Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas arba UTPĮ) įtvirtintas teisės normas. Paaiškina, kad Sprendime nurodoma, kad, atsakovo vertinimu, sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ar neteisingos bei klaidinančios informacijos pateikimas, remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, yra pagrindas atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi, o tikrovės neatitinkančią informaciją vadina pareiškėjo interviu. Teigia, kad skundžiamame Sprendime Departamentas pats sau prieštarauja, nurodydamas, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, bet taip pat paneigia šią savo padarytą išvadą, kadangi nurodo, kad jis tik teikė neišsamią ir netikslią informaciją. Teigia, kad vertinant Sprendimo turinį, galima spręsti, kad pats atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl toks pagrindas buvo nurodytas tik siekiant priimti formalų sprendimą. Pareiškėjui iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokia jo informacija buvo netiksli ir neišsami, kuri leido suabejoti dėl jo tikrųjų tikslų, Sprendime nurodyti teiginiai yra niekaip nemotyvuoti, o jame nurodyti pagrindai, kuriais remiantis pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, yra formalūs ir neįrodyti, bei cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje išaiškinta, kad Departamento subjektyvus interviu (pareiškėjo apklausos) vertinimas negali tapti vieninteliu pagrindu atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad skundžiamas Spendimas negali likti galioti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kuri neatitinka realybės, taigi, jei atsakovas teigia, kad pareiškėjas tai padarė, jis turi nurodyti ir pagrįsti šią aplinkybę skundžiamame Sprendime, o ne teismo proceso metu.

Akcentuoja, kad skundžiamame Sprendime atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, tačiau taip pat nurodo, kad ,,asmuo formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas“. Departamento įsitikinimu, pareiškėjas negali gauti leidimo laikinai gyventi studijų pagrindu, kadangi, jo nuomone, jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau atsakovo padarytos išvados apie duomenų netikrumą yra niekuo neparemtos. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė gero administravimo ir įstatymo viršenybės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), taip pat reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, kadangi nėra tinkamai motyvuotas (VAĮ 8 straipsnis).

Nurodo, kad skundžiamame Sprendime Departamentas daro išvadą, kad pareiškėjui negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kadangi kyla nelegalios migracijos grėsmė. Pažymi, kad Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų tvarkos aprašas arba Aprašas), 9 punkte nustatyta, kad įvertinus su konkrečiu užsieniečiu susijusias individualias aplinkybes ir nustačius bent du Aprašo 6.2–6.8 papunkčiuose, 7 punkte nurodytus kriterijus arba bent vieną Aprašo 6.1, 6.9–6.12 papunkčiuose nurodytą kriterijų, laikoma, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Nors skundžiamame Sprendime atsakovas nurodo, kad pareiškėjui atvykus į Lietuvą kyla nelegalios migracijos grėsmė, tačiau jis to niekaip neįrodo, o tik nurodo teisės normas, kurios reglamentuoja nelegalios migracijos grėsmę ir jos nustatymo kriterijus. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, kad jis piktnaudžiauja migracijos procedūromis remiantis tik pareiškėjo atsakymais, duotais apklausos metu bei neteisingai juos vertinant, tačiau nė viena aplinkybė, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, Sprendime nėra argumentuota ir įrodyta.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas siekia nelegaliai migruoti, todėl toks argumentas yra nemotyvuotas, neįrodytas ir priešingas esantiems įrodymams. Pažymi, kad jis šiuo metu yra pradėjęs studijas nuotoliu, todėl mokslo įstaiga laukia, kol jis galės atvykti studijuoti, be to, Lietuvoje studijuoja pareiškėjo brolis K. H., kuris Lietuvoje šiuo metu jau yra daugiau nei 1 metus, kas papildomai įrodo, kad pareiškėjas atvyksta į Lietuvą studijuoti.

Daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nepagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis, o atsakovo nurodyti motyvai yra visiškai neįrodyti, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.