgė padaryto nusižengimo pobūdį, t. y. į tai, kad nusižengimas sunkių pasekmių nesukėlė, padarytas nepiktybiškai, nesiimant pakankamai priemonių saugumo reikalavimams užtikrinti, pasamdyta apsaugos tarnyba savo funkcijų tinkamai neatliko, įvertino R. M. charakterizuojančius duomenis, jog už tokios pat rūšies nusižengimų padarymą baustas nebuvo, į tai, kad nenustatyta atsakomybę dėl nusižengimo padarymo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė ir į skirtinos baudos dydį. Pirmosios instancijos įvertinęs minėtas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tai yra, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. mažesnę baudą nei ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Apygardos teismo vertinimu, nesant kitų išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima dar labiau švelninti R. M. paskirtą baudą arba administracinės nuobaudos neskirti, skundžiamu nutarimu paskirta bauda laikytina proporcinga ir teisinga.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. atstovo advokato Lino Songailos apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.