- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-127/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- B. K., R. N.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. K. ir R. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams B. K. ir R. N., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Statemos investicijos“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 2838276 eurus už suteiktos ir negražintos paskolos dalį, 29757,55 eurus palūkanų, 369,27 eurus delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, o taip pat sumokėtą 38460 Lt dydžio žyminį mokestį. Ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovams R. N. ir B. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 9904021,26 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2010 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Dėl minėto sprendimo apeliacinius skundus pateikė atsakovai B. K. ir R. N..
Šalies argumentai
Atsakovai B. K. R. N. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo kuo skubiau priimti nutartį, leidžiančią užbaigti rengti bei patvirtinti jiems priklausančių žemės sklypų (unikalūs Nr. duomenys neskelbtini) detalųjį planą, t.y. pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir apie tai informuoti viešo turto areštų registro tvarkytoją. Nurodė, kad jie tuo pačiu yra BUAB „Statemos investicijos“ akcininkai, savalaikiai vykdo tiek nuo bendrovės, tiek nuo savęs duotus įsipareigojimus SEB bankui, t.y. rengia bendrovei ir jiems (kaip laiduotojams) priklausančių žemės sklypų detalųjį planą, kurį patvirtinus žemės sklypai būtų padalinti į mažesnius žemės sklypus, skirtus individualiems ir kotedžinio tipo gyvenamiesiems namams statyti. Dėl to ženkliai išaugtų šio turto vertė, ko pasėkoje pardavus, kad ir nedidelę dalį įkeisto turto būtų galima pilnai atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su visais kitais bendrovės kreditoriais, taip pat atstatyti bei tęsti priverstinai sustabdytą verslą.
Atsiliepimas
Ieškovas AB SEB bankas atsiliepimu prašo atsakovų B. K. ir R. N. prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, jog atsakovų prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovo nuomone yra pagrindo manyti, kad atsakovai gali ketinti perleisti žemės sklypus, nes nepriklausomai nuo to, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės R. N. sugebėjo dalį areštuoto turto perleisti I. B., kuri ginčo teisenos tvarka Klaipėdos apygardos teisme ginčija jai perleisto turto areštą. Melagingai pareiškėjai nurodo, kad ieškovas sutiko su BUAB „Statemos investicijos“ akcininkų B. K. ir R. N. pasiūlymu parengti minėtos bankrutuojančios įmonės žemės sklypų, įkeistų AB SEB bankui, detalųjį planą, pakeisti paskirtį, o esamus sklypus sudalinti mažesniais sklypeliais. Ieškovas pažymėjo, kad 2010 m. liepos 10 d. BUAB „Statemos investicijos“ kreditorių susirinkimas atmetė B. K. ir R. N. prašymą dėl minėtų bankrutuojančios įmonės žemės sklypų paskirties pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.
CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, įvertinant ieškovo reikalavimus bei galimai palankaus sprendimo įvykdymo galimybę, atitinka aukščiau paminėtiems principams.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovams R. N. ir B. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 9904021,26 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Tokiu būdu buvo areštuoti žemės sklypai (unikalūs Nr. duomenys neskelbtini) dėl, kurių kreipėsi atsakovai prašydami pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant jiems užbaigti rengti ir patvirtinti areštuotų žemės sklypų detalųjį planą. Iš atsakovų prašymo matyti, kad jis siekia pakeisti areštuotų žemės sklypų paskirtį bei padalinti juos į mažesnius sklypus, suteikiant jiems naujus unikalius numerius ir naujai juos įregistruojant, tai yra atsakovai iš esmės siekia sukurti naujus nekilnojamuosius daiktus. Įregistravus naujai suformuotus žemės sklypus, jiems laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, nes jie nėra aprašyti antstolio, todėl teismo taikytos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonės netektų prasmės.
Pažymėtina, kad atsakovai neįrodė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo jiems atlikti žemės sklypų detaliojo planavimo darbus. Iš teismui pateiktų dokumentų apie detaliojo plano eigą matyti, kad didžioji dalis detaliojo plano rengimo darbų jau yra atlikta ir pritaikytas turto areštas šiems darbams atlikti netrukdė. Atsakovai taip pat nepateikė tokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad pakeitus areštuoto žemės sklypo paskirtį ir jį naujai įregistravus kaip atskirus unikalus vienetus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar nepasidarys neįmanomu (CPK 178 str.). Jokio kito jiems nuosavybės teise priklausančio turto, kurį galimą būtų areštuoti pakeičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą, atsakovai nepasiūlė (CPK 146 str.).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 146, 148 straipsniais,
nutaria:
A. B. K. ir R. N. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.