Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-37-245-2008

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2008-02-07
Bylos Nr.: 1A-37-245-2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
Kaltinamasis: R. J.
Nukentėjusysis: K. M., R. N., S M, S. M. N., S. L., G. Š., Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
Civilinis atsakovas: AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai: Valdas Venckūnas

Pranešėjas: K. DargužisTeisėja: L. KymantienėBaudž. byla Nr.1A-37-245/08KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Romo Aikevičiaus ir Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Valdui Venckūnui, išteisintajam R. J., nukentėjusiesiems: K. M., R. N., S M. N, bei jų atstovams Marytei Vietaitei, Jonui Kvaracėjui, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų R. N., S. M. N., S. L., K. M., G. Š. bei Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ritos Čivinskaitės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., BK 144 str., išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. J. 2004 m. vasario mėn. 16 d. apie 20.05 val. Kaune, Veiverių g., vairuodamas automobilį Mazda MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Technikumo g. link Griškabūdžio g., ties sankryža su Pagirėnų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 53,68,172,269 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismui, transporto priemonę vairavo neblaivus, neatsižvelgė į kelio sąlygas, matomumą, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, trenkėsi į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. N., dėl ko automobilis Ford Fiesta išvažiavo į priešingos krypties kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. Š., dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta VW Golf vairuotojo G. Š. sveikata, sunkiai sutrikdyta automobilio Ford Fiesta vairuotojo R. N. sveikata ir mirtinai sužalota automobilio Ford Fiesta keleivė S. L..

Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Kaltinamasis R. J. 2004 m. vasario mėn. 16 d. apie 20.05 val. Kaune, Veiverių g., ties sankryža su Pagirėnų g., įvykus eismo įvykiui, nevykdė eismo dalyvio pareigų, paliko be pagalbos, kai gresia pavojus žmonių gyvybėms ir pats sukėlęs tą pavojų, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiaisiais asmenimis ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą jiems nepadėjo ir iš įvykio vietos pasitraukė.

Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 144str.

R. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2004 m. vasario mėn. 16 d. apie 20.05 val. Kaune, Veiverių g. vairuodamas automobilį Mazda MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Technikumo g. link Griškabūdžio g., ties sankryža su Pagirėnų g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53,68,172,269 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ,nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismui, transporto priemonę vairavo neblaivus, neatsižvelgė į kelio sąlygas, matomumą, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, trenkėsi į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Ford Fiesta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. N., dėl ko automobilis Ford Fiesta išvažiavo į priešingos krypties kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. Š., dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta VW Golf vairuotojo G. Š. sveikata, sunkiai sutrikdyta automobilio Ford Fiesta vairuotojo R. N. sveikata ir mirtinai sužalota automobilio Ford Fiesta keleivė S. L..

Be to, R. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2004 m. vasario mėn. 16d. apie 20.05 val. Kaune, Veiverių g. ties sankryža su Pagirėnų g., įvykus eismo įvykiui, nevykdė eismo dalyvio pareigų, paliko be pagalbos, kai gresia pavojus žmonių gyvybėms ir pats sukėlęs tą pavojų, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiaisiais asmenimis ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą jiems nepadėjo, ir iš įvykio vietos pasitraukė.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu R. J. išteisino, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

Nukentėjusieji R. N. ir S.M. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 11 05 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti R. J. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Priteisti iš R. J. jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįsigilinus į faktus, o vadovaujantis tik R. J. 2007 m. kovo 19 d. teismo posėdyje iškelta nauja versija. Nukentėjusieji teigia, jog išteisinamajame nuosprendyje teismas atmetė kaltinimo įrodymus deklaratyviai konstatuodamas, kad kaltinimo argumentai yra tik prielaidos, kad R. J. vairavo automobilį. Apeliantai mano, kad R. J. kaltę neginčytinai patvirtina šie įrodymai:

1. Kad autoįvykio kaltininkas buvo MAZDA MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, patvirtina Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2005 m. rugpjūčio 26 d. atlikta kompleksinė autotechninė teismo medicininė ekspertizė, kurios metu buvo neginčytinai nustatyta, kad pagrindinė šio autoįvykio priežastis techniniu požiūriu buvo a/m MAZDA MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. J. veiksmai, prieštaravę KET 53, 172, 174 ir 269.1 p.p. reikalavimams.

2. Kad automobilį MAZDA MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. J., patvirtina jo 2004 m. vasario 16 d. pasirašytas paaiškinimas Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkui R. T., kuriame jis nurodo, kad vairavo automobilį ir aprašo autoįvykio aplinkybes. Teismas nevertino tai, kad R. J. tik 2007 m. pateikė versiją apie tai, kad ne jis, o R. B. vairavo automobilį, taip pat neatsižvelgė į tai, kad nei R. J. nei jo žmona Z. J. niekam 3 metus nesiskundė, jog neva paaiškinimas buvo surašytas per prievartą diktuojant policijos pareigūnams. Tokia versija, kad Z. J. pasiaiškinimą vyro vardu rašė diktuojant pareigūnams, atsirado tik bylą nagrinėjant teisme. Teismas taip pat nevertino to fakto, kad po autoįvykio kaltinamojo žmona Z. J. vaikščiojo pas nukentėjusius avarijoje asmenis, kalbėjo apie vyro kaltę ir jo ketinimus atsiprašyti.

3. Liudytojo tyrėjo M. K. parodymais, kuris nurodė, kad jų tarpusavio pokalbio su R. J. metu tuoj po autoįvykio atvažiavus į nuovadą, R. J. prisipažino, kad jis vairavo automobilį MAZDA MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasitraukė. Teisminio nagrinėjimo metu buvo bandoma įrodyti, kad neva tyrėjas M. K. R. J. darė psichologinį spaudimą ir grasino jį areštuoti, jeigu jis neprisipažins padaręs minėtą nusikaltimą. Liudytojas M. K. teisme parodė, kad R. J. paaiškino apie tai, jeigu jis nepasakys teisybės jis bus priverstas jį sulaikyti, ką ir numato Lietuvos Respublikos BPK 140 str. R. J. vežamas automobilyje į policijos komisariatą prisipažino padaręs autoįvykį Veiverių g.

Apeliantai nurodo, jog teismo nuosprendžio teiginiai, kad buvo ignoruojama kaltinamojo pateikta versija, "kad automobilį vairavo kitas asmuo", „nepatikrintas kaltinamojo sveikatos stovis, neatliktos teismo medicininės, psichologinės, psichiatrinės ekspertizės nustatant kaltinamojo sveikatos bei psichologinę būklę, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neatsimena visų įvykių...", prieštarauja byloje esantiems įrodymams. R. J. nuo pat pirmos jo apklausos dienos 2004 03 01 d. atsisakydavo duoti parodymus, motyvuodamas tuo, kad gydosi, blogai jaučiasi, naudoja stipraus poveikio vaistus. Išteisintasis ikiteisminio tyrimo metu nei karto nėra nurodęs, kad jis neatsimena autoįvykio detalių, nei kad automobilį vairavo kitas asmuo. Apeliantai taip pat nurodo, jog R. J. 2004 05 17 apklausiamas įtariamuoju iš viso atsisakė duoti parodymus apie eismo įvykį ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, kad parodymus duos teisme. Nukentėjusieji teigia, jog ir nagrinėjant bylą teisme 2004 m. rugsėjo 14 d., R. J. atsisakė duoti parodymus. Teisme jį išklausyti jis paprašė tik 2007 m. kovo 19 dienos teismo posėdyje, kuriame pirmą kartą pateikė savo parodymus dėl autoįvykio, nurodė, kad jis važiavo įvykio vakarą ne vienas, o su draugu, kuris vairavo automobilį, paprašė apklausti eilę liudytojų, neva galinčių paliudyti jo nurodytas aplinkybes. Apeliantams nesuprantama kaip teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo galima patikrinti R. J. versiją, kad automobilį vairavo kitas asmuo, jeigu pats R. J. apie tai prabilo tik 2007 m. kovo 19 d. Jiems tai pat nesuprantama teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu R. J. buvo būtina skirti ekspertizes jo sveikatos stovio nustatymui, atsižvelgiant į tai, kodėl jis neatsimena visų įvykių, jeigu jis nei karto ikiteisminio tyrimo metu nėra pareiškęs, kad jis autoįvykio neatsimena, jis tik atsisakydavo duoti parodymus. Apeliantai nurodo, jog išteisintasis dvejus su puse metų taip pat elgėsi ir teisme, tačiau teismas nematė pagrindo dėl to, kad R. J. atsisakė duoti bet kokius parodymus skirti jam medicininę ekspertizę. Apeliantams kelia abejonių R. J. iškelta versija teisme, jog autoįvykio metu ne jis, o jo draugas R. B., kuris prieš 2 metus miręs, vairavo automobilį autoįvykio metu. Nukentėjusieji teigia, jog R. B. neturėjo nei automobilio, nei vairuotojų teisių. R. J. šios iškeltos savo versijos 3-jus metus nepasakė ir savo žmonai. Apklausti velionio R. B. artimieji: motina S. B., brolis L. B., sesuo A. Z., buvusi žmona V. B. nepatvirtino, kad R. B. 2004 02 16 d. vakarą kartu su R. J. važiavo jo automobiliu, jį vairavo ir padarė autoavariją, o tik nurodo, neva jie girdėjo kalbant apie kažkokį autoįvykį. Apeliantai nurodo, jog paties R. J. elgesys bylos ikiteisminio tyrimo metu, t.y., kad jis neva žinodamas ir gerai pažinodamas R. B., įvardindamas jį kaip savo draugą, visus tris metus atsisakė duoti parodymus, nors galėjo tai padaryti ir įvardinti tikrąjį autoįvykio kaltininką. Apeliantų nuomone, visą tai patvirtina, kad iškelta nauja versija, nesant gyvųjų tarpe žmogaus, kurį R. J. po trijų metų apkaltino sunkaus nusikaltimo padarymu, yra tik jo gynybos versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Nukentėjusieji mano, kad buvusių R. J. bendradarbių - Garliavos nuovados policijos darbuotojų N. K., E. E., V. K. parodymai apie 2004 m. vasario 16 d. įvykius yra prieštaringi, be to, jie yra buvę R. J. bendradarbiai, todėl jie turėjo būti vertinti kritiškai. Apeliantai skunde teigia, jog R. J. ne pirmą kartą girtas įvykdė autoįvykį. Jis 1995 m. gruodžio 25 d. būdamas girtas (1,8 promilės) sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos taip pat pasišalino. Dėl šio autoįvykio ji buvo atleistas iš vidaus tarnybos už policijos pareigūno vardo pažeminimą. Šio įsakymo išteisintasis neskundė, vadinasi sutiko, kad jo atleidimas yra pagrįstas ir teisėtas, kas visiškai nelogiška, jeigu kaip dabar teigia R. J., autoįvykį padarė ne jis, o kitas žmogus. Nukentėjusiųjų nuomone, tuo metu R. B. dar buvo gyvas, ir išteisintasis turėjo galimybę nurodyti jo nuomone tikrąjį kaltininką, vairavusį jo automobilį, kuris sukėlė autoįvykį. Apeliantai tvirtina, jog teismas vertindamas įrodymus turėjo vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą paryti nešališkas išvadas.

