Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 223 str. 1 d. 222 str. 1 d., 183 str. 2 d., 209 str.,

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhaltere, neteista, kaltinama pagal BK 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2011-11-06 Nr. IX-574) 21 str. kaip ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 p. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2011-09-09 iki 2013-01-31 įmonės apskaitą tvarkiusiai buhalterei V. V. įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą nepateikė dokumentų, patvirtinančių 335,573 tonų juodojo metalo įsigijimą, kitas įmonės veikloje patirtas sąnaudas pateisinančių dokumentų, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės 2012 m. turto – pinigų likučio, nuosavo kapitalo (sąnaudų).

A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2011-11-06 Nr. IX-574) 21 str. kaip ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2011-09-09 iki 2013-01-31, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhaltere V. V., siekdamas pateisinti savo žinioje turėtas įmonės pinigines lėšas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 p. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 2013 m. sausio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nurodė buhalterei V. V. surašyti ir į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukti realiai neįvykusius ūkinius įvykius atspindinčius dokumentus, po to įmonės buhalterė V. V., pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001-11-06 Nr. IX-574) 11 str. būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, surašė ir į įmonės apskaitą įtraukė realiai neįvykusius ūkinius įvykius patvirtinančius dokumentus dėl beprocentinės paskolos suteikimo akcininkui A. K.:

1. 2012-01-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-01-11 paskolos sutartį dėl beprocentinės 50.000 Lt paskolos ir 2012-01-11 kasos išlaidų orderį Nr. 004;

2. 2012-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-02-01 paskolos sutartį dėl beprocentinės 50.000 Lt paskolos ir 2012-02-01 kasos išlaidų orderį Nr. 006;

3. 2012-04-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-04-13 paskolos sutartį dėl beprocentinės 70.000 Lt paskolos ir 2012-04-13 kasos išlaidų orderį Nr. 016;

4. 2012-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-05-02 paskolos sutartį dėl beprocentinės 45.000 Lt paskolos ir 2012-05-02 kasos išlaidų orderį Nr. 018;

5. 2012-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-07-05 paskolos sutartį dėl beprocentinės 50.000 Lt paskolos ir 2012-07-05 kasos išlaidų orderį Nr .025;

6. 2012-08-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-08-14 paskolos sutartį dėl beprocentinės 45.000 Lt paskolos ir 2012-08-14 kasos išlaidų orderį Nr. 031;

7. 2012-09-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-09-27 paskolos sutartį dėl beprocentinės 65.000 Lt paskolos ir 2012-09-27 kasos išlaidų orderį Nr. 034;

8. 2012-09-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-10-01 paskolos sutartį dėl beprocentinės 60.000 Lt paskolos ir 2012-10-01 kasos išlaidų orderį Nr. 035;

9. 2012-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-11-23 paskolos sutartį dėl beprocentinės 60.000 Lt paskolos ir 2012-11-23 kasos išlaidų orderį Nr. 039;

10. 2012-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-12-27 paskolos sutartį dėl beprocentinės 11.000 Lt paskolos ir 2012-12-27 kasos išlaidų orderį Nr. 041;

11. 2012-12-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-12-31 paskolos sutartį dėl beprocentinės 65.000 Lt paskolos ir 2012-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 042, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės 2012 m. turto – pinigų likučio, nuosavo kapitalo (sąnaudų).

A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini). direktoriumi ir kasininku, laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2013-02-18, kaip atskaitingas asmuo ūkio išlaidoms iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos gavo iš viso 436868 litų, iš kurių 405487,05 litų panaudojimą pateisino dokumentais, o 30912,95 litų panaudojimą pateisinančių dokumentų įmonės buhalterei V. V. nepateikė ir pinigų į kasą negrąžino, tačiau įmonės pinigines lėšas panaudojo savo asmeninėms reikmėms, taip pasisavino svetimą jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini) “ 30912, 95 litų vertės turtą;

taip pat laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2013-02-18, kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ atskaitingas asmuo ir kasininkas, A. K. disponavo įmonės piniginėmis lėšomis – 571000 Lt, kurių panaudojimą pateisino tikrovės neatitinkančiais kasos dokumentais ir paskolos sutartimis apie tai, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ akcininkui A. K. 2012 metais suteikė 11 beprocentinių paskolų, kurių bendra suma – 571000 Lt, taip pat įmonės pinigines lėšas panaudojo savo asmeninėms reikmėms ir taip pasisavino svetimą jam patikėtą didelės vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančias pinigines lėšas. Iš viso A. K. pasisavino 601912,95 Lt, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“

