Alytaus apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą su suinteresuotaisiais asmenimis A. P., V. P. dėl pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. A. P. neįgalus nuo vaikystės, jam nustatyta dėl smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti epilepsija, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Jis negali pasirūpinti maistu, jo pasigaminti, negali pats pasirūpinti medikamentais, buitimi, higiena, yra patiklus, negali paaiškinti priimamų sprendimų, nesuvokia pinigų vertės, turtinių santykių srityje negeba suvokti informacijos. Siekiant apsaugoti jo interesus, jis pripažintinas neveiksniu nurodytose visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Suinteresuoto asmens A. P. atstovė su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. A. P. dėl jam nustatytų sunkių ir nuolatinio pobūdžio psichinės sveikatos sutrikimų nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti, negali pasirūpinti savimi, tinkamai nesuvokia aplinkos, jo sveikata blogėja, todėl turi būti jais neveiksniu prašomose srityse, nes tik taip bus užtikrintos jo teisės.

A. P. teismo posėdyje savo nuomonės neišreiškė.

Suinteresuotas asmuo V. P. su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. A. P. būklė blogėja, jo negalima palikti vieno, nes gali sukelti gaisrą, kadangi kuriant krosnį uždega ant grindų esančius popierius, nesuvokia, kad reikia išjungti dujinę viryklę, jam reikia parinkti, kokiais drabužiais turi apsirengti, išrašyti ir nupirkti vaistus. Jis negali pasirūpinti savo poreikiais.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad A. P. dėl psichinio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

2021 m. lapkričio 12 d. prašymu V. P. kreipėsi dėl brolio A. P. gebėjimo pasirūpinti savimi, nurodė, kad jis visiškai negali savimi pasirūpinti dėl sveikatos būklės (t. 1, el. b. l. 5). Pažymėjimai patvirtina, kad A. P. nuo vaikystės nustatytas neįgalumas dėl epilepsijos, reikalinga nuolatinė slauga (t. 1, el. b. l. 10–11). Darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad A. P. darbingumas – 35 procentai (t. 1, el. b. l. 12). Medicininių dokumentų išrašas patvirtina, kad A. P. negali tinkamai savimi pasirūpinti dėl jam nustatytos nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausančios simptominės epilepsijos (t. 1, el. b. l. 13). Išvada patvirtina, kad A. P. savarankiškai negeba savimi pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse – šeimos santykių, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; politinių santykių įgyvendinimo srityje; sveikatos priežiūros ir savitvarkos įgūdžių srityse gebėtų priimti kasdieninius sprendimus naudodamasis pagalba (t. 1, el. b. l. 14–18). Išankstinių nurodymų A. P. nėra pateikęs (t. 1, el. b. l. 77). Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu A. P. nustatyta įgyta silpnaprotystė – demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur, kuris yra lėtinis, progresuojantis, egzistuojantis nuolat psichikos sutrikimas. Prasmingas kontaktas su A. P. dėl kognityvinio defekto išreikštai apsunkintas, mąstymas neproduktyvus, dezorientuotas gyvenamojoje vietoje, neturi jokios orientacijos sveikatos, finansų, socialinės situacijos srityse. Dėl šių sutrikimų A. P. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių įgyvendinimo srityje (t. 1, el. b. l. 57–62).

Teismas konstatuoja:

Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 14 punktą, psichikos sveikata – tai natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal to paties straipsnio 3 punktą, asmuo, sergantis psichikos liga, laikomas psichikos ligoniu. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad psichikos ligoniai turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises. Tačiau tokie asmenys labiau pažeidžiami nei kiti tas pačias teises turintys visuomenės nariai. Tuo atveju, kai fizinis asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę kreiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl neveiksnumo asmeniui nustatymo, privalo pripažinimą neveiksniu, kaip maksimalų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, naudoti tik kaip išimtinio pobūdžio priemonę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu, jam nustatoma globa. CK 2.5 straipsnyje civilinis veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą ir priklauso nuo dviejų aplinkybių: nuo amžiaus ir nuo asmens psichinės būklės, t. y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Visiško veiksnumo atsiradimas siejamas su pilnametyste. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pagrindas asmenį pripažinti neveiksniu gali būti tik toks psichikos sutrikimas ar silpnaprotystės forma, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Be to, toks psichikos sutrikimas turi kelti realią grėsmę pačiam asmeniui ir (ar) toks sutrikimas turi kelti realią grėsmę aplinkiniams. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą.

Aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimų, ekspertizės akto matyti, kad A. P. diagnozuotas nuolatinis, progresuojantis ir nuolat egzistuojantis psichinės sveikatos sutrikimas – įgyta silpnaprotystė, kuri įtakoja jo orientaciją laike, supratimą asmeninių ir turtinių santykių srityse, kontaktas su juo menkas, jis negali priimti sprendinių dėl jo turtinių interesų, negeba pasirūpinti paskirtu gydymu ir spręsti klausimų, susijusių su kasdieninių poreikių tenkinimu. Jis dėl to negali atlikti savarankiškų veiksmų, pats savimi pasirūpinti negali, negali priimti sprendimų dėl pajamų ar išlaidų tvarkymo, nesuvokia pinigų reikšmės ir jų vertės, nesuvokia apie būtinumą rūpintis savimi ir savo poreikiais. Dėl šio psichinės sveikatos sutrikimo, jis visiškai nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; politinių santykių įgyvendinimo.

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos kuo mažiau jo veiksnumą ribojančios priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalis).

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui.

Šiame kontekste pažymėtina, kad A. P. teisė balsuoti ir būti išrinktam, t. y. jo veiksnumas šiose srityse neturi būti ribojamas. Pažymėtina ir tai, kad teisė sudaryti santuoką, teisė į darbo santykius, asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, dėl savo prigimties negali būti įgyvendinta per atstovą, pats A. P. dėl jo sunkios sveikatos būklės jų realizuoti negali, dėl sveikatos būklės jis negali realizuoti ir teisės dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, todėl šių jo teisių ribojimas netenka prasmės, nes tokio ribojimo taikymas nebūtų proporcingas nustatytų aplinkybių kontekste. Atsižvelgus į tai, šiose turtinių ir neturtinių santykių srityse A. P. veiksnumas neribotinas.

Įvertinus tai, kad A. P. dėl psichinio sutrikimo negali visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis pripažintinas neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros (CK 2.10 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų, nes šalys nuo jų atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 468 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Pripažinti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.