Nukentėjusysis S. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 11 05 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti R. J. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, paskirti jam bausmę ir patenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį. Apeliantas mano, jog teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis BPK 302-305 straipsnių reikalavimų. Teigia, jog teismas neišanalizavęs įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, padarė išvadą, kad nenustatyta, jog R. J. dalyvavo nusikaltimo padaryme. Nukentėjusysis nurodo, jog vien dėl šio grubaus BPK normos pažeidimo nuosprendis negali būti teisėtas ir pagrįstas, nes teismo išvados apie teisiamojo kaltumą ar nekaltumą gali būti padarytos tiktai po įrodymų analizės (BPK 305 str. l.d 3 p., senato nutarimo 3 p.). Taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgdamas R. J. pasirinktą kontraversišką gynybos poziciją nuosprendyje besąlygiškai tikėjo išteisintojo parodymais, neanalizavo ir nepaneigė įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Nukentėjusysis S. L. teigia, jog išteisintojo parodymais remtis teismas neturėjo jokio pagrindo, kadangi jie nuo pat autoįvykio yra nenuoširdūs, nenuoseklūs, prieštaraujantys bylos medžiagai ir neatitinkantys elementarios logikos su tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. vengė duoti parodymus. Nagrinėjant bylą teisme atsisakė duoti parodymus iki nebus apklausti visi proceso dalyviai. R. J. parodymus, jog jis snūduriavo, nuo susidūrimo smūgio neatsibudo, „atsibudo" degalinėje ir ėjo ieškoti draugo, paneigia liudytojo A. V. parodymai, kuris nurodė, kad po autoįvykio matė prie automobilio stovinčius du vidutinio amžiaus vyrus, kurie po 15 min. sėdo į automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo Nukentėjusiojo nuomone tai rodo, kad R. J. nemiegojo, nes buvo išlipęs iš automobilio. Apeliantas teigia, jo po pusantros valandos nuo autoįvykio R. J. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pastarasis gydytojai nurodė, kad 18 val. gėrė 50 g. brendžio. Tačiau Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog R. J. kraujyje rasta 2 promilės etilo alkoholio. Nukentėjusiajam kyla klausimas: jeigu R. J. nevairavo automobilio, kam reikėjo sakyti netiesą tikrinančiam gydytojui. Apelianto nuomone, tokiais R. J. parodymais nebuvo galima tikėti. Nukentėjusysis nurodo, jog teismo išvada, kad išteisintasis avarijos metu susitrenkė galvą, todėl neatmetama galimybė, kad jis galėjęs neprisiminti visų avarijos aplinkybių, paneigta bylos medžiaga. R. J. po autoįvykio išsikvietė žmoną, diskutavo su tyrėju apie autoįvykį, medikei nurodė kiek gėręs. Nukentėjusiojo nuomone, teismas padarė tokias išvadas visiškai atsiribojęs nuo bylos medžiagos. Apeliantas teigia, jog ikiteisminiam tyrimui nebuvo žinoma aplinkybė, kad įtariamasis buvo praradęs atmintį, kadangi jis nedavė jokių parodymų ir šią versiją iškėlė tiktai teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis nurodo, jog teismo teiginys, kad buvo imtasi visų priemonių, tikslu patikrinti R. J. iškeltai versijai, jog automobilį vairavo ne jis, o jo pažįstamas, nusižudęs prieš pusmetį R. B., kad buvo apklausiami papildomi liudytojai ir išteisintojo versija nepaneigta, neatitinka bylos medžiagos. Nukentėjusiojo nuomone tokia versija kelia abejones jau vien dėl to, kad R. B. niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir automobilio. R. J. nurodė, kad R. B. neištvėręs kaltės dėl autoįvykio, nusižudė. Dėl išgyvenimų prieš mirtį buvo išvykęs pas brolį į Lazdijus ir pusę metų ten gyvenęs, jis jo ieškojęs. Velionio brolis L. B. tokius teisiamojo parodymus paneigė nurodydamas, kad brolis retkarčiais pas jį apsilankydavo ir prabūdavo ne daugiau kaip 3-4 dienas. Liudytoja B. parodė, kad pas brolį Lazdijuose jis nesilankydavo iš viso, nes toli gyveno, tokio atvejo, kad J. būtų ieškojęs jos vyro taip pat nebuvę. Išteisintojo pateiktą versiją dėl savižudybės priežasties paneigė liudytoja A. Z. -R. B. sesuo. Ji nurodė, kad visos problemos buvo kilusios dėl mirusiojo žmonos amoralaus elgesio. Jos parodymus patvirtino prokuroro teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl R. B. mirties priežasties. Nukentėjusysis nurodo, jog šių liudytojų parodymai nuosprendyje iš viso neaptarti. S. L. taip pat nurodo, kad nuosprendyje nebuvo vertinti pareigūno tyrusio šią bylą - liudytojo M. K. parodymai, iš kurių matyti, kad po autoįvykio vežamas pareigūno, R. J. bandė išsisukinėti, minėjo kitą asmenį vairavusį automobilį, klausinėjo „ką daryti", po to pripažino vairavęs automobilį. Apeliantas teigia, jog teismui nepagrįstai sukėlė abejones R. J. žmonos rašytas pasiaiškinimas, kurį pasirašė jis pats - galimai surašytas diktuojant policijos pareigūnams. Tokią teismo išvadą paneigė apklausti budėtojų dalies pareigūnai. Apeliantas nurodo, jog Z. J. nurodytos pasiaiškinimo surašymo aplinkybės yra neįtikinamos. Nukentėjusiajam nesuprantama, kokį motyvą galėjo turėti PK budėtojai, patys dar nežinodami autoįvykio mechanizmo, kad įpiršti atsitiktiniam autoįvykio dalyviui mintį prisiimti kaltę dėl autoįvykio. Nurodo, jog Z. J. po autoįvykio išsikvietė vyro bendradarbį A. K., kuris kartu vyko į budėtojų dalį ir buvo patalpoje, kurioje buvo rašomas pasiaiškinimas. Nukentėjusiojo nuomone, jeigu būtų buvę diktuojama, A. K. būtų ėmęsis atitinkamų priemonių užkirsti tam kelią, kadangi jis tokiu tikslu ir buvo iškviestas. Nukentėjusiajam taip pat visiškai nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas išteisintojo elgesys po „priverstinio" paaiškinimo surašymo. R. J. buvęs policijos pareigūnas, turintis aukštąjį išsilavinimą pasirašė pasiaiškinimą žmonos ir bendradarbio akivaizdoje. Tačiau vėliau jis nesikreipė į atitinkamas institucijas su pareiškimu, kad buvo priverstas save apkalbėti. Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilį vairavęs asmuo buvo neblaivus, nepajėgė kontroliuoti kelyje esančios situacijos, nesugebėjo vykdyti KET reikalavimų, todėl nesugebėjo tinkamai apibūdinti ir autoįvykio detalių. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad R. J. siuntė žmoną ir kitus asmenis pas nukentėjusiuosius, taip pat ieškojo kontaktų ir su apeliantu per policijos pareigūnus. Byloje nėra duomenų, kad tai jis darė R. B. prašomas ir veikė jo interesais. Taip pat byloje nėra nustatytas motyvas, dėl ko R. J. neįvardijo kaltininko po autoįvykio arba iš karto po jo mirties. Nukentėjusiojo nuomone, R. J. reikėjo laiko surasti asmenį, kurį teismas neturėtų galimybės apklausti. Apeliantas nurodo, jog teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, BPK normomis, pasinaudojo tiesioginių įrodymų nebuvimu, be pagrindo įtikėjo išteisintojo sugalvotu alibi. Teismas ignoravo BPK 20 str. ir 301 str. nuostatas, vertindamas R. J. parodymus, neatsižvelgė į jo asmenybę ir patirtį - antrą kartą būdamas neblaivus pasišalina iš autoįvykio vietos, trečia kartą atleidžiamas iš policijos. Nukentėjusysis nurodo, jog Kauno m. apylinkės teismo nuosprendyje byloje esančių duomenų analizės viseto nėra, o tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai. Nukentėjusiojo nuomone, bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad R. J. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamus nusikaltimus yra įrodyta ir jis privalo už tai atsakyti pagal įstatymą.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2007-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį išteisinti R. J., priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti R. J. kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d. ir paskirti jam 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo, taikyti LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3-ims metams. Pripažinti jį kaltu pagal LR BK 144 str. ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes apimti ir paskirti galutinę bausmę 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3-ims metams. Civilinius ieškinius patenkinti ir priteisti iš R. J. nukentėjusiojo S. L. naudai 12000 Lt turtinei bei 1000000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo R. N. naudai 6781 Lt turtinei bei 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios S. M. N. naudai 7100 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo G. Š. naudai 4356,20 Lt turtinei bei 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiosios K. M. naudai 948 Lt turtinei bei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Prokurorė nurodė, jog pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas neįsigilino į visą įrodomąją bylos medžiagą. Teismo išvada dėl išteisintojo kaltės turėjo būti pagrįsta ne tik teisinančių, bet ir kaltinančių įrodymų analize. Nuosprendyje pateikti motyvai remiantys išteisinamąjį nuosprendį neišsamūs, vienpusiški, paremti spėlionėmis ir šališki. Teismas kaltinančius įrodymus vertino atsiedamas vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino. Pirmos instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis priimtas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus ir išanalizavus visas bylos aplinkybes, ir neįvertinus įrodymų viseto. Prokurorė teigia, jog išnagrinėjus bylą teisme ir išanalizavus kaltinančius ir teisinančius įrodymus galima teigti, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog būtent R. J. veiksmai pasireiškę Kelių eismo taisyklių 53, 68, 172 ir 269 punktų reikalavimų nesilaikymu buvo pagrindinė sąlyga 2004-02-16 eismo įvykiui kilti. Be to, R. J. ne tik kaip eismo įvykį sukėlęs asmuo, bet ir kaip policijos pareigūnas pagal statutą, privalėjo nedelsiant po įvykusio eismo įvykio suteikti nukentėjusiems pagalbą jais rūpintis, tačiau to nepadarė ir iš įvykio vietos pasišalino. Tyrimu nustatyta, kad pagrindinė 2004-02-16 autoįvykio priežastis buvo tai, kad automobilio Mazda MPV vairuotojas R. J., važiuodamas Veiverių gatve, ties sankryža su Pagirėnų gatve, apvažiuodamas iš dešinės, priekyje jo, lėčiau ta pačia kryptimi važiavusį R. N. vairuojamą automobilį Ford Fiesta nesuvaldė savo automobilio ir priekiniu kairiuoju kampu susidūrė su automobilio Ford Fiesta dešiniuoju šonu, po to, abu automobiliai, išslydę į priešingos krypties eismo juostą prieš artėjantį ja G. Š. vairuojamą automobilį VW Golf, su juo susidūrė. Taip pat nustatyta, kad R. J. praėjus maždaug apie 30 min. po autoįvykio buvo sulaikytas degalinės „Statoil", kuri yra Veiverių g. teritorijoje. Atvykus tyrėjui M. K., R. J. prisipažino, kad padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. J. teigė, kad tyrėjas M. K. jam darė psichologinį spaudimą ir grasino jį areštuoti, jeigu jis neprisipažins padaręs minėtą nusikaltimą. Liudytojas M. K., duodamas teisme parodymus, pasakė, kad R. J. prisipažino padaręs autoįvykį Veiverių g. Atvežus į policijos komisariatą R. J. buvo duotas nurodymas parašyti paaiškinimą ir išdėstyti visas aplinkybes apie įvykusį autoįvykį. Į policijos komisariatą su R. J. buvo pristatyta ir jo žmona Z. J.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad paaiškinimą apie autoįvykį parašė R. J. žmona, o pasirašė R. J.. Z. J. teisme teigė, kad paaiškinime išdėstytas aplinkybes jai nurodė komisariate budėję policijos darbuotojai. Nurodo, jog teisme buvo apklausti ir tą vakarą budėję visi pareigūnai, o būtent A. N., V. C., R. Š. ir R. K., kurie kategoriškai atmetė Z. J. teiginius ir paaiškino, kad jokių aplinkybių apie eismo įvykį jie Z. J. nepasakojo. Tyrėjas M. K. atvykęs į eismo priežiūros tarnybos budėtojų dalį iš R. J. žodžių surašė tarnybinį pranešimą, kadangi iš atlikto pirminio tyrimo nebuvo galima nustatyti tikrųjų autoįvykio aplinkybių. Tikrosios autoįvykio aplinkybės buvo nustatytos tik atlikus ikiteisminį tyrimą. Prokurorė taip pat nurodo, jog teismas nevertino aplinkybių, kodėl žmonos ranka rašytą paaiškinimo tekstą R. J. patvirtino savo parašu, kodėl daugiau nei tris metus jokių pareiškimų nei Z. J., nei R. J., kad buvo tariamai priversti prisipažinti apie nepadarytą nusikaltimą pareiškę nebuvo. Prokurorė teigia, jog teismas taip pat nevertino ir aplinkybių, kad kaltinamojo žmona aplankė avarijoje nukentėjusiuosius asmenis, kalbėjo apie vyro kaltę, jo ketinimus atsiprašyti ir atsilyginti. Mano, jog teismo motyvas yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės apie tai, kad R. J. visą laiką automobilyje snūduriavo, kadangi bare vartojo alkoholinius gėrimus ir atsipeikėjo tik degalinėje, nesupratęs kas jam atsitiko. Prokurorės nuomone, bylos medžiaga nustatyta, kad R. J. po autoįvykio buvo išlipęs iš automobilio, vaikščiojo įvykio vietoje, skambino telefonu, patirta trauma ir girtumas jam netrukdė atlikti nei vieno jam asmeniškai naudingo veiksmo - po autoįvykio pasitraukti iš įvykio vietos, skambinti savo žmonai, iškviesti ją ir šeimos draugą A. K. į degalinę, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Prokurorė nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu R. J. atsisakė duoti parodymus. 2007-03-19 teisme bylos nagrinėjimo metu R. J. pareiškė, kad automobilyje Mazda MPV autoįvykio metu jis važiavo kaip keleivis, o automobilį vairavo jo pažįstamas R. B., kuris 2005-09-24 mirė. Teismo motyvas, kad autoįvykio metu automobilį galėjo vairuoti ne R. J., o jo pažįstamas R. B. yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Prokurorė teigia, jog 2007 m. kovo pabaigoje R. J. su žmona buvo atvykę pas R. B. brolį L. B. ir prašė paliudyti, neva autoįvykio metu automobilį vairavo jo brolis R. B.. R. J. teisme pareiškė, kad praėjus kažkuriam laikui po autoįvykio jis R. B. ieškojo, norėjo pakalbėti apie autoįvykį, tačiau jo nerado, jo manymu R. B. slapstėsi pas brolį, kuris gyveno Lazdijų rajone. Tokie jo parodymai paneigti R. B. motinos parodymais, kur ji paaiškino, kad sūnus Rolandas vairuotojo pažymėjimo neturėjo, tačiau vairuoti lyg ir mokėjo, apie autoįvykį, kurį galėjo sukelti jos sūnus ji nieko negirdėjo. R. B. gyveno kartu su ja Juragių k. ir niekur ilgesniam laikui išvykęs nebuvo, o tik kartais nuvažiuodavo pas savo brolį į Lazdijų rajoną, tačiau ilgiau kaip 2-3 dienoms. Dėl ko jos sūnus nusižudė ji pasakyti negali, bet viena iš priežasčių tai, kad nesugyveno su savo žmona G. B.. Prokurorė nurodė, jog L. B. iškviestas į teismo posėdį paaiškino, kad jo brolis vairuotojo pažymėjimo neturėjo, tačiau vairuoti mokėjo, kartais automobilį pavairuodavo tik kaimo keliais, o pas jį į Lazdijų rajoną atvykdavo retai, užsibūdavo ne ilgiau kaip 2-3 dienas. L. B. parodė, kad 2007 m. kovo pabaigoje pas jį buvo atvykęs R. J. ir prašė paliudyti dėl autoįvykio. Šie R. J. veiksmai parodo, kad jis su L. B. pagalba norėjo įrodyti, neva autoįvykio metu automobilį vairavo ne jis, o R. B.. Dėl kokių priežasčių nusižudė jo brolis, jis pasakyti negali, tačiau jis mano, kad galėjo ir dėl to, kad padarė autoįvykį. Prokurorė atkreipia dėmesį į L. B. parodymus 2005-09-24 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 65-1-01566-05 dėl R. B. mirties, kur jis paklaustas dėl kokių priežasčių galėjo nusižudyti brolis atsakė, kad labai krimtosi dėl žmonos elgesio, sakėsi pasidarysiąs sau galą, tačiau apie jokį autoįvykį nieko neužsiminė.