Be to, A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)k. direktoriumi ir pagal 2000 m. liepos mėn. 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 37 str. 10 d., būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atlikdamas bendrovės valdymo funkcijas ir nepaisydamas blogėjančios įmonės finansinės padėties, t. y. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ turi apie 173944 Lt siekiančių įsipareigojimų, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2013-02-18 pasisavino iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos 601912,95 Lt, taip savo tyčiniais veiksmais, kai bendrovės piniginės lėšos naudojamos ne bendrovės veikloje, turėjo įtakos bendrovės nemokumui atsirasti, o tai nulėmė įmonės bankrotą, ir padarė didelę 173944 Lt žalą septyniolikai įmonės kreditorių.

V. V., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)., buhaltere ir pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001-11-06 Nr. IX-574) 11 str. (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 p. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, laikotarpiu nuo 2011-09-09 iki 2013-01-31 veikdama kartu su UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi A. K., apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, nes siekiant pateisinti atskaitingo asmens A. K. žinioje turėtų įmonės piniginių lėšų panaudojimą, 2013 m. sausio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, direktoriui A. K. nurodžius surašė ir į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė realiai neįvykusius ūkinių įvykius patvirtinančius dokumentus dėl beprocentinės paskolos suteikimo akcininkui A. K.:

1. 2012-01-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-01-11 paskolos sutartį dėl beprocentinės 50.000 Lt paskolos ir 2012-01-11 kasos išlaidų orderį Nr. 004;

2. 2012-01-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-02-01 paskolos sutartį dėl beprocentinės 50.000 Lt paskolos ir 2012-02-01 kasos išlaidų orderį Nr. 006;

3. 2012-04-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-04-13 paskolos sutartį dėl beprocentinės 70.000 Lt paskolos ir 2012-04-13 kasos išlaidų orderį Nr. 016;

4. 2012-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-05-02 paskolos sutartį dėl beprocentinės 45.000 Lt paskolos ir 2012-05-02 kasos išlaidų orderį Nr. 018;

5. 2012-07-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-07-05 paskolos sutartį dėl beprocentinės 50.000 Lt paskolos ir 2012-07-05 kasos išlaidų orderį Nr. 025;

6. 2012-08-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-08-14 paskolos sutartį dėl beprocentinės 45.000 Lt paskolos ir 2012-08-14 kasos išlaidų orderį Nr. 031;

7. 2012-09-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-09-27 paskolos sutartį dėl beprocentinės 65.000 Lt paskolos ir 2012-09-27 kasos išlaidų orderį Nr. 034;

8. 2012-09-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-10-01 paskolos sutartį dėl beprocentinės 60.000 Lt paskolos ir 2012-10-01 kasos išlaidų orderį Nr. 035;

9. 2012-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-11-23 paskolos sutartį dėl beprocentinės 60.000 Lt paskolos ir 2012-11-23 kasos išlaidų orderį Nr. 039;

10. 2012-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-12-27 paskolos sutartį dėl beprocentinės 11.000 Lt paskolos ir 2012-12-27 kasos išlaidų orderį Nr. 041;

11. 2012-12-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko A. K. sprendimą, 2012-12-31 paskolos sutartį dėl beprocentinės 65.000 Lt paskolos ir 2012-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 042, dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės 2012 m. turto – pinigų likučio, nuosavo kapitalo (sąnaudų).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų matyti, kad bendrovė įregistruota 2011-11-08 (1 t., 64–65 b. l.).

