Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. L. įgaliotai atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. D., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010 m. vasario 20 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 5 MGL dydžio bauda (bausmę atliko 2010 m. spalio 20 d.);

2. 2014 m. rugpjūčio 25 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme (bausmę atliko 2015 m. vasario 18 d.);

3. 2015 m. kovo 10 d. Tauragės rajono apylinkės teismo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2017 m. vasario 9 d.);

4. 2017 m. gegužės 2 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmę atliko 2017 m. gruodžio 6 d.);

5. 2019 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme (bausmę atliko 2019 m. rugsėjo 20 d.);

6. 2022 m. birželio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent 2022 m. rugpjūčio 1 d. apie 19.10 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.40 promilių girtumas), tyčia rankomis sudavė nemažiau 8 smūgius savo artimam giminaičiui, broliui L. L. į galvos sritį tuo padarydamas jam odos nubrozdinimus, poodines ir intradermalines kraujosruvas galvoje, dešinės junginės kraujosruvą, žaizdą viršugalvyje, abiejų nosikaulių lūžius, abiejų viršutinių žandikaulių lūžius, apatinio žandikaulio kairio kampo skeveldrinį lūžį bei kūno lūžį dešinėje, smegenų sumušimo židinius dešinėje momeninėje skiltyje, pakraujavimą po voratinkliniu dangalu abipus kaktinių skilčių projekcijoje ir pakraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešine kaktine ir momenine skiltimis bei abipus ties pakaušio skiltimis, tai yra sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, nes dėl sunkios galvos traumos padarytas sunkus difuzinis aksonų pažeidimas, išsivystė koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dėl ko nukentėjusysis buvo prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato ir atlikta tracheostomos suformavimo operacija, išsivystė pneumonija ir sepsis, dėl abiejų žandikaulių sužalojimo pašalinti 21 ir 22 dantys bei atliktos antdantinių įtvarų uždėjimo operacijos, L. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis I. D. kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad jo pavardė D., o brolio L., nes jis posūnis V. L., o L. L. yra V. L. sūnus, jų mama bendra, bet tėtis ne. 2022 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, jis, mama A. L., patėvis V. L. ir brolis L. L. išgėrinėjo alų, degtinę. Tai buvo jau antra išgertuvių diena, t. y. atsikėlė pagiringas, po to dar vartojo alkoholį. 12-13 val. baigėsi alkoholis, jis išėjo į parduotuvę nupirkti, nupirko alaus. Grįžęs iš parduotuvės virtuvėje rado tik patėvį V. L., paklausus kur visi, pasakė, kad L. sode benziną uosto. Nusprendė, kad reikia nueiti iki L. ir atimti tą benziną. Jis su patėviu V. L. išėjo iš virtuvės į sodą, nuėjo iki šiltnamio, kur L. buvo paėmęs benziną ir ten uostė. Jam iš L. atėmus benziną, šis išėjo namo. Jis pasiliko sode, kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Gal po 10-15 min. patėvis išėjo, o jam toliau būnant sode, maždaug po 20 min. atbėgo N. L., kuris pradėjo rėkti, pasakė, kad „jam atrodo, kad L. tėvą užmušė“. Jis su broliu N. nubėgo į virtuvę. Kai jis lipo laiptais, L. iš virtuvės ėjo į savo kambarį. Virtuvėje ant grindų pamatė gulintį kruviną V. L., matėsi, kad ranka sužalota. Tada L. bandė įeiti į virtuvę, jie abu susistumdė, nes jis nenorėjo L. įleisti į virtuvę, nežinojo ką šis sugalvojęs, todėl jam buvo sugriebta už rūbų ties krūtine ir koridoriuje šalia virtuvės susimušė. Jis L. čiupo už šonų, už pečių, gal irgi už drabužių ir pastūmė. Nelabai prisimena ar jis buvo su viršutiniais drabužiais. Kai jis pastūmė L., šis pritūpė, paskui jis stovėjo koridoriuje ir stūmė L. į šio kambarį. L. puolė ant jo