Nukentėjusieji K. M. ir G. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti R. J. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 281 str. 6 d. ir 144 str. bei priteisti iš R. J. jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Apeliacinio skundo motyvai yra analogiški nukentėjusiųjų R. N. ir S.M. N. apeliacinio skundo motyvams, todėl teismas jais vadovaujasi, tačiau iš naujo jų neatkartoja.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokuroras prašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojos bei nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusieji bei jų atstovai prašė jų skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro bei nukentėjusiųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkintini.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. R. J., išteisinto pagal BK 281 str. 6 d., 144 str., atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalyje suformuluotu reikalavimu, kad teisėjas įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir tinkamai taikytų baudžiamąjį įstatymą.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus dėl R. J. dalyvavimo nusikaltimo padaryme vertino šališkai, domėn imdamas tik jį teisinančius įrodymus ir vienašališkai, kaltinamojo teiginių pagrindu, vertindamas kaltinančius įrodymus. Vertindamas vieną įrodymą teismas nesusiejo jo su kitais byloje esančiais įrodymais, nesusiejo jų į vieningą loginę grandinę, dėl ko padarė faktiniams bylos duomenims prieštaraujančias išvadas.

Kaltinimas, kad R. J. dalyvavo anksčiau paminėtų nusikaltimų padaryme, buvo grindžiamas R. J. paaiškinimu, nukentėjusiųjų G. Š., K. M., R. N., S. M. N., S. L. parodymais, liudytojų L. Ž., V. M., D. K., G. K. parodymais, teismo med. specialisto išvadomis, kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, transporto priemonių apžiūros protokolais.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį savo išvadas grindė tuo, jog įrodymų, patvirtinančių, kad J. J. įvykio dieną, t.y. 2004 02 16 apie 20.05 val., vairavo automobilį Mazda ir pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus dėl ko žuvo žmogus, sunkiai bei nesunkiai buvo sužaloti kiti asmenys bei paliko nukentėjusiuosius pavojingoje gyvybei padėtyje, byloje nėra.

Teismas nuosprendyje nurodė, jog R. J. kaltinimas paremtas vien prielaidomis, spėjimais, abejonėmis ir tai buvo traktuojama išteisintojo naudai. Apylinkės teismui sukėlė abejones ir R. J. paaiškinimas, kad įvykio dieną automobilį vairavo, būtent, jis. R. J. teisme pateiktas teiginys, kad automobilį įvykio metu vairavo R. B., teismo nuosprendyje nebuvo paneigta. Išsamios duomenų analizės pagrindžiant šį teiginį nėra. Taip pat teismas nuosprendyje pabrėžė, jog kaltinime išdėstytų aplinkybių nepatvirtina surinkti įrodymai – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai.

Išteisintasis R. J. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2004 02 16 iš kolegos tėvo šermenų grįžo kartu su V. K. ir E. E.. Bevažiuodamas stotelėje pamatė draugą, kurį įsisodino į savo automobilį. Po to kartu su V. K. nuėjo į barą išgerti. Bare ne mažai išgėrė alkoholinių gėrimų, buvo apsvaigęs. Po to jo draugas R. B. V. K. parvežė į namus. Automobilį vairavo R. B., o jis automobilyje snūduriavo. Autoįvykio neatsimena. Neatsimena, kad įvykio vietoje būtų išlipęs iš automobilio. Prabudo degalinėje, R. B. automobilyje nebuvo. Degalinėje ieškojo draugo. Po įvykio su tuo draugu nebuvo susitikęs, nekalbėjo, nes jis kažkur buvo dingęs, buvo išvykęs į Lazdijų rajoną. Jo draugas R. B. dveji metai kaip miręs. Po įvykio policijoje pasiaiškinimą rašė jo žmona, o jis tik pasirašė. Paaiškinimo turinio nesuprato. Kas parašyta paaiškinime jis sužinojo susipažinęs su bylos medžiaga. Jo žmona nebuvo įsitikinusi, kad įvykio metu jis vairavo automobilį. Apie autoįvykį jis žmonai nieko nepasakojo, nes kai pradėdavo apie tai kalbėti, susipykdavo. Parodymų nedavė, nes norėjo viską išsiaiškinti, laukė liudytojų parodymų. Jo žmona bendravo su nukentėjusiaisiais, nes norėjo viską išsiaiškinti. Tyrėjui K. pirmiausia pasakė, kad automobilį vairavo jo draugas. Atsisakymą duoti parodymus jis pasirinko kaip gynybos taktiką. Po įvykio pablogėjo jo sveikata, suprastėjo atmintis. Jis negalėjo logiškai mąstyti, rišliai kalbėti. Negalėjo pats surašyti paaiškinimo. Paskambino žmonai ir paprašė, kad atvyktų. Po autoįvykio jis gulėjo ligoninėje, su žmona nebendravo. Prašė R. O., kad jis suvestų jį su J. G., kuris pažinojo nukentėjusįjį S. L.. Norėjo su S. L. pakalbėti apie autoįvykį.

Nukentėjusysis R. N. parodė, kad 2004 02 16 su drauge S. L. automobiliu Ford Fiesta Veiverių gatve važiavo nuo Garliavos link Kauno. Važiavo tiesiai, antrąja eismo juosta apie 60 km/h greičiu. Jokių manevrų nedarė, kelyje kliūčių nebuvo. Pajuto smūgį. Po smūgio prarado sąmonę. Jam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Paties įvykio neatsimena. Smūgis buvo arba iš šono arba iš užpakalio. Eismo sąlygos buvo geros. Mašina drausta civilinės atsakomybės draudimu. Ekspertizės aktas nevisiškai tikslus. Neišdužęs jo automobilio vairuotojo pusės žibintas, nesudužęs automobilio užpakalinis stiklas. Žala neatlyginta. Po eismo įvykio keturis mėnesius sirgo, pusantro mėnesio gulėjo ligoninėje. Keturis mėnesius išgulėjo, negalėjo keltis. Jam paskirta antra invalidumo grupė. Ir dabar sunkiai vaikšto. Dar jo laukia varžtų išėmimo iš kojos ir dubens randų naikinimo operacijos. Grįžus iš ligoninės į namus buvo atėjusios dvi moterys. Viena iš jų prisistatė R. J. žmona. Jis R. J. žmonos nematė. Jam apie tai pasakė mama. Mama jų neįsileido. Reiškia 6781 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 100000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji S. M. N. parodė, jog yra nukentėjusiojo R. N. mama. Apie 2004 02 16 įvykusią avariją pranešė paskambinęs vyriškis. Pastarasis pranešė, kad su sūnumi vykusi mergina mirusi, o jos sūnus prie mirties. Po 5 min. paskambino antrą kartą ir pranešė, kad sūnus gyvas. Nuvykus į įvykio vietą sūnaus nerado, jis buvo išvežtas į klinikas. Sūnus iš ligoninės grįžo 2004 m. kovo 23 d. Sekančią dieną pas juos į namus atvyko dvi moterys. Viena prisistatė, kad yra policininko R. J. žmona. Pastaroji norėjo pasiteirauti apie sūnaus sveikatą. Ji suprato, kad R. J. žmona atėjo tartis. Į namus jos neįsileido. Su ja nebendravo, nesileido į jokias kalbas, tik pasakė, kad reikėjo ateiti, kada sūnus gulėjo ligoninėje ir užtrenkė duris. Dialogo tarp jų nebuvo. Ji įvykio vietoje kalbėjosi su pardavėjomis, kurios buvo atlėkusios prie nukentėjusiųjų. Jos jai pasakė, kad vienas vyriškis vaikščiojo pasilenkęs prie didelės mašinos ir kažką kalbėjo telefonu, o paskui nuvažiavo iš įvykio vietos. Girdėjo kalbas, kad kažkas iš žmonių atpažino, kad tai buvo Garliavos policininkas. Mašina, kuria važiavo sūnus, registruota jos vardu. Į draudimą nesikreipė, nori, kad žalą atlygintų kaltininkas. Reiškia 7000 litų civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis S. L. parodė, kad žuvusioji S. L. buvo jų vienturtė dukra. 2004 02 16 vakare paskambino telefonu greitosios med. pagalbos gydytoja ir žmonai pasakė, kad avarijoje žuvo dukra. Žmona jam pasakojo, kad į jų namus buvo atvykusios dvi moterys. Viena jų prisistatė kaip R. J. šeimos draugė ir pasakė, jog nori susitarti, kad R. J. išvengtų atsakomybės dėl eismo įvykio, kad jam būtų atleista. Žmona jas išvarė iš kiemo. Žmona atvykti į teismo posėdį negali, nes tai labai pakenktų jos sveikatai. Dėl žuvusios dukros gyvenimas sugriautas. Bendradarbės jam sakė, kad jo ieškojo policininkas iš Garliavos nuovados, norėjo su juo susitikti ir susitarti. Reiškia 1000000 litų civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui, 10000 litų laidojimo išlaidų, 2000 litų už advokato paslaugas.