Iš 2012-01-06 akcininko sprendimo matyti, kad A. K., vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 100 procentų visų akcijų, nusprendė suteikti sau 2012-01-11 beprocentinę 50000 litų dydžio paskolą. Vykdant šį sprendimą 2012-01-01 buvo sudaryta paskolos sutartis ir pagal 2012-01-11 kasos išlaidų orderį Nr. 004 A. K. buvo išduota 50000 litų dydžio paskola (1 t., 20–23 b. l.).

Iš 2012-01-30 akcininko sprendimo matyti, kad A. K., vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 100 procentų visų akcijų, nusprendė suteikti sau 2012-02-01 beprocentinę 50000 litų dydžio paskolą. Vykdant šį sprendimą 2012-02-01 buvo sudaryta paskolos sutartis ir pagal 2012-02-01 kasos išlaidų orderį Nr. 006 A. K. buvo išduota 50000 litų dydžio paskola (1 t., 24–27 b. l.).

Iš 2012-04-09 akcininko sprendimo matyti, kad A. K., vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 100 procentų visų akcijų, nusprendė suteikti sau 2012-04-01 beprocentinę 70000 litų dydžio paskolą. Vykdant šį sprendimą 2012-04-01 buvo sudaryta paskolos sutartis ir pagal 2012-04-13 kasos išlaidų orderį Nr. 016 A. K. buvo išduota 70000 litų dydžio paskola (1 t., 28–31 b. l.).

Iš 2012-04-30 akcininko sprendimo matyti, kad A. K., vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 100 procentų visų akcijų, nusprendė suteikti sau 2012-05-01 beprocentinę 45000 litų dydžio paskolą. Vykdant šį sprendimą 2012-04-01 buvo sudaryta paskolos sutartis ir pagal 2012-05-02 kasos išlaidų orderį Nr. 018 A. K. buvo išduota 45000 litų dydžio paskola (1 t., 32–35 b. l.).

Iš 2012-07-02 akcininko sprendimo matyti, kad A. K., vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 100 procentų visų akcijų, nusprendė suteikti sau 2012-07-05 beprocentinę 50000 litų dydžio paskolą. Vykdant šį sprendimą 2012-07-01 buvo sudaryta paskolos sutartis ir pagal 2012-07-05 kasos išlaidų orderį Nr. 025 A. K. buvo išduota 50000 litų dydžio paskola (1 t., 36–39 b. l.).

Iš 2012-08-10 akcininko sprendimo matyti, kad A. K., vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 100 procentų visų akcijų, nusprendė suteikti sau 2012-08-14 beprocentinę 45000 litų dydžio paskolą. Vykdant šį sprendimą 2012-08-14 buvo sudaryta paskolos sutartis ir pagal 2012-08-14 kasos išlaidų orderį Nr. 031 A. K. buvo išduota 45000 litų dydžio paskola (1 t., 40–43 b. l.).

Iš 2012-09-24 akcininko sprendimo matyti, kad A. K., vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 100 procentų visų akcijų, nusprendė suteikti sau 2012-09-24 beprocentinę 65000 litų dydžio paskolą. Vykdant šį sprendimą 2012-09-27 buvo sudaryta paskolos sutartis ir pagal 2012-09-27 kasos išlaidų orderį Nr. 034 A. K. buvo išduota 65000 litų dydžio paskola (1 t., 44–47 b. l.).

Iš 2012-09-24 akcininko sprendimo matyti, kad A. K., vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 100 procentų visų akcijų, nusprendė suteikti sau 2012-09-24 beprocentinę 60000 litų dydžio paskolą. Vykdant šį sprendimą 2012-10-01 buvo sudaryta paskolos sutartis ir pagal 2012-10-01 kasos išlaidų orderį Nr. 035 A. K. buvo išduota 60000 litų dydžio paskola (1 t., 48–51 b. l.).

