- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-764-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05967-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Liudos Uckienės ir Almos Urbanavičienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus 2011-06-15 įsakymą Nr. 1.24-11DA/11 ir darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisti jai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti pagal įmonės kolektyvinę sutartį neišmokėtą keturių vidutinių mėnesių darbo užmokesčio išeitinę išmoką; priteisti iš atsakovo dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją už kolektyvinės sutarties neatitikusį dviem mėnesiais sutrumpintą įspėjamąjį laikotarpį ir už šį laikotarpį neišmokėtą darbo užmokestį.
Nurodė, kad 2011 m. birželio 13 d. jai buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2011 m. birželio 15 d., kuriame taip pat buvo nurodyta, kad ji sutinka būti atleista nesulaukus įspėjimo termino pabaigos. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus 2011 birželio 15 d. įsakymu Nr. 1.24-11DA/11 ji buvo atleista iš įmonės Skolų administravimo skyriaus vadybininkės pareigų nuo 2011 m. birželio 15 d. pagal Darbo kodekso 129 str. 2 d. (dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų), nukeliant atleidimo iš darbo datą iki 2011 m. spalio 14 d. Ieškovės teigimu, po struktūrinio pertvarkymo Skolų išieškojimo skyrius buvo sujungtas su Teisės skyriumi ir visos jos vykdytos funkcijos išliko naujame skyriuje. Darbo sutartis yra nutraukta neteisėtai, nes darbdavys nepaisė Darbo kodekso 129 str. 4 d. nuostatų, t.y. ieškovei iki teisės gauti visą senatvės pensiją buvo likę mažiau kaip 5 metai, todėl su ja darbo sutartis galėjo būti nutraukiama tik ypatingu atveju, jeigu jos palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Taip pat ieškovė nurodo, kad nutraukiant darbo sutartį buvo pažeistos įmonėje veikiančios kolektyvinės sutarties nuostatos. Kolektyvinės sutarties 2.10 punktas nustato, kad mažinant darbuotojų skaičių įmonėje ir atleidžiant daugiau kaip 3 darbuotojus per mėnesį, turi būti sudaroma darbdavio ir Darbo tarybos komisija, kuri suderina darbuotojų darbo sutarčių nutraukimo sąlygas. Tokia komisija nebuvo sudaryta ir ieškovės darbo sutarties nutraukimo sąlygos nebuvo aptartos. Taip pat Kolektyvinės sutarties 2.18.3 punktas nustato, kad darbdavio iniciatyva darbo sutartis su darbuotojais gali būti nutraukta tik dėl svarbių priežasčių, nurodytų Darbo kodekso 129 str. 2 d., prieš tai gavus Darbo tarybos sutikimą. Šiuo atveju Darbo tarybos sutikimas nebuvo gautas. Kolektyvinės sutarties 2.20 punktas nustato, kad atleidžiant įmonės darbuotojus pagal DK 129 str., įspėjamasis laikotarpis ilginamas iki 4 mėnesių visiems darbuotojams vietoje 2 mėnesių ir atitinkamai iki 6 mėnesių, turintiems įstatymu numatytą 4 mėnesių įspėjamąjį laikotarpį. Ieškovės teigimu, šiuo atveju, ji turėjo teisę būti įspėta prieš 6 mėnesius, vietoj nustatyto 4 mėnesių laikotarpio. Kolektyvinės sutarties 2.21 punktas reikalauja, kad darbdavys išmokėtų atleidžiamam darbuotojui išeitinę kompensaciją, atsižvelgiant į jo nepertraukiamą darbo stažą šioje įmonėje. Remiantis šiuo punktu ieškovei priklauso teisė gauti 6 mėnesių dydžio išeitinė išmoka, vietoj išmokėtos 2 mėnesių dydžio išmokos. Ieškovė nurodo, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, prašo negrąžinti jos į darbą, darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą.
Atsiliepimas
Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Paaiškina, kad 2011 m. gegužės 2-10 dienomis buvo atliekamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vidaus auditas, kurios tikslas įvertinti įmonės struktūrą 2009-2011 metais, įmonės struktūrinių padalinių veiklos planavimą ir rezultatų vertinimą. Atlikus minėtą auditą, nustatyta, kad minėtu laikotarpiu įmonės struktūra buvo keičiama 8 kartus, etatų skaičius nuo 2009 m. yra padidėjęs 16 etatų, ir padaryta išvada, kad steigiant naujus etatus buvo vadovautasi prielaidomis, o ne tiksliais veiklos vertinimo ir prognozių rezultatais; įmonės struktūrinių padalinių nuostatuose aiškiai neatskirta padalinių kompetencija rengiant dokumentus ir atstovaujant savivaldybės institucijas daugiabučių namų savininkų bendrijose. Pagal šias rekomendacijas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdyba 2011 m. gegužės 18 d. patvirtino naują įmonės struktūrą ir etatų sąrašą, pagal kuriuos įmonėje etatų skaičius sumažėjo nuo 41 iki 27, o iš 7 įmonės skyrių liko 3. Įsigaliojus naujai įmonės struktūrai ir etatų sąrašui, įmonė nuo 2011 m. birželio 15 d. turėjo atleisti 13 darbuotojų. Atsakovo vertinimu, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad jos darbo funkcijos po pertvarkymo išliko. Ieškovės vykdytos darbo funkcijos buvo perduotos kitai darbuotojai naujai įsteigto Teisės ir skolų administravimo skyriaus specialistei, kuri naujai patvirtintame įmonės Teisės ir skolų administravimo skyriuje atliko ne tik ieškovės funkcijas, bet ir papildomas funkcijas. Pagal Teisės ir skolų administravimo skyriaus specialisto pareigybės aprašymo Nr. 8 4.1 punktą, šias pareigas užimančiam darbuotoju buvo keliamas reikalavimas kvalifikacijai - turėti ne mažesnį nei 5 metų darbo patirtį skolų administravimo srityje. Į šias pareigas perkelta darbuotoja G. K. turėjo daugiau kaip 6 metų darbo patirtį skolų administravimo srityje, t.y. 6 metų bendrą nepertraukiamą darbo stažą šioje įmonėje. Tuo tarpu ieškovė V. B. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dirba tik nuo 2008 m. gruodžio 22 d., o skolų administravimo vadybininkės pareigas pradėjo eiti tik nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Pagal naujai patvirtintą įmonės struktūrą nebuvo sukurta nei viena nauja darbo vieta, todėl pasiūlyti ieškovei kitą darbą nebuvo objektyvių galimybių. Atsakovas pažymi, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovei iki senatvės pensijos buvo likę 4 metai, 7 mėnesiai ir 16 dienų, todėl ji neturėjo pirmenybės teisės būti palikta dirbti pagal DK 135 str. 4 p. Taip pat buvo atsižvelgta į DK 129 str. 4 ir 5 d. nuostatas ir ieškovė buvo nustatytas 4, o ne 2 mėnesių įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas bei jai buvo išmokėtas 4 mėnesių dydžio vidutinis darbo užmokestis. Ieškovei atleidimo metu buvo išmokėta 2 mėnesių dydžio išeitinė išmoka (4747,50 Lt), kompensacija už nepanaudotas atostogas (4421,81 Lt) ir darbo užmokestis už įspėjimo laikotarpį - 4 mėnesius nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 15 d. (10800 Lt), o kadangi ieškovės pareigos buvo panaikintos nuo 2011 m. birželio 15 d., jos atleidimo diena buvo nukelta į 2011 m. spalio 14 d. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą, ieškovė pati pasirašė, kad ji sutinka būti atleista nuo 2011 m. birželio 15 d., nesulaukus įspėjimo termino pabaigos. Dėl tos pačios priežasties jai nebuvo siūlomas kitas darbas. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės argumentais dėl jos nurodytų išmokų, kurias ji grindžia kolektyvinės sutarties nuostatomis. Paaiškina, kad įmonės kolektyvinė sutartis pažeidžia įmonės teises ir teisėtus interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei įmonės veiklos tikslams, todėl laikytina negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Apie tai 2011 m. liepos 1 d. raštu Nr. 1.35-11/1/808 buvo informuota įmonės Darbo taryba. 2011 m. liepos 11 d. įvyko kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimas ir taikinimo komisijos posėdyje Darbo tarybos atstovai M. R. ir O. K. bei darbdavio atstovai direktorius A. Č. ir teisininkė Rosita Žibelienė nutarė pripažinti kolektyvinę sutartį negaliojančia nuo jos pasirašymo momento, o Darbo tarybos atstovai atsisakė savo įgaliojimų. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad renkant Darbo tarybą buvo pažeista jos rinkimo tvarka ir visi Darbo tarybos priimti sprendimai yra negaliojantys. Kadangi kolektyvinė sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, ieškovės reikalavimas priteisti joje numatytas kompensacijas ir išmokas yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) panaikino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus 2011-06-15 įsakymo Nr. 1.24-11DA/11 „Dėl V. B. atleidimo iš darbo“ 1 punktą ir V. B. , atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu; 2) teismas laikė, jog darbo sutartis su V. B. yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisė V. B. iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą skaičiuojant pagal vienos dienos darbo uždarbį - po 112,50 Lt (neatskaičius mokėtinų mokesčių) imant penkių dienų darbo savaitę nuo teismo sprendimo priėmimo (įskaitytinai) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitus ieškovės V. B. reikalavimus, susijusius su kolektyvine sutartimi, atmetė.
Teismas laikė pagrįstais ieškovės V. B. argumentus dėl to, kad nutraukdamas darbo sutartį su ieškove darbdavys pažeidė DK 129 str. 4 d. reikalavimus. Atsakovas pripažino, kad ieškovei V. B. atleidimo metu iki senatvės pensijos buvo likę 4 metai ir 7 mėnesiai 16 dienų, t.y. mažiau nei 5 metai (b.l. 40). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šiuo atveju, darbdaviui neįrodžius, kad ieškovės kvalifikacija neatitiko naujai įsteigtos specialisto pareigybės, nėra pagrindo konstatuoti kad ieškovė negalėjo būti palikta dirbti suteikiant šias pareigas, o jos palikimas dirbti būtų iš esmės pažeidęs darbdavio interesus. Tai reiškia, kad nebuvo ypatingo atvejo nutraukti darbo sutartį su ieškove ir ji neturėjo būti įspėta dėl darbo sutarties nutraukimo. Teismas taip pat nustatė, kad vykdant įmonės struktūrinius pertvarkymus, kurių metu buvo atleista daugiau kaip 10 darbuotojų (atleista 13 darbuotojų), darbdavys nesilaikė DK 130¹ str. reikalavimo konsultuotis su darbuotojų atstovais. Teismas taip pat pažymėjo, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, pagal įstatymą turi pareigą ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iš darbo dienos imtinai. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovės įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavys SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priėmė naują darbuotoją į referentės pareigas, kurioms nebuvo keliami jokie specialūs kvalifikacijos reikalavimai. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad įspėjimo lapelyje darbdavio atspausdintas prierašas, jog ieškovė sutinka būti atleista nepasibaigus įspėjime numatytam terminui, atleido darbdavį nuo pareigos siūlyti ieškovei kitą darbą. Teismas nurodė, kad atsakovo sudaryta taikinimo komisija 2011-07-11 posėdžio metu šalių susitarimu nutarė pripažinti 2011-04-08 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kolektyvinę sutartį Nr.1 negaliojančia nuo jos pasirašymo datos. Šis taikinimo komisijos sprendimas šalims yra privalomas ir vykdytinas. Kadangi kolektyvinė sutartis yra negaliojanti nuo jos pasirašymo dienos, nėra pagrindo remtis šios kolektyvinės sutarties nuostatomis.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą ta dalimi, kuria jis atmetė jos ieškinio 2 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus ir priimti sprendimą priteisti jai iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“: pagal Kolektyvinę sutartį jai neišmokėtą 4 (keturių) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką; 2 (dviejų) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją už Kolektyvinės sutarties neatitikusi 2 mėnesiais sutrumpintą įspėjamąjį laikotarpį ir už šį laikotarpį neišmokėtą darbo užmokestį.
Ieškovė nurodė, kad pagal DK 4 straipsnio 3 ir 4 dalis kolektyvinės darbo sutarties normatyvinės nuostatos yra laikomos lokaliniu teisės aktu. Šioms kolektyvinės sutarties nuostatoms taikoma bendra teisinio reguliavimo srityje galiojanti taisyklė, kad įstatymas neturi atgalinio veikimo galios. Įsakymas atleisti ieškovę iš darbo buvo priimtas 2011-06-15, o kolektyvinė sutartis buvo pripažinta negaliojančia 2011-07-11. Todėl, priimant įsakymą atleisti ieškovę iš darbo, nebuvo pagrindo netaikyti kolektyvinėje sutartyje numatytų nuostatų dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino ilginimą ir išeitinės išmokos didinimą.
Kolektyvinės sutarties pripažinimas negaliojančia nuo jos pasirašymo datos yra nesuderinamas su teisėtų lūkesčių principu ir DK 2 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintu kolektyvinės sutarties šalių atsakomybės už įsipareigojimus principu, nes ieškovas netenka garantijų, numatytų kolektyvinėje sutartyje, kurių pagrįstai galėjo tikėtis.
DK 65 straipsnis draudžia nutraukti kolektyvinę sutartį anksčiau negu po šešių mėnesių nuo įmonės kolektyvinės sutarties įsigaliojimo. Kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta 2011-04-08, o pripažinta negaliojančia 2011-07-11, t.y. praėjus vos trims mėnesiams po kolektyvinės sutarties įsigaliojimo. Todėl teismas turėtų ex officio įvertinti, ar kolektyvinės sutarties pripažinimas negaliojančia neprieštarauja imperatyviai DK 65 straipsnio nuostatai.
Atsiliepimas
Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Kolektyvinė sutartis Nr. 1 Taikinimo komisijos 2011 m. liepos 11 d. posėdžio protokolu buvo pripažinta negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Todėl apeliantės reikalavimai išmokėti pinigus pagal šią sutartį yra nepagrįsti.
Kolektyvinis ginčas buvo išspęstas ikiteismine tvarka Taikinimo komisijoje, o priimtas Taikinimo komisijos posėdžio protokolas yra galiojantis, nepanaikintas ir nepakeistas. Ši kolektyvinė sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos pasirašymo momento.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas pakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės V. B. apeliacinio skundo ribose. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo netaikant kolektyvinės sutarties nuostatų.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei darbo kodekso materialines teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą LR DK 129 str. 2 d. pagrindu, ir padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovė V. B. atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš užimamų pareigų buvo atleista neteisėtai, pažeidžiant įstatymo nuostatas, bei, remiantis DK 297 str. nuostatomis, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo pagal įmonės kolektyvinę sutartį neišmokėtą keturių vidutinių mėnesių darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, konstatuojant, jog 2011-04-08 kolektyvinė sutartis Nr. 1, kuria remiasi ieškovė, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ taikinimo komisijos buvo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą pagal 2011-04-08 kolektyvinės sutarties Nr. 1 nuostatas (2.20 ir 2.21 p.) priteisti pinigines išmokas – 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją už Kolektyvinės sutarties neatitikusį 2 mėnesiais sutrumpintą įspėjamąjį laikotarpį ir už šį laikotarpį neišmokėtą darbo užmokestį.
Pagal DK 68 str. kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės.
Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad atsakovas ginčijo kolektyvinės sutarties sudarymą, laikė ją pažeidžiančia įmonės teises ir teisėtus interesus, prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, kuris atsisakė priimti ieškinį, iš esmės nurodydamas, kad kilęs ginčas pirmiausia turi būti išnagrinėtas DK numatyta kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. DK 73 str. 1 d. numatyta, kad ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje yra būtina kolektyvinio ginčo nagrinėjimo stadija, jeigu viena iš kolektyvinio darbo ginčo šalių nereikalavo, kad kolektyvinis darbo ginčas būtų nagrinėjamas pasitelkiant tarpininkus. Taigi, taikinimo komisija nagrinėja ginčus tiek dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo, tiek ir dėl kolektyvinės sutarties sudarymo bei galiojimo. Pagal DK 74 str. 1 d. taikinimo komisijos sprendimas priimamas šalių susitarimu, įforminamas surašant protokolą ir šalims privalomas vykdyti.
Byloje nustatyta, kad ginčas dėl kolektyvinės sutarties Nr. 1 šalių sudarymo teisėtumo buvo sprendžiamas pagal kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką taikinimo komisijoje. 2011-07-11 taikinimo komisijos posėdyje šalių susitarimu buvo nutarta pripažinti 2011-04-08 pasirašytą kolektyvinę sutartį Nr. 1 negaliojančia nuo jos pasirašymo dienos dėl įstatymų pažeidimų rengiant ir sudarant šią sutartį. Šis komisijos sprendimas nėra nuginčytas, yra galiojantis, nepanaikintas ir nepakeistas. Todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, jog kolektyvinė sutartis sudaryta tinkamai, jos sąlygos neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymų normoms. Kaip matyti iš taikinimo komisijos posėdžio protokolo, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbo taryba (atstovaujanti darbuotojų interesus) sutiko su darbdavio argumentais dėl daugelio DK ir kitų įstatymų pažeidimų, padarytų rengiant ir sudarant šią kolektyvinę sutartį, tame tarpe dėl to, kad buvo neteisėtai išrinkta darbo taryba, atstovavusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų kolektyvui; kad nebuvo sudaryta komisija kolektyvinės sutarties projektui rengti, o parengtas kolektyvinės sutarties projektas nebuvo svarstytas darbuotojų susirinkime; kad kolektyvinės sutarties nuostatoms, susijusioms su darbo apmokėjimu, priedų priemokų ir vienkartinių išmokų skyrimu, nėra pritarusi įmonės valdyba; kad kolektyvinės sutarties nuostatos nebuvo derintos su įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo laikyti taikinimo komisijos 2011-07-11 protokolą niekiniu, prieštaraujančiu DK ir kitų įstatymų nuostatoms. Pripažintas negaliojančiu norminis aktas negali būti taikomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovei reikalaujamas pinigines išmokas pagal nurodomą kolektyvinę sutartį.
Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad taikinimo komisijos sprendimas pripažinti kolektyvinę sutartį Nr.1 negaliojančia nuo jos sudarymo momento prieštarauja DK 65 straipsnio nuostatai, draudžiančiai nutraukti kolektyvinę sutartį anksčiau negu po 6 mėnesių nuo kolektyvinės sutarties įsigaliojimo. DK 65 straipsnis numato draudimą nutraukti sutartį, t.y. pranešti ar susitarti dėl sutarties pasibaigimo nuo tam tikro termino po sutarties įsigaliojimo. Taikinimo komisija priėmė sprendimą pripažinti kolektyvinę sutartį Nr.1 negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl įstatymų pažeidimų rengiant ir sudarant šią sutartį, t.y. laikė kolektyvinę sutartį apskritai nesančia. Pripažintas negaliojančiu norminis aktas negali būti taikomas (CPK 3 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo įpareigoti vykdyti neįvykdytas kolektyvinės sutarties Nr.1 2.20 ir 2.21 punktų nuostatas po to, kai ši kolektyvinė sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.