Nukentėjusysis G. Š. parodė, kad 2004 02 16 su drauge K. M. važiavo iš Kauno į Garliavą. Pamatė skersai kelio išlekiančią mašiną ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Į priešingą pusę išlėkė raudonos spalvos automobilis Ford Fiesta, vairuojamas R. N.. Kas atsitrenkė į jo automobilį, jis pasakyti negali. Smūgio metu prarado sąmonę. Dėl įvykio patyrė fizinę, turtinę ir moralinę žalą. Du mėnesius gulėjo ligoninėje. Reiškia 15000 litų civilinį ieškinį. Jis bendravo su kaltinamojo žmona. Ji buvo atėjusi į ligoninę. Atnešė jam vaisių ir siūlė vaistų gydymui. J. jam sakė, kad atvyks R. J. ir jo atsiprašys.

Nukentėjusioji K. M. parodė, kad 2004 02 16 važiavo automobiliu kartu su G. Š.. Ji sėdėjo priekinėje sėdinėje, šalia vairuotojo. Autoįvykio neprisimena, nes buvo šoko būsenoje. Jai buvo sumušta krūtinė, sutrenktos smegenys. Avarijos pasekmes jaučia lig šiol. Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ji bendravo su R. J. žmona. Pastaroji buvo atėjusi lankyti jos ligoninėje. Z. J. jai pasakė, kad R. J. yra kaltas dėl autoįvykio. Ji Z. J. pasakė, kad jeigu R. J. prisipažins kaltu - ji jam atleis.

Liudytojas D.F parodė, kad 2004 02 16 budėjo dirbdamas Kauno m. VPK VP eismo priežiūros policijoje. Gavo pranešimą, kad Veiverių gatvėje įvyko avarija, o kaltininkas MAZDA autobusiuku pasišalino iš įvykio vietos. Papildomai buvo pranešta, kad pabėgėlis gali būti Statoil degalinės teritorijoje. Nuvykę į degalinę, pamatė automobilį, kurio priekis buvo sudaužytas. Vėliau iš kolonėlės atėjo kaltinamasis R. J.. Paklausus kas vairavo autobusiuką jis atsakė, kad jis nevairavo, o kas vairavo, nežino. Matėsi, kad jis buvo išgėręs, jautėsi alkoholio kvapas, svirduliavo, bet jis nebuvo šoko būsenoje. Parodė dokumentus, kad automobilis yra jo. Kaip jis buvo apsirengęs, neatsimena, atrodo, kad vilkėjo striukę. Atvažiavus kelių policijos ekipažui, jie perdavė jiems kaltininką dar į degalinę buvo atvažiavusi moteris ir jauna mergina, kurios bendravo su kaltinamuoju.

Liudytojas G. K. parodė, kad 2004 02 16 budėjimo metu gavo pranešimą apie Aleksote įvykusį eismo įvykį ir kad iš avarijos vietos pabėgęs automobilis gali būti netoliese esančioje Statoil degalinėje. Atvažiavę į degalinę, pamatė ten stovintį automobilį MAZDA, kurio priekis buvo sudaužytas. Netrukus iš Statoil degalinės prie automobilio priėjęs žmogus (vėliau tyrimo metu sužinojo, kad tai kaltinamasis R. J.) prisistatė automobilio savininku. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis pasakė, kad automobilio nevairavo. Tačiau buvo galima manyti, kad automobilį vairavo automobilio savininkas, nes daugiau žmonių nebuvo. Kažkas dar buvo atvažiavę iš liudytojų ir pasakė, kad tas automobilis buvo eismo įvykyje. Atvažiavusiai Eismo priežiūros tarnybos budėtojų grupei jie perdavė jiems automobilio savininką.

Liudytojas V. C. parodė, jog jis 2004 02 16 braižė eismo įvykio schemą. Jam buvo žinoma, kad iš įvykio vietos pasišalino automobilis, tačiau kas jį vairavo, nežino. Jis nežino, kokioje būsenoje buvo kaltinamasis R. J..

Liudytojas R. Š. parodė, kad R. J. pažįsta kaip kolegą. Įvykio jis nematė. Buvo budėtojų dalyje. Matė R. J., kalbėjo su juo. Viena moteris apie 40 metų amžiaus jo klausė kaip reikia rašyti pasiaiškinimą, paklausė kaip nurodyti gatvę. Jis jai nediktavo pasiaiškinimo turinio.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis 2004 02 16 vykdydamas darbines funkcijas pildė Eismo priežiūros tarnybos žurnalą. Įvedė informaciją apie įvykį į duomenų bazę. Nurodė, kad dalyvavo pareigūnas, kad pabėgo iš įvykio vietos, kad neblaivus, kad žuvo žmogus. Duomenys buvo perduoti iš pažymos. Apie bylą su R. J. nieko nekalbėjo. Niekas neprašė jo parašyti pasiaiškinimo.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2004 02 16 jis buvo įvykio vietoje. Ten matė du sudaužytus automobilius. Bevažiuojant į įvykio vietą girdėjo, kad vairuotojas automobiliu pabėgo iš įvykio vietos. Per radijo ryšį išgirdo, kad sudaužytas automobilis yra degalinėje. Degalinėje prie sudaužyto automobilio pamatė stovinčius vyrą ir dvi moteris. Bevažiuojant paimti kraujo mėginius R. J. prisipažino vairavęs automobilį. Jis R. J. buvo užsiminęs, kad gali būti uždarytas į areštinę. Jis pastarojo negąsdino, bet pasakė, kad tokie dalykai būna. Neatsimena, ar buvo automobilyje moteris, ar girdėjo jų pokalbį. Jis sužinojo, kad R. J. yra jo kolega. Į jo klausimą, kaip čia viskas atsitiko, R. J. atsakė, kad neatsimena, nežino. Matėsi, kad R. J. buvo neblaivus. Tačiau jo judesiai buvo koordinuoti, jis buvo sąmoningas. R. J. buvo pasimetęs. Iš pokalbio su R. J. ir jo elgesio jis suprato, kad automobilį vairavo R. J.. Pastarasis automobilyje jo, kaip kolegos klausė, ką jam dabar daryti. Buvo kalbama apie įvykį, buvo jam pasakyta, kad dėl įvykio jis turėtų būti uždarytas į areštinę. Kadangi R. J. prisipažino vairavęs automobilį, todėl budėtojų dalyje jam buvo paduotas lapas rašyti pasiaiškinimą. R. J. buvo pasakyta rašyti tiesą. Jis pasakė, kad automobilį jis vairavo, o kaip viskas įvyko, nieko neatsimena. Ir neblaiviems duodama rašyti pasiaiškinimus. Ką sugeba, tą ir parašo. Pasiaiškinimas buvo rašomas jam nedalyvaujant. Pasiaiškinimą rašė įprasta tvarka, kambarėlyje. Parašytą pasiaiškinimą skaitė, abejonės, kad pasiaiškinimą rašė ne R. J. kilo vėliau. Rašydamas tarnybinį pranešimą vadovavosi pirminiais duomenimis. Policijoje yra nusistovėjusi tokia tvarka, kad pasiaiškinimą turi surašyti pats autoįvykis dalyvis. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. duoti parodymus atsisakė, motyvuodamas, kad serga. Jis į degalinę vyko ieškoti vaizdajuostės, nes norėjo byloje turėti įrodymus.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad ji matė 2004 02 16 eismo įvykį. Įvykio vietoje priėjusi prie didesnio automobilio, matė jame sėdinčius du vyrus. Ji bandė atidaryti automobilio dureles, tačiau jos neatsidarė. Abu vyrai buvo vienodo amžiaus, apsirengę tamsiais drabužiais. Vėliau ji bendravo su tais vyrais iš didesnio automobilio. Jie buvo išlipę. Vienas iš jų buvo žemesnis. Vyras su ūsais klausė, ar ji matė autoįvykį. Kuris iš jų vairavo automobilį, ji nežino. Nepajuto nuo jų alkoholio kvapo. Vyrai stovėjo normaliai. Vėliau abu vyrai automobiliu pasišalino iš įvykio vietos. Ji bandė vytis, bet jie pabėgo. Grįžusi į įvykio vietą, ji pamatė pamestus automobilio valstybinius numerius.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2004 02 16 patruliavimo metu per radijo ryšį išgirdo informaciją, kad iš autoįvykio Veiverių gatvėje pasitraukė eismo įvykio dalyvis, kuris galimai sustojo degalinėje „Statoil“. Nuvykęs į degalinę rado apgadintu priekiu automobilį Mazda, prie kurio prisistatė R. J.. Pastarasis buvo neblaivus. Analogiškus parodymus teisme davė ir liudytojas G. K..

Liudytojas A. V. parodė, jog matė po eismo įvykio susidūrusius automobilius. Už didesnio automobilio matė stovinčius du vyrus. Vienas buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Vienas iš jų kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Jis puolė padėti nukentėjusiesiems. Šalia didesnio automobilio stovintys vyrai nukentėjusiesiems nepadėjo, jie sėdo į minėtą didesnį automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo.

Liudytojas A. K. parodė, jog R. Z. J. yra jo draugai. Su R. J. kartu dirba. Jam paskambino Z. J., pasakė, kad kažkas atsitiko ir paprašė padėti. Jis nuvyko į degalinę, ten matė vaikščiojantį R. J.. R. J. nekalbėjo. Jis kartu su Z. J. buvo policijoje. Matė, kad ji kažką rašė. Suprato, kad ji rašo pasiaiškinimą. Tačiau, kodėl ji rašo, jis jos neklausė. Po įvykio jis bendravo su J.. R. J. po avarijos gulėjo ligoninėje. Kiek atsimena, R. J. tuo metu buvo be ūsų.

Liudytoja Z. J. apklausiama 2005 02 22 teismo posėdžio metu parodė, kad jai 2004 02 16 apie 19.30 val. paskambino jos vyras ir paprašė atvykti į degalinę, pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Nuvykus į kelių policiją, policijos pareigūnai liepė jos vyrui rašyti pasiaiškinimą. Vyras tai daryti atsisakė. Tada pasiaiškinimą liepė rašyti jai. Ji rašė pasiaiškinimą taip, kaip jai diktavo kelių policijos pareigūnai. Jų atpažinti negalėtų. Negali pasakyti, kodėl ji neatsisakė rašyti pasiaiškinimo. Nukentėjusiuosius ji lankė savo iniciatyva, norėdama sužinoti kaip viskas įvyko. Ji paprašė savo draugių, kad jos aplankytų žuvusios merginos mamą, nes pati nedrįso. Apie atsilyginimą bei atsiprašymą su nukentėjusiuoju G. Š. nebuvo jokios kalbos. Pas nukentėjusįjį R. N. buvo nuėjusi į ligoninę, tačiau med. seselė jos neįleido, pasakė, kad prie jo gali buti tik jo mama. Nukentėjusiojo namų adresą sužinojo iš tyrėjo M. K.. Su savo drauge nuėjo pas nukentėjusįjį R. N. į namus, tačiau pastarojo mama jų neįsileido. Ji klausė nukentėjusiosios K. M., ar pastaroji pyksta jos vyro R. J. atžvilgiu, domėjosi jos sveikata. Ar kalbėjo apie vaistų kompensavimą, neprisimena. Pas nukentėjusiuosius L. į namus nuėjo jos draugės norėdamos pareikšti jiems užuojautą, pasišnekėti. Pokalbis buvo nemalonus, žuvusiosios mama sužinojusi, kad draugės yra iš įtariamojo pusės, liepė joms išeiti.

Liudytoja Z. J. apklausiama 2006 03 30 teismo posėdžio metu parodė, jog po eismo įvykio jai paskambino vyras ir paprašė, kad ji atvažiuotų į degalinę, tačiau jis nieko daugiau nepaaiškino, ji nesuprato kas įvyko. Paskambino A. K. ir paklausė, kodėl ji turėtų važiuoti pas R. J., kas atsitiko. Kai skambino vyras, ji iš balso suprato, kad atsitiko kažkas baisaus. Skambino A. K., kad jis padėtų. Nuvykusi į degalinę pamatė sudaužytą automobilį. Šalia vaikščiojo vyras. Jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Ji policijos pareigūnams pasakė, kad automobilis priklauso jai, todėl ir ją vežė tirti kraują. Vyras su ja nieko nekalbėjo. Jis buvo susinervinęs, šoko būsenoje, gal kiek išgėręs. Vykdama į kelių policiją ji nežinojo kas įvyko, nes jos vyras tylėjo. Atvykus į policiją tyrėjas jos vyrui liepė rašyti pasiaiškinimą. Vyras atsisakė rašyti, motyvuodamas, kad nieko nežino ir nieko neatsimena. Tada tyrėjas pasakė, kad jeigu vyras nerašys, tai jį patalpins į areštinę. Tuomet ji už savo vyrą rašė pasiaiškinimą. Neatsimena, ar kelių policininkai jai diktavo kaip rašyti pasiaiškinimą, ar ji pati jų paklausė. Pareigūnai jai padiktavo tik autoįvykio vietą. Tyrėjas K. jai nesakė ką rašyti pasiaiškinime. Kas sakė, ką rašyti pasiaiškinime, neatsimena. Vyras nieko nesakė, nieko nekalbėjo. Jis tik pasakė, kad rašytų, kad jis vairavo automobilį. Pasiaiškinimą pasirašė vyras, tai yra, kaltinamasis. Tuo metu, kai jos vyras gulėjo ligoninėje, ji ėjo pas nukentėjusiuosius tikslu išsiaiškinti apie autoįvykį. Vyras apie avariją nieko nešneka. Neatsimena, ar 2004 metais jos vyras buvo su ūsais. Kartu su A. K. žmona ėjo pas nukentėjusiuosius. A. K. nesakė, ką rašė pasiaiškinime. Ji buvo priversta rašyti tai, kad automobilį vairavos jos vyras. Tyrėjas V. K. jai darė spaudimą. Kai rašė pasiaiškinimą tyrėjo K. šalia nebuvo. Iš namų su automobiliu išvyko jos vyras. Galėjo vairuoti ir jos vyras. Ji to nežino, kartu nebuvo. Galėjo ir koks nors vyro draugas vairuoti. S. M. yra jų šeimos draugė. Vyras dirba kartu su R. M.. Ji buvo nuėjusi pas nukentėjusiuosius pasiklausti, kas jiems nutiko. Buvo nuėjusi pas R. N. mamą, bet ji su ja nekalbėjo. Pasiaiškinime ji nurodė, kad automobiliu važiavos jos vyras vienas. Šią aplinkybę jai liepė nurodyti jos vyras.

Liudytojas S. Š. parodė, kad dirba Kauno rajono PK viršininku. R. M. kreipėsi į jį su tarnybiniu pranešimu apie tai, kad darbuotojas padarė avariją, kurioje žuvo žmogus. Jo įsakymu dėl autoįvykio buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas. R. J. buvo nušalintas nuo pareigų. R. J. pats prisipažino, kad buvo neblaivus už vairo ir tai matyti tarnybinio patikrinimo medžiagoje.

Liudytojas J. G. parodė, kad jam paskambino R. O. ir paprašė paklausti nukentėjusiojo S. L., ar pas jį gali atvykti policijos pareigūnas, kuris nori pasikalbėti apie eismo įvykį. Jis suprato, kad nori su S. L. pasikalbėti policininkas, kuris dalyvavo autoįvykyje. S. L. nesutiko bendrauti su policininku.

Liudytoja D. R. parodė, kad ji yra J. šeimos draugė. Ji Z. J. padėjo nueiti pas nukentėjusiuosius į ligoninę.

Liudytoja S. M. parodė, kad R. J. žmona jos paprašė padėti nuvykti pas žuvusiosios mergaitės tėvus. Jai Z. J. sakė, kad nori išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Su nukentėjusiąją nieko nesutarė.

Liudytojas R. O. parodė, kad R. J. jo klausė, ar jis nepažįsta nukentėjusiųjų. R. J. jo prašė suvesti jį su J. G., nes J. G. pažįsta S. L., jie kartu dirbo. Apie įvykį su R. J. nekalbėjo.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, fotolentelėje, užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2004 m. vasario 16 d. (1t.b.l.3-9).

Transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokoluose užfiksuota automobilių: Mazda MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (1t.b.l.10-19, 28-2933-34).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 239 nustatyta, kad S. L. nesirgo jokia liga, galėjusia turėti įtakos mirčiai. Mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Sužalojimų visuma būdinga autotraumai ir galėjo susidaryti eismo įvykio metu dešinio šoninio smūgio metu S. L. sėdint dešinėje automobilio pusėje tiek priekyje, tiek gale. Į tai nurodo sužalojimų pobūdis ir lokalizacija (1t.b,l.59-61).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 647 nustatyta, kad R. N. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti 2004-02-16, eismo įvykio metu, atsitrenkiant į automobilio viduje esančius kietus bukus daiktus. Kūno sumušimas su diafragmos plyšimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes yra pavojingas gyvybei (1t.b.l.64-65).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 576 nustatyta, kad G. Š. sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu ir galėjo gautis 2004-02-16, ir prie nurodomų aplinkybių autoįvykio metu. Atviras dešinio alkūnkaulio, dešinio stipinkaulio lūžimas, atviras dešinės girnelės lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl to sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1t.b.l.67-68).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 668 nustatyta, kad K. M. padaryta dešinio klubo srities, pilvo, galvos, sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, rankose ir pavieniais nubrozdinimais. Aprašyti sužalojimai padaryti vienu metu kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2004-02-16, atsitrenkiant į kietas bukas automobilio vidaus įrangos dalis. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1t.b.l.72-73).

Teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu 2005 08 26 Nr. 11-2009 (05) nustatyta, kad pagrindinė šio autoįvykio priežastis techniniu požiūriu buvo a/m MAZDA MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. J. veiksmai, prieštaravę KET 53, 172, 174 ir 269.1 p.p. reikalavimams, kuris sukėlė pavojų saugiam eismui gyvenvietėje, kur eismas ribotas iki 50 km/val., t.y. jis važiuodamas žymiai viršytu greičiu (90,3-97,5) km/h esant slidžiai kelio dangai, dėl ko, lenkiant 2-ja eismo juosta važiuojantį automobilį ir išmanevravęs į 1-ąją eismo eilę automobilis MAZDA MPV buvo sumėtytas ir netekęs šoninio stovumo, įslydęs į 2-ją eismo juostą, susidūrė su automobiliu FORD FIESTA, po to įstūmęs šį a/m į priešingos krypties juostą ir pats į ją įvažiavęs, ten susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu VW GOLF, kuris atmestas į I-ją eismo juostą pagal jo judėjimo kryptį, dar kartą susidūrė su ten įčiuožusiu automobiliu FORD FIESTA, o vairuotojas R. J. iš įvykio vietos pasišalino (3t.b.l.98-105).

Šiai specialisto išvadai dėl automobilių susidūrimo mechanizmo iš esmės neprieštarauja kitos specialisto išvados, o būtent, 2004-06-18 Nr.11-902 (1t.b.l.89-93), Pakartotinės autotechninės ekspertizės aktas 2005-10-28 (3t.b.l.139-166), Dr. V. M. įmonės „Impulsas“ specialisto išvada MV 2004-16 (3t.b.l.74-88). Be to, iš šių išvadų matyti, kad nenustatyta objektyvių duomenų bei faktų, bylojančių apie tai, kad automobilio Ford Fiesta vairuotojo R. N. ir automobilio VW Golf vairuotojo G. Š. veiksmai techniniu požiūriu būtų prieštaravę KET reikalavimams.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 560 konstatuota, kad R. J. kraujyje buvo rasta 2,00 %o etilo alkoholio (1t.b.l.50-51).

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje kaltinimo pateiktus įrodymus tik išdėstė, jų neanalizavo, nesurašė motyvų, kodėl įrodymai, patvirtinantys išteisintojo kaltę, atmetami, tuo pažeisdamas BPK 305 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Teisminis įrodymų tyrimas nėra išsamus. Teismas visiškai neanalizavo liudytojų Z. J. parodymų, S. Š., M. K., J. G., D. R., S. M., R. O., E. E., S. B. parodymų, nelygino jų su kitais byloje esančiais įrodymais, nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų E. E. ir liudytojų V. K. bei N. K. parodymų, išteisintojo R. J. bei liudytojų L. B., S. B., taip pat neanalizavo ir kitų liudytojų parodymų visos bylos kontekste. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma nereiškia, jog nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamojo ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti. Teismas nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus, vertinti įrodymų visetą, o ne atskirus duomenis, tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas šiomis įstatymo nuostatomis nesivadovavo.

Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnis), todėl teismas padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie sukliudė jam išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Kolegijos daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nenustatyta, kad išteisintasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, nepagrįsta.

Tikrinant kaltinamojo pateiktą versiją, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo buvo apklausta eilė asmenų:

Liudytojas N. K. parodė, jog 2004 02 16 kartu su kolegomis buvo bendradarbio S. P. tėvo šermenyse. Kas vežė į šermenis ir su kokia mašina, jis neatsimena. Atsimena, kad R. J. jį kartu su V. K. ir E. E. apie 17 val. iš šermenų parvežė iki policijos nuovados. R. J. vairavo savo juodą autobusiuką. Jis su E. E. sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Neatsimena, kaip tuo metu buvo apsirengęs R. J.. Grįžtant į nuovadą R. J. įsisodino dar vieną žmogų. Jis to žmogaus nepažįsta. Prie nuovados jis su E. E. išlipo. Apie eismo įvykį jis nieko nežino.

Liudytoja E. E. parodė, kad 2004 02 16 buvo bendradarbio S. P. tėvo šermenyse. Į šermenis iš policijos nuovados vyko su bendradarbiu V. K. valdišku automobiliu. Po šermenų į policijos nuovadą ją parvežė taip pat V. K.. Šermenyse matė ir R. J.. Ji iš šermenų grįžo ne su R. J., o su V. K..

Liudytojas V. K. parodė, kad iš kolegos tėvo laidotuvių jis į policijos nuovadą grįžo su R. J. vairuojamu automobiliu Mazda. Kartu su jais grįžo ir E. E.. Grįžtant R. J. paėmė kažkokį draugą. Grįžę, kartu su R. J. jis nuėjo prie policijos nuovados esantį barą. Bare su R. J. gėrė alkoholinius gėrimus. Kol jie bare gėrė, R. J. draugas sėdėjo automobilyje. Po to tas draugas vairavo R. J. automobilį. R. J. draugo apibūdinti negali.

Liudytojas S. P. parodė, kad į jo tėvo šermenis buvo atvykę bendradarbiai iš Garliavos policijos nuovados. Jų tarpe matė kaltinamąjį, V. K., E. E., N. K. Su kokiu automobiliu pastarieji atvyko į šermenis ir kokiu automobiliu išvyko, nežino.

Liudytoja S. B. parodė, kad jos sūnus R. B. mirė 2005 m. rugsėjo 24 d. Jis nusižudė. Sūnus su šeima gyveno pas ją namuose. Prieš mirtį sūnus dirbo lentpjūvėje. Jis vairuotojo teisų neturėjo, taip pat neturėjo ir automobilio. Sūnus nesislapstė, visada būdavo namuose. Jis nesugyveno su žmona ir dėl to labai pergyveno. R. J. nepažįsta. Dėl mėsos vagystės buvo atvykęs. Nežino, ar jos sūnus su R. J. buvo susitikęs. Sūnus nei puspalčio nei lietpalčio neturėjo. Jo striukė buvo juoda, trumpa. Yra girdėjusi, kad buvo avarija. R. J. buvo vieną kartą atvykęs. Jos sūnus už R. J. buvo aukštesnis, bet smulkesnis.

Liudytojas L. B. parodė, kad R. J. pažįsta nuo 2004 metų pabaigos. Iš brolio R. yra girdėjęs apie įvykį, tačiau jis smulkmenų neatsimena. Nežino kas avarijoje nukentėjo. Brolis tame autoįvykyje dalyvavo, tačiau jis nesakė, kas vairavo automobilį. 2005 metų pradžioje jis grįžo gyventi į Juragių kaimą. Būdavo, kad brolis pas jį į Lazdijus atvykdavo ir pabūdavo 2-3 dienas. R. J. jam apie įvykį nieko nesakė. Atvykęs R. J. paklausdavo ar yra namuose brolis. Į Juragių kaime jis grįžo gyventi po 2005 m. sausio mėnesio. R. J. pas brolį atvykdavo į mėnesį po kelis kartus. R. J. su jo broliu pasišnekėdavo. Brolis turėjo įvairių drabužių, turėjo ir ilgą zomšinę striukę. Brolis neturėjo nei vairuotojo teisių nei automobilio, bet vairuoti mokėjo. Kalbėdavo su broliu ir apie šeimynines problemas. Brolio žmona gerdavo, brolis labai pergyveno dėl dukros. R. J. pas jį atvykdavo juodu autobusiuku. Jis Su R. J. buvo susitikęs prieš mėnesį. Kalbėjosi apie tai, kad bus šaukimai į teismą. R. J. buvo atvykęs su žmona.

Liudytoja A. Z. parodė, kad R. B. buvo jos brolis. Brolis labai pergyveno dėl žmonos, nes ji išeidavo iš namų. Rolandas nešiodavo trumpas striukes, jis lietpalčio neturėjo. Brolį matė likus metams prieš mirtį. Jis buvo labai uždaras. Jis buvo be ūsų. Brolis iš namų niekur neišvykdavo, net pas ją neatvažiuodavo.

Liudytoja G. B. parodė, jog R. B. buvęs jos vyras. Vyras pasikorė, nes paskutiniu metu daug gerdavo. Paskutinę dieną prieš mirtį įvyko konfliktas. Vyras mušėsi. Ji su dukra paliko vyrą ir išėjo pas Ž. Jos vyras tą naktį pasikorė prie Ž. namų. 2005 09 24 apklausoje ji apie autoįvykį nieko neminėjo. R. J. pas jos vyrą atvykdavo. Ji kartu su vyru gyveno pas vyro motiną. Po vyro mirties motina ją išvarė iš namų.

Teisėjų kolegija išteisintojo R. J. parodymus vertina kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Pastarojo kaltė, kad jis padarė jam inkriminuojamas veikas, įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: R. J. pasirašytu pasiaiškinimu policijos eismo priežiūros viršininkui, liudytojų M. K., A. V., L. Ž., D. K., G. K., S. Š. parodymais, iš dalies liudytojos Z. J. parodymais, nukentėjusiųjų parodymais, Teismo ekspertizės centro 2005 08 26 aktu ir kitais byloje esančiais aptartais rašytiniais įrodymais.

Nors išteisintasis R. J. įtikino pirmosios instancijos teismą, jog automobilį Mazda MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavusį 2004 02 16 eismo įvykyje, vairavo ne jis, o R. B., kuris 2006 09 26 mirė, tačiau toks teiginys nepagrįstas objektyviais įrodymais ir paneigtas byloje esančiais įrodymais.

R. J. 2007 03 19 duodamas parodymus teisme tvirtino, kad 2004 02 16 apie 17 val. savo automobiliu važiavo iš kolegos tėvo šermenų. Kartu jo automobiliui vyko V. K., E. E., kuriuos jis vežė į policijos nuovadą. Bevažiuodamas stotelėje pamatė pažįstamą, sustojo jo paimti. Po to jis su V. K. nuvyko į barą, ten išgėrė, o automobilį sutiko pavairuoti jo draugas R. B.. Kai įvyko avarija, jis buvo nemažai išgėręs. Prabudo degalinėje, draugo automobilyje nebuvo. Po įvykio su draugu daugiau nesikalbėjo, nes jis buvo dingęs, buvo kažkur Lazdijų rajone. Dabar žino, kad jo draugas miręs. Mirusiojo draugo brolis L. B. jam yra sakęs, kad jo brolis dėl avarijos labai pergyveno, po to buvo rastas pasikoręs. Jo draugas R. B. dveji metai kaip miręs. Po įvykio policijoje pasiaiškinimą rašė jo žmona, o jis tik pasirašė. Paaiškinimo turinio nesuprato. Kas parašyta paaiškinime jis sužinojo susipažinęs su bylos medžiaga.

Išteisintojo parodymus, kad būtent jis savo automobiliu iš šermenų parvežė E. E., paneigia liudytojos E. E. parodymai 2007 02 19 teismo posėdžio metu.

Liudytoja E. E. 2007 02 19 teisme kategoriškai teigė, jog 2006 02 16 į šermenis vyko tarnybiniu „valdišku“ automobiliu, vairuojamu V. K.. Ji parodė: „pamenu, kad vairavo automobilį K., kad į šermenis vyko su tarnybiniu automobiliu iš nuovados. Ir nuvykau ir grįžau iš šermenų su K.“. Ji parodė, kad aplamai jos R. J. neveždavo. Pamena gerai, kad iš šermenų parvežė , būtent, V. K. (4 t. b.l. 171).

Liudytojos E. E. apklausos metu kaltinamasis patvirtino, kad neatsimena, ar su juo kartu iš šermenų vyko E. E. (4t. B.l. 171).

Tačiau minėta liudytoja E. E. 2007 05 25 apklausiama teisme parodymus keitė, teigė, jog tiksliai ji neatsimena, ar iš šermenų grįžtant 2004 02 16 automobilį vairavo V. K. ar R. J.. Liudytoja E. E. į gynėjo J. Kvaraciejaus klausimą parodė, kad prieš teismo posėdį ji buvo susitikusi su liudytoju V. K., kalbėjosi apie teismą, aiškinosi, kas jame dalyvavo.

Teismas liudytojos E. E. parodymus, duotus 2007 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu, vertina kritiškai, kaip norą padėti buvusiam bendradarbiui R. J. išvengti atsakomybės. Todėl juos atmeta. Teismas tiki jos parodymais, duotais 2007 02 19 tesimo posėdžio metu, nes vėlesni liudytojos parodymai duoti pasitarus su liudytoju V. K., tai yra, padarius liudytojai poveikį, derinant pastarųjų parodymus tarpusavyje.

Teismas taip pat nesivadovauja ir liudytojų V. K. bei V. K. parodymais duotais teisme ir juos vertina kritiškai, kaip norą padėti buvusiam kolegai R. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojo V. K. parodymai duoti 2007 02 19 teismo posėdžio metu, atmetami. Minėtas liudytojas gerai neprisimena su kuo 2004 02 16 vyko į kolegos tėvo šermenis. Tačiau jis labai gerai atsimena su kuo grįžo iš šermenų, atsimena, kad abu su E. E. sėdėjo V. J. vairuojamo automobilio galinėje sėdynėje, atsimena, kad į R. J. automobilį Garliavoje įlipo R. J. draugas. Liudytojas V. K. 2007 05 25 teismo posėdžio metu parodė, jog neatsimena, kas jį su kolegomis 2004 02 16 nuvežė į į šermenis, tvirtina, kad jis pats automobilio nevairavo, nes išeiginėmis dienomis tarnybinio automobilio vairuoti negalima, tačiau vėlgi gerai prisimena, kad atgal iš šermenų grįžo su R. J. vairuojamu automobiliu, atsimena, kad kartu vyko E. E. ir V. K., taip pat prisimena, kad Garliavoje R. J. dar įsisodino į automobilį draugą, kurio nepažino. Kaip atrodė draugas, nupasakoti taip pat negali. Minėtas liudytojas 2007 09 12 teismo posėdžio metu prispirtas neginčijamų įrodymų, kai buvo pateikti kelionės lapai ( 5t. b..19-20), parodė, kad jis per išeiginę dieną vis tik buvo pasiėmęs tarnybinį automobilį ir juo vyko į šermenis, tačiau automobilį paliko ir grįžo iš šermenų su R. J. vairuojamu automobiliu. Tačiau, kodėl paliko tarnybinį automobilį, kam paliko ir kitų susijusių su tuo aplinkybių jis paaiškinti negalėjo. Teismas tokius paminėtus liudytojų V. K., V. K., E. E. parodymus vertina kaip nenuoseklius, prieštaringus, kaip norą padėti buvusiam kolegai R. J. išvengti bausmės, todėl juos atmeta. Be to, jie iškėlė tik prielaidą, kad autoįvykio metu ne kaltinamasis galėjo vairuoti automobilį, o kažkas kitas.

R. J. pateiktas teiginys, esą jis 2004 02 16 iš šermenų parvežė savo kolegas E. E., V. K., o pakelėje į savo automobilį įsisodino draugą R. B., nepagrįstas, todėl atmestinas.

Tai, kad R. J. nebuvo sulaikytas įvykio vietoje, (pastarasis iš įvykio vietos pabėgo) negali būti pagrindu jį išteisinti nenustačius, kad R. J. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas nesivadovauja ir atmeta liudytojo L. B. teisme duotus parodymus, nes jie prieštarauja ir išteisintojo R. J. bei liudytojų S. B., A. Z. parodymams, kurie buvo duoti teisme.

Liudytojas L. B. teisme parodė, kad jis anksčiau gyveno Lazdijų rajone. Kartais jo brolis R. B. pas jį atvykdavo 2-3 dienoms. Jis grįžo gyventi į Juragių kaimą 2005 metų pradžioje. Tada R. J. atvažiuodavo į mėnesį po kelis kartus su jo broliu pasišnekėti Jis teisme tvirtino: „po 2005 metų sausio mėnesio J. atvažiuodavo į mėnesį po kelis kartus, būdavo kad su broliu pasišneka“, „ į mėnesį po kelis kartus atvykdavo J.“ (5 t. b.l. 35). Brolis galėjo nusižudyti, nes pergyveno dėl autoįvykio, taip pat pergyveno dėl žmonos, kuri gėrė, jam buvo gaila dukros. Tuo tarpu išteisintasis teisme duodamas parodymus nurodė, jog po 2004 m. vasario 16 d. autoįvykio jis R. B. nematė, nes jis buvo kažkur dingęs Lazdijų rajone.

Tačiau šių esminių prieštaravimų tarp liudytojo L. B. ir išteisintojo R. J. parodymų pirmosios instancijos teismas ne tik kad nepašalino, tačiau jų visiškai neanalizavo, taip ignoruodamas BPK 20 straipsnio nuostatas.

Aplinkybę, kad R. B. buvo dingęs, kad jis galėjo nusižudyti dėl autoįvykio, paneigė mirusiojo R. B. mama - liudytoja S. B.. Ji teisme parodė, kad jos sūnus R. B. mirė 2005 09 24, kad pastarasis labai nesugyveno su žmona, kad jis niekur nesislapstė, visuomet būdavo namuose, o nusižudė dėl nesutarimų su savo žmona. Liudytoja A. Z. (mirusiojo R. B. sesuo) teisme tvirtino, kad jos brolis pergyveno dėl nesutarimų su savo žmona. Iš namų jis niekur neišvykdavo, net pas ją neatvažiuodavo.

R. B. mirties aplinkybės yra ištirtos ir nustatytos byloje Nr. 65-1-01-566-05. Apžiūrėjus šią bylą nustatyta, kad R. B. nusižudė dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių. Jokių duomenų apie tiriamą autoįvykį šioje byloje nėra.

Aukščiau išdėstyti faktinių aplinkybių neatitikimai pagal pateiktą kaltinamojo R. J. teiginį, jog autoavarijos metu automobilį vairavo ne jis, o R. B., duoda pagrindą daryti išvadą, kad R. B. kaltinamojo disponuojamo automobilio nevairavo. Kad dar koks kitas asmuo būtų vairavęs šį automobilį autoįvykio metu, kaltinamasis neparodė ir tokių duomenų byloje taip pat nėra.

Autoįvykio metu automobilio valdytojas buvo kaltinamasis R. J.. Tai patvirtina ir pačio kaltinamojo R. J. patvirtinimas parašu Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, surašyto 2004 02 16 (1 t. B.l.14-15), teisingumą. Šiame protokole jis dalyvavo kaip transporto priemonės vairuotojas ir jokių pastabų, pareiškimų nepadarė. Aplinkybę, kad automobilio Mazda vairuotojas buvo kaltinamasis R. J., patvirtina pažyma apie autotransporto įvykį (1t.b.l. 20-21).

Aplinkybę, kad automobilį autoįvykio metu vairavo R. J., patvirtina liudytojo M. K. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Liudytojas tvirtino, kad jis R. J. paaiškino apie tai, kad jis apie autoįvykį turi pasakyti teisybę, nes priešingu atveju jis bus sulaikytas. R. J. pasvarstęs pripažino, kad jis padarė avariją Veiverių gatvėje. Liudytojas taip pat tvirtino, kad R. J. buvo neblaivus. Tačiau jo judesiai buvo koordinuoti, jis buvo sąmoningas. R. J. buvo pasimetęs. R. J. jo automobilyje, kaip kolegos klausė, ką jam dabar daryti.

Kad automobilį Mazda MPV vairavo R. J. patvirtina ir jo paties 2004 02 16 pasirašytas pasiaiškinimas Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkui . Išteisintojo rašytame pasiaiškinime R. J. prisipažino įvykio metu vairavęs automobilį Mazda MPV, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) . Jame nurodo, kad iš įvykio vietos pabėgo, nes buvo šoko būsenoje. Paaiškinime nurodytas automobilių susidūrimo mechanizmas, tai yra, kad jo vairuojamas automobilis Mazda tapo nestabilus stabdant, kai prieš tai tamsios spalvos automobilis staiga sumažino greitį stabdydamas. Nurodė, kad jo automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juosta ir atsitrenkė į VW Golf automobilį, o pastarasis į Ford Fiesta (1t.b.l.48).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos išvados, apie tai, kad įrodymas – R. J. pasiaiškinimas yra nepatikimas motyvuojant tuo, kad pasiaiškinimas buvo rašytas ne R. J. ranka, o jo žmonos Z. J. ir jame nebuvo nurodytos tikslios avarijos aplinkybės, atmetamos kaip nepagrįstos. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad įvykio vakarą, nė vienam iš autoįvykio dalyvių nebuvo tiksliai žinomos autoįvykio detalės, nes tik po eilės specialistų tyrimų buvo atkurtas eismo įvykis, taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad R. J. greitai pasišalino iš eismo įvykio vietos, be to, jis buvo ir neblaivus. Todėl logiška, kad asmenims, nebuvusiems autoįvykio metu vietoje, nurodyti tikslias avarijos aplinkybes buvo neįmanoma. Todėl Z. J. be pačio kaltinamojo paaiškinimo negalėjo nurodyti paaiškinime nurodytų autoįvykio aplinkybių. O tai rodo, kad po autoįvykio kaltinamasis R. J. aiškiai nurodė autoįvykio aplinkybes, tai yra, automobilių susidūrimo mechanizmą, kuris iš esmės, su išimtimi, kad autoįvykyje dalyvavo dar vienas automobilis, atitinka specialistų išvadose nustatytas. Pasidomėjęs, ar liudytoja L. Ž. nematė automobilių susidūrimo momento, pabėgo iš įvykio vietos ir pasislėpė degalinėje. Jis tuoj pat išsikvietė Z. J.. Tai rodo, kad kaltinamasis orientavosi aplinkoje, objektyviai vertino faktus, tame tarpe ir kėlė sau naudingas versijas.

Liudytojos Z. J. parodymai teisme yra nenuoseklūs, prieštaraujantys liudytojų A. N., V. C., R. Š. ir V. K. bei nukentėjusiųjų parodymams. Ji 2005 02 22 apklausiama kaip liudytoja teisme parodė, kad pasiaiškinimą ji rašė diktuojam kelių policijos pareigūnų. Kartu buvo ir šeimos draugas A. K., kuris viską matė.

Liudytoja Z. J. 2006 03 30 teismo posėdžio metu parodė, jog atvykus į policijos nuovadą ji dėl autoįvykio rašė už savo vyrą pasiaiškinimą. Jos vyras jai liepė rašyti, liepė nurodyti, kad jis vairavo automobilį. Liudytojos Z. J. parodymų nenuoseklumą patvirtina tai, kad ji iš pradžių teisme tvirtino, kad pasiaiškinimą rašė diktuojama policijos pareigūnų. Tačiau liudytoja negalėjo nurodyti policijos pareigūnų, kurie neva jai pasakė ką rašyti. Vėliau liudytoja pavirtino, kad tyrėjas K. nesakė ką reikia rašyti pasiaiškinime. Dar vėliau liudytoja nurodė, jog nepamena, ar policijos pareigūnai jai diktavo ką rašyti, o dar vėliau liudytoja parodė, jog policijos pareigūnai padiktavo tik tą vietą, kurioje buvo autoįvykis. Į teisėjos klausimą liudytoja Z. J. atsakė, kad ji buvo priversta rašyti pasiaiškinime aplinkybę, kad automobilį vairavo jos vyras, nes ją spaudė tyrėjas K.. Vėliau liudytoja jau nurodė, jog tyrėjas liepęs prie langelio rašyti pasiaiškinimą juos paliko, šalia nestovėjo. Tuo tarpu liudytojai A. N., V. C., R. Š., V. K. teisme kategoriškai parodė, jog jie nesakė ir nediktavo Z. J. kaip reikia rašyti pasiaiškinimą.

Todėl liudytojos Z. J. parodymai, kad rašant paaiškinimą jos turinį diktavo kiti policijos pareigūnai, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teisėjų kolegija šiuos liudytojos Z. J. parodymus vertina kaip norą padėti išvengti atsakomybės savo sutuoktiniui R. J. ir juos atmeta.

Pažymėtina, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad paaiškinimas būtų buvęs surašytas neteisingai, kad R. J. būtų prieštaravęs minėto dokumento turiniui ar kad šis dokumentas būtų suklastotas. Taip pat bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad liudytoja Z. J. ar R. J. būti kreipiąsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu apie tai, kad pasiaiškinimas buvo surašytas per prievartą, kad R. J. buvo priverstas save apkalbėti. Ši versija kaip matyti iš bylos medžiagos atsirado po trijų metų, nagrinėjant bylą teisme.

Be kitų įrodymų R. J. kaltę patvirtino ir tarnybinio patikrinimo išvada (4t.b.l.92-94), kurioje užfiksuotas tyrėjo R. J. paaiškinimas, kur jis detaliai nurodo eismo įvykio aplinkybes, pasitraukimo iš minėto autoįvykio priežastį bei 2005 m. vasario 4 d. Kauno rajono PK įsakymas Nr. 65-2-14 (4t. b.l. 66), kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos už policijos pareigūno vardo pažeminimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. J. šio įsakymo neskundė, o tai reiškia, kad pripažino, jog jo atleidimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Kauno rajono PK viršininkas S. Š. apklaustas liudytoju parodė, kad minėto tarnybinio patikrinimo metu kaltinamasis R. J. neneigė vairavęs transporto priemonę. Todėl nekilo abejonių dėl pastarojo dalyvavimo autoįvykyje ir atleidimo iš tarnybos būtinumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skunde esančiais teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, t.y., dėl ko R. J. žmona po eismo įvykio lankė nukentėjusiuosius. Liudytojos Z. J. teisme duoti parodymai apie tai, kad ji nukentėjusiuosius lankė tik norėdama išsiaiškinti kas atsitiko, nes jos vyras nieko nekalbėjo. Šie jos parodymai paneigti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, kuriais teisėjų kolegija netikėti neturi jokio pagrindo.

Nukentėjusysis G. Š. 2005 01 11 teismo posėdžio metu parodė, kad praėjus mėnesiui po autoįvykio atvyko R. J. žmona, atnešė vaisių, gėlių, atsiprašė dėl autoįvykio. Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiamas tyrėjo jis parėdė, kad R. J. jo paklausė, ar jis atleis jos vyrui dėl eismo įvykio. Analogiškus parodymus teismui davė ir nukentėjusioji K. M.. Ji parodė, kad ligoninėje bendravo su R. J. žmona Z. J., kuri buvo atėjusi jos aplankyti. Z. J. atnešė gėlių, vaisių. Z. J. pasakė, kad yra kaltas R. J.. Nukentėjusioji jai atsakė, kad jeigu R. J. prisipažins kaltu, tai jie jam atleis. Nukentėjusioji S.G. N. taip pat teisme patvirtino, kad 2004 03 24 į jos namus buvo atėjusiosios dvi moterys, iš kurių viena prisistatė, kad yra policininko R. J. žmona, sakė norinti pamatyti sūnų. Nukentėjusiojo mama nesileido į jokias kalbas, tačiau ji suprato, kad minėtos moterys atėjo su ja tartis dėl autoįvykio. Nukentėjusysis S. L. teisme parodė, kad jo žmona sakė, kad buvo atvykusios dvi moterys, kurių viena prisistatė J. šeimos drauge ir pasakė, kad R. J. norėtų susitarti, kad R. J. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Jo žmona atvykusias moteris išvarė. Šio nukentėjusiojo parodymai paneigia Z. J. draugės, liudytojos S. M. parodymus, duotus teisme, kur ji teigė, kad Z. J. nieko nežinojo apie eismo įvykį, todėl jos prašė nuvykus pas L. išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog visos šios išvardintos aplinkybės duodą pagrindą išvadai, kad liudytoja Z. J. lankydama avarijoje dalyvavusius - nukentėjusiuosius siekė pastarajam padėti, o tai rodo jos ir kaltinamojo R. J. veiksmų suderinamumą siekiant kaltinamajam naudos.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, tai, kad R. J. kaltu neprisipažino nuo tyrimo pradžios, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas šališkai, neobjektyviai, nes buvo ignoruojama kaltinamojo pateikta versija, kad automobilį vairavo kitas asmuo, nebuvo partikrintas kaltinamojo sveikatos stovis, neatliktos teismo medicininės, psichologinės, psichiatrinės ekspertizės, nustatant kaltinamojo sveikatos stovį bei psichologinę jo būklę, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neatsimena visų įvykių, nelogiškos, akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. prisipažino jo žmonos ranka surašytame pasiaiškinime, kad įvykio dieną, t.y. 2004 02 16 vairavo automobilį. Po to R. J. nuo pat pirmos jo apklausos dienos 2004 m. kovo 1 d. atsisakydavo duoti parodymus motyvuodamas tuo, kad gydosi, blogai jaučiasi, naudoja stipraus poveikio vaistus (2004 m. kovo 1 d., 2004 m. kovo 9 d., 2004 m. kovo 25 d., 2004 m. balandžio 13 d. jo apklausos protokolai, t.2, b.l. 26,29,32,34). Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu nei karto nėra nurodęs, kad jis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas veikas, taip nėra nurodęs, kad neatsimena autoįvykio detalių, nei kad automobilį vairavo kitas asmuo. 2004 m. gegužės 17 d. įtariamasis R. J. iš viso atsisakė duoti bet kokius parodymus apie eismo įvykį ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad parodymus duos teisme (2004 m. gegužės 17 d. protokolas, 2t. b.l. 37). Bylos nagrinėjimas teisme buvo pradėtas 2004 m. rugsėjo 14 d. ir R. J. pasinaudodamas gynybos priemone - atsisakymu duoti parodymus ir teisme atsisakė duoti parodymus. Teisme jį išklausyti paprašė tik 2007 m. kovo 19 d. teismo posėdyje, išklausęs bylos liudytojų parodymus, Šiame teisiamajame posėdyje jis pirmą kartą pateikė savo parodymus dėl autoįvykio, nurodė savąją įvykių versiją, kad jis važiavo įvykio vakarą ne vienas, o su draugu, kuris vairavo automobilį, paprašė apklausti eilę liudytojų, neva galinčių paliudyti jo nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegijai visiškai nesuprantama teismo nuomonė, kaip ikiteisminio tyrimo metu buvo galima patikrinti kaltinamojo versiją, kad automobilį vairavo kitas asmuo (ikiteisminis tyrimas vyko 2004 m. balandžio 16 d. - 2004 m. rugpjūčio 18 d.), jeigu pats kaltinamasis apie tai prabilo tik 2007 m. kovo 19 d. Taip pat nesuprantama teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu R. J. buvo būtina skirti ekspertizes jo sveikatos stovio nustatymui, atsižvelgiant į tai, kodėl jis neatsimena visų įvykių, jeigu jis nei karto ikiteisminio tyrimo metu nėra pareiškęs, kad jis autoįvykio neatsimena. Jis tik atsisakydavo duoti parodymus. Analogiškai jis dvejus su puse metų elgėsi ir teisme. R. J. parodymai, duoti praėjus trims metams po autoįvykio, ikiteisminiame tyrime, tiek teisme atsisakant duoti bet kokius parodymus, o duoti 2007 m. kovo 19 d. teismo posėdyje apie tai, kad jis po trijų metų „prisiminė", jog autoįvykio metu jo automobilį vairavo neva jo draugas R. B., kuris kaip toliau paaiškėjo iš R. J. parodymų, yra senai miręs (prieš dvejus metus), todėl jo žodžių niekas negali paneigti nei patvirtinti, yra tik jo gynybos versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Nurodytas asmuo niekada neturėjo automobilio, neturėjo ir vairuotojo teisių. Taip pat byloje nėra objektyvių įrodymų, kad mirusysis buvo R. J. draugas. Šis asmuo tik gyveno Garliavos policijos nuovados aptarnaujamoje teritorijoje, pats R. J. kartą buvo atvykęs į mirusiojo gyvenamąją vietą aiškintis dėl vagystės. Todėl iš bylos duomenų galima padaryti išvadą, kad mirusysis kaltinamajam buvo žinomas asmuo. Iškelta nauja versija yra kaltinamojo gynybos taktika, o tai yra jo teisė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. J. taip siekė bet kokiu būdu suklaidinti teismą ir taip išvengti atsakomybės. Todėl šie jo parodymai atmestini.

Be to, atmestinas kaltinamojo R. J. teiginys, kad jam sutrikdė vairuoti automobilį kitas tamsus automobilis. Tokio automobilio jis neapibrėžė bent minimaliai kokiais nors požymiais. Be to, autoįvykio dalyviai tokio fakto nepatvirtina. Todėl šiuos kaltinamojo parodymus kolegija vertina kaip nepagrįstus, siekiant išvengti atsakomybės. Todėl juos atmeta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau paminėtus byloje surinktus įrodymus: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( kraujyje rasta 2,00% etilo alkoholio, 1t. b.l.50 ), vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 53,68,172,269 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismui, transporto priemonę vairavo neblaivus, neatsižvelgė į kelio sąlygas, matomumą, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, trenkėsi į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Ford Fiesta, vairuojamą R. N., dėl ko automobilis Ford Fiesta išvažiavo į priešingos krypties kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu VW Golf, vairuojamu G. Š., dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta VW Golf vairuotojo G. Š. sveikata, sunkiai sutrikdyta automobilio Ford Fiesta vairuotojo R. N. sveikata ir mirtinai sužalota automobilio Ford Fiesta keleivė S. L.. Nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 281 str. 6 d.

Veikos kvalifikavimas pagal LR BK 144 str.

Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. J. padarė ir nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 144 str. Jis, sukėlęs pavojų ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiaisiais įvykus eismo įvykiui, nevykdė eismo dalyvio pareigų, paliko be pagalbos, kai gresia pavojus žmonių gyvybėms, nesuteikė pirmosios pagalbos, nepadėjo nukentėjusiesiems ir iš įvykio vietos pasitraukė. Šią aplinkybę patvirtino teisme liudytoja L. Ž., kuri matė kaip automobilis pasitraukė iš įvykio vietos ir jį bandė persekioti, liudytojas A. V., kuris matė kaip iš įvykio vietos pasitraukė avarijoje dalyvavęs automobilis, liudytojai D. K., G. K., kurie parodė, jog vykdydami tarnybines pareigas budėjimo metu gavo per radijo ryšį informaciją, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino automobilis, kuris galimai nuvyko į Statoil degalinę. Skubiai nuvykę į degalinę rado iš avarijos vietos pasišalinusį vairuotoją, R. J., kuris prisistatė sudaužyto automobilio Mazda savininku.

Kaltinamojo R. J. parodymai, kad dėl šio nusikaltimo padarymo jis nėra kaltas, atmestini taip pat kaip nepagrįsti. Jis autoįvykio metu buvo automobilio valdytojas ir atsakingas už šios transporto priemonės sukeltas pasekmes. Be to, autoįvykio metu jis buvo pareigūnas. Todėl jis turėjo pareigą rūpintis nukentėjusiaisiais, tačiau kolegija negali išplėsti kaltinimo. Todėl jis yra kaltas dėl šio nusikaltimo padarymo pareikšto kaltinimo apimtyje. Kaltinamojo veika pagal LR BK 144 straipsnį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę.

Byloje nėra sąlygų; leidžiančių taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę.

Kaltinamasis R. J. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles (vairavo automobilį būdamas neblaivus). R. J. padaryta nusikalstama veika sukėlė labai sunkius padarinius (patyrė kūno sužalojimus trys asmenys, iš kurių vienas asmuo dėl patirtų sužalojimų mirė). Todėl R. J. veika nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Kaltinamasis dėl šios pavojingos veikos padarymo nesigaili, nė kiek neatlygino nusikalstama veika padarytos žalos, tiesiogiai netgi neatsiprašęs nukentėjusiųjų. Jis taip pat padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. R. J. Kauno raj. PK Garliavos PN charakterizuojamas neigiamai, tarnybos laikotarpiu buvo 2 kartus baustas tarnybinėmis nuobaudomis, 1995 12 25 būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Išvadų nepadarė.

BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nors R. J. teisiamas pirmą kartą, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus realią, pavojingesnės nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, bausmę. Taip pat taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nes naudodamasis šia teise kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (BK 68 str.).

Nukentėjusieji-civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašo juos priteisti iš kaltinamojo R. J.. Nukentėjusysis – civilinis ieškovas R. N., be to, prašė priteisti žalos atlyginimą ir iš Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas". Atsakovo - akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas" 2007-09-11 raštas Nr. c63865-2 (1 t. B.l. 154, 3 t.b.l. 44, 5 t. b.l.51,100), kuriame nurodoma Lietuvos draudimo pozicija dėl civilinio ieškinio reikalavimų. Kaip matyti iš raštų turinio AB „Lietuvos draudimas“ dar nėra priėmęs sprendimo dėl draudimo išmokos dėl 2004 02 16 autoįvykio ir mano, jog civilinių ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo gali būti išspręsti neteismine tvarka arba civilinio proceso tvarka. Sprendimo priėmimui turi reikšmės procesinis sprendimas dėl kaltinamojo R. J. kaltės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusieji-civiliniai ieškovai, išskyrus R. N., taip pat nesikreipė į draudimo įstaigą dėl žalos atlyginimo. R. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Mazda MPV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusieji įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CPK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl nukentėjusiesiems: S. L., S.M. N., R. N., G. Š., K. M. padarytą žalą privalo atlyginti draudikas AB „Lietuvos draudimas“ ir nepakankant draudimo atlyginimo – kaltas asmuo R. J.. Kadangi nukentėjusieji į draudimo įstaigą dėl žalos atlyginimo nesikreipė, nepriimtas sprendimas AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, įsiteisėjus nuosprendžiui šioje byloje, todėl nežinoma nepadengta drausimo nukentėjusiųjų patirta neatlyginta materialinė žala, todėl negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti. Tokiu atveju nukentėjusiesiems - civiliniams ieškovams S. L., S.M. N., R. N., G. Š., K. M. dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Tačiau neturtinės žalos atlyginimas iki 2004 05 01 nebuvo sutarties dalykas, o vėliau buvo ribojamas neturtinės žalos atlyginimo dydis iki 500 eurų. Tai sudaro labai nežymią prašomų priteisti neturtinės žalos dydžius. Todėl S. L., R. N., G. Š., K. M. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini. S. L. priteistina suma mažintina nuo 1000000 litų iki 100000 litų atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu. Ši suma priteistina ne pačiam nukentėjusiajam asmeniui, o jo artimajam asmeniui. Neturtinė žala priteistina dėl šeimos nario netekties ir dėl to patirtų dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo ir su artimojo asmens netekimu susijusių sunkumų, nepatogumų. Nukentėjusysis, jo šeima, neteko vienintelės dukters (CK 6.250 str.). Nukentėjusysis R. N. patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir fizines skausmą, kančias, materialinius sunkumus, patirtos pasekmės jaučiamos ir dabar. Pasekmės dėl patirto sunkaus kūno sužalojimo jam atsilieps ir ateityje. Todėl ieškinys tenkintinas pilnai. K. M. ieškinys ir G. Š. ieškinys tenkintinas atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus, prarastus turto dydžius. G. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikimas. Be to, neatstatomai sugadintas jo automobilis. Jų patirti sunkumai yra žymiai mažesni, lyginant su kitais šios bylos nukentėjusiųjų. Todėl neturtinės žalos dydis atitinkamai mažintinas. Priteisiant neturtinę žalą atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Savo vardu registruoto turto neturi.

Iš kaltinamojo R. J. išieškotinos nukentėjusiojo R. N. išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus kvitus (BPK 106 str.2d) (2 t. B.l.190-191). Nukentėjusysis – civilinis ieškovas S. L. prašė taip pat išieškoti išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 2000 litų. Tačiau jis nepateikė pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų – kvitų. Todėl šioje dalyje jo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 2p.,

nusprendė:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) metams 6 mėn., uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 str. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 6 mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Priteisti iš R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100 000 (vieną šimtą tūkstančių) litų, K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3000 (tris tūkstančius) litų, G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 10 000 (dešimt tūkstančių) litų, R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100 000 (vieną šimtą tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams: S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) Sigutei M. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą turtinei žalai atlyginti, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2000 (du tūkstančius) litų advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo S. L. prašymą išieškoti išlaidas advokato pagalbai apmokėti atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Romas AikevičiusRegina Cemnolonskienė