Iš 2012-11-20 akcininko sprendimo matyti, kad A. K., vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 100 procentų visų akcijų, nusprendė suteikti sau 2012-09-24 beprocentinę 60000 litų dydžio paskolą. Vykdant šį sprendimą 2012-11-23 buvo sudaryta paskolos sutartis ir pagal 2012-11-23 kasos išlaidų orderį Nr. 039 A. K. buvo išduota 60000 litų dydžio paskola (1 t., 52–55 b. l.).

Iš 2012-12-20 akcininko sprendimo matyti, kad A. K., vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 100 procentų visų akcijų, nusprendė suteikti sau 2012-09-24 beprocentinę 11000 litų dydžio paskolą. Vykdant šį sprendimą 2012-12-27 buvo sudaryta paskolos sutartis ir pagal 2012-12-27 kasos išlaidų orderį Nr. 041 A. K. buvo išduota 11000 litų dydžio paskola (1 t., 56–59 b. l.).

Iš 2012-12-27 akcininko sprendimo matyti, kad A. K., vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turintis 100 procentų visų akcijų, nusprendė suteikti sau 2012-12-31 beprocentinę 65000 litų dydžio paskolą. Vykdant šį sprendimą 2012-12-31 buvo sudaryta paskolos sutartis ir pagal 2012-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 042 A. K. buvo išduota 65000 litų dydžio paskola (1 t., 60–63 b. l.).

Iš Šiaulių apygardos teismo 2014-02-27 sprendimo matyti, kad pripažintos negaliojančiomis anksčiau išvardytos sutartys dėl paskolų suteikimo A. K.. (1 t., 70–76 b. l.)

Iš 2014-08-22 specialisto išvados (teismo posėdyje specialistei B. M. pataisius išvadoje padarytą techninę klaidą dėl laikotarpių) Nr. 140-(04087)-ISI-4191 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-12-31, 2012-12-31 ir 2013-02-18 buvo moki, nes įmonės įsipareigojimai neviršijo pusės į balansus įrašyto turto vertės. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitas įmonės veikla buvo pelninga: 2011 m. pelnas sudarė 129486 Lt, 2012 m. – 308639 Lt ir 2013 sausio 1 d.–vasario 18 d. laikotarpiu pelnas sudarė 31420 Lt.

1. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje pateiktą 2014-05-23 įtariamojo apklausos protokolą, kuriame A. K. nurodo: „Buhalterei suvedus kasos knygą, gavosi labai didelis grynųjų pinigų likutis, kurio faktiškai nebuvo, nes tie pinigai buvo išleisti superkant mašinas ardymui ir kitaip naudojant įmonės veikloje. Nutariau visus pinigus pateisinti įmonės suteiktomis paskolos akcininkui (man)“ ir sumažinus įmonės balansinį turtą 567000,00 Lt A. K. suteiktų paskolų suma (ši paskolų suma registruota 2012 m. ir 2013 m. sausio 1 d. – vasario 18 d. laikotarpiu balansuose turto straipsnyje), 2012-12-31 ir 2013-02-18 įmonė buvo nemoki, įmonės įsipareigojimai nebuvo padengti turtu – 2012-12-31 įsipareigojimai 14 kartų viršijo įmonės turtą, 2013-02-18 keturis kartus viršijo įmonės turtą; įmonei labai trūko trumpalaikio turto veiklai vykdyti bei apyvartinio kapitalo, nuo kurio priklauso įmonės galimybės plėsti veiklą, vykdyti savo įsipareigojimus, būti konkurencinga. Nustatyti, ar įmonės veikla 2011 m., 2012 m., ir 2013 m. sausio 1 d.–vasario 18 d. laikotarpiu buvo pelninga, ar nuostolinga, nėra galimybės, nes negalima nustatyti įmonės sąnaudų, taip pat ir nustatyti įmonės veiklos rezultatų.

2. Pagal tirti pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2013 m. vasario 18 d. laikotarpiu gavo 1046047 Lt pajamų ir šioms pajamoms uždirbti patyrė 615915 Lt sąnaudų. 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2013 m. vasario 18 d. laikotarpiu uždirbo 436646 Lt (1046047 Lt - 609401 Lt) pelno. Nuo gautojo pelno įmonė priskaitė 21832 (436646 Lt x 5 procentų) pelno mokesčio. Tačiau išnagrinėjusi tirti pateiktus metalo laužo pirkimo ir pardavimo dokumentus, nustatyta, kad įmonė 2011 m. gruodžio – 2013 m. sausio mėnesių laikotarpiu pardavė juodojo metalo laužo 335,573 tonomis daugiau, negu įsigijo. Realizuoto metalo laužo vertė laužo pirkimo kainomis priskiriama įmonės sąnaudoms, patirtoms pajamoms uždirbti. Taigi, kadangi įmonė nepateikė dokumentų, pagal kuriuos įsigijo 335, 573 tonų juodojo metalo, nėra galimybės nustatyti, kiek sąnaudų patyrė įmonė, pardavusi šį metalo laužą.

3. Išnagrinėjusi tirti pateiktus metalo laužo pirkimo ir pardavimo dokumentus, nustatyta, kad įmonė tyrimui atlikti nepateikė 335,573 t juodojo metalo laužo įsigijimo dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė nepateikė ir apskaitos registruose neregistravo 335,573 tonų juodojo metalo laužo įsigijimo dokumentų, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos medžiagoje pateiktą 2014 m. gegužės 23 d. įtariamojo apklausos protokolą, kuriame A. K. nurodo, kad nepateikė ne tik metalo laužo įsigijimo bet ir dalies kitų išlaidų dokumentų, 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2013 m. vasario 18 d. įmonės sąnaudų iš dalies negalima nustatyti. Taip pat nėra galimybės nustatyti, kokį nuotolį įmonė patyrė, nefiksuodama apskaitoje visų patirtų išlaidų.

4. Pagal tirti pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, 2011-09-01 pinigų likutis kasoje sudarė 51893,00 litų. 2011 m. rugsėjo 1 d.–2013 m. vasario 18 d. laikotarpiu kasininkas A. K. į įmonės kasą iš pirkėjų gavo 1010161,85 Lt; iš kasos išmokėjo 1062017,25 Lt: 567000,00 Lt išmokėta paskola A. K., 439868,00 Lt iš kasos išduotas avansas atskaitingam asmeniui ir 55149,25 Lt išmokėta atlyginimų bei už automobilių nuomą; pinigų likutis kasoje 2013-02-18 sudarė 37,60 Lt (1 priedas). 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2013 m. vasario 18 d. laikotarpiu atskaitingas asmuo A. K. ūkio išlaidoms iš kasos gavo 436400,00 Lt avansą; už prekes ir paslaugas sumokėjo 405487,05 Lt; pinigų likutis pas atskaitingą asmenį A. K. 2013-02-18 sudarė 30912,95 Lt (2 priedas).

5. Tirti pateikti 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2013 m. vasario 18 d. laikotarpio pirminiai dokumentai, registruoti apskaitos registruose, pagal kuriuos užpildyti balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, pildoma kasos knyga. Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad 2011 m. gruodžio 1 d. – 2013 m. sausio 31 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 335,573 tonomis daugiau juodojo metalo laužo, negu įsigijo pagal tirti pateiktus dokumentus, t. y. daugiau juodojo metalo laužo, negu įsigijo pagal tirti pateiktus dokumentus, kitaip tariant, 2011 m. gruodžio 1 d. – 2013 m. sausio 31 d. laikotarpiu nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 p. reikalavimų:

- tyrimui atlikti nepateikti 335,573 t juodojo metalo laužo įsigijimo dokumentai.

Kadangi tyrimui atlikti nepateikti 335,573 t juodojo metalo laužo įsigijimo dokumentai, įmonės nuosavo kapitalo (sąnaudų – 335,573 juodojo metalo laužo vertės pirkimo kainomis) ir turto (grynųjų pinigų, nenustatoma, kiek buvo sumokėta už 335,573 t juodojo metalo laužo) iš dalies negalima nustatyti.

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje pateiktą 2014-05-23 įtariamojo apklausos protokolą, kuriame A. K. nurodo, kad nepateikė ne tik metalo laužo įsigijimo dokumentų, bet ir iš dalies kitų išlaidų dokumentų – atlyginimų už tvoros tvėrimą ir kitus darbus mokėjimo dokumentų, prekių pirkimo ir kitų dokumentų, nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2013 m. vasario 18 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 p. reikalavimų – apskaitoje neregistravo dalies sąnaudų dokumentų, todėl įmonės turto – pinigų likučio, nuosavo kapitalo (sąnaudų) iš dalies negalima nustatyti (1 t., 91–103 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

A. K. kaltė dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, V. V. parodymais, byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais, ir teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d. Teismų praktikoje apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomas sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos duomenų ar rezultatų iškraipymas, pirminių apskaitos dokumentų ar apskaitos registrų klastojimas, ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuose. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. K., kaip ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, veikdamas su V. V., siekdamas pateisinti savo žinioje turėtas įmonės pinigines lėšas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 p. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nurodė buhalterei V. V. surašyti į įmonės buhalterinę apskaitą realiai neįvykusius įvykius atspindinčius dokumentus, t. y. vienuolika paskolos sutarčių, dėl beprocentinės paskolos suteikimo A. K., dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės 2012 m. turto – pinigų likučio, nuosavo kapitalo (sąnaudų).

A. K. kaltė dėl BK 223 str. 1 d., t. y. dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, įrodyta jo paties prisipažinimu, byloje surinktais bei teisme ištirtais parodymais. BK 223 str. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatyta laiką neišsaugojo buhalterinės paskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, buhalterei negalėjo pateikti dokumentų dėl 335,573 tonų juodojo metalo laužo, kadangi jų neturėjo, nes metalo laužą įgijo be dokumentų. Kaltinamoji V. V. taip pat parodė, kad A. K. jai nepateikė jokių dokumentų dėl 335,573 tonų metalo įgijimo. Specialisto išvadoje Nr. 140-(04087)-ISI-4191 nurodyta, kadangi įmonė nepateikė dokumentų, pagal kuriuos įsigijo 335,573 tonų juodojo metalo laužo, nėra galimybės nustatyti, kiek sąnaudų patyrė įmonė, pardavusi šį metalo laužą. Išnagrinėjus tirti pateiktus juodojo metalo laužo pirkimo ir pardavimo dokumentus, nustatyta, kad įmonė nepateikė ir neregistravo registruose 335,573 tonų juodojo metalo laužo įsigijimo dokumentų, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės 2011 m. rugsėjo 9 d. – 2013 m. sausio 31 d. sąnaudų, taip pat nėra galimybės nustatyti, kokį nuostolį įmonė patyrė, nefiksuodama apskaitoje visų patirtų išlaidų. A. K. kaip bendrovės vadovas buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą buhalterei V. V..

Nors apklaustas teismo posėdyje A. K. neprisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d. – didelės vertės turto pasisavinimo, kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo įrodyta jo paties parodymais taip pat byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. K. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, direktorius bei kasininkas ir disponavo bendrovės lėšomis. Pagal BK 183 str. 2 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę ar didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 str., yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Nors A. K. neigia pasisavinęs 601912,95 Lt, tvirtina, kad neįsigijo jokio nekilnojamo turto ar kito turto, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad su bendrovės lėšomis elgėsi kaip su nuosavais pinigais, t. y. sumaišė „dvi pinigines“ – savo ir įmonės. Nors nenustatyta, kokiais tikslais buvo panaudotos bendrovės lėšos, tačiau tai neužkerta kelio A. K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 str. Pagal teismų praktiką, nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą, neturi reikšmės, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos bendrovės lėšos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės tikslams, nors tai ir neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/208, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). Kaltinamasis A. K., tvirtindamas, kad galbūt UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus panaudojo bendrovės reikmėms, šių aplinkybių nepagrindė duomenimis, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismų praktikoje laikomais nuomonės, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str. 4 d. įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. A. K., teigdamas, kad lėšas panaudojo bendrovės veiklai, nepaneigia turto pasisavinimo sudėties BK 183 str. prasme. V. V. teismo posėdyje parodė, kad ne kartą prašiusi A. K. pateikti dokumentus apie panaudotas bendrovės lėšas, bet jis to nepadarė.

Nors A. K. neprisipažįsta kaltu dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamo bankroto, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dėl A. K. veiksmų buvo padaryta 173944 litų žala septyniolikai kreditorių. BK 209 str. dispozicijoje nurodyta, kad kaltu dėl nusikalstamo bankroto laikomas tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės žalos kreditoriams. Teismo posėdyje A. K. pats pripažino kaltu dėl apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo. A. K. kaltė dėl šių nusikaltimų įrodyta ir kitais byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais. Byloje taip pat nustatyta, kad A. K. pasisavino bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 601912,95 Lt. Pats A. K. taip pat neneigia, kad valdydamas bendrovę padarė klaidų, tačiau teisinasi patirties stoka. Tai rodo, kad A. K., būdamas vienintelis akcininkas bei direktorius, suprato, kad blogai valdo bendrovę, numatė bankrotą ir žalos atsiradimo galimybę, ir nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. padarė nusikaltimą veikdamas netiesiogine tyčia.

V. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismo posėdyje V. V. parodė, kad paprašius A. K. pateikti dokumentus dėl lėšų panaudojimo, A. K. atsakė, kad pinigus išleido, o dokumentų neturi. A. K. paprašyta, ji surašė beprocentinės paskolas t. y. pažiūrėjusi kasos išlaidų orderius, pakeitė paskirtį – iš ūkinių išlaidų padarė paskolą. Vėliau atgalinėmis datomis surašė vienintelio akcininko sprendimus ir sutartis dėl paskolos suteikimo. Tai rodo, kad V. V. žinojo, jog realiai A. K. iš bendrovės pinigų nesiskolino. Taip ji pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 punkto reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismo nuomone, V. V. padarė nusikaltimą veikdama netiesiogine tyčia, nors ir nenorėjo padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis dėl dviejų nusikalstamų veikų prisipažino ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai kad visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę A. K. atsižvelgia į tai, kad jis padarė 4 nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama prie sunkių nusikaltimų, praeityje teistas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. K. dirba, vedęs, augina dukrą, ateityje žada nebenusikalsti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, A. K. skirtinos bausmės savo dydžiu mažesnės, negu numatyta sankcijose už padarytus nusikaltimus, vidurkis. Teismo nuomone, A. K. galima pataisyti ir perauklėti neizoliavus jo nuo visuomenės, o pritaikius BK 75 str. atidėti jam bausmės vykdymą. Atsižvelgus į tai, kad A. K. dirba, jam neskirtinas papildoma poveikio priemonė – nemokami darbai, tačiau skirtina įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)

V. V. nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. V. V. nurodė, kad už ją sutinka laiduoti V. S.. Teismo posėdyje apklausta V. S. parodė, kad V. V. pažįsta seniai, yra geros draugės, ir sutinka būti laiduotoja. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Š. charakterizuojama teigiamai, todėl yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja. Teismo nuomone, įvertinus visas aplinkybes yra teisinis pagrindas taikyti V. V. BK 40 str., ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Daiktiniai įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, saugomi Šiaulių AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini bankroto administratoriui – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301–302 str., 303str.,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. 222 str. 1 d., 183 str. 2 d., ir 209 str., ir nuteisti jį:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir galutinę bausmę A. K. paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. ir bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str. A. K. taikyti papildomą poveikio priemonę 10 MGL dydžio 380 (trijų šimtų aštuoniasdešimties) eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti šią sumą per 1 (vienerius) metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. V., už įvykdytą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti. V. V. perduoti laiduotojos V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams.

Daiktinius įrodymus – buhalterinius dokumentus, saugomus Šiaulių AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bankroto administratoriui – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 d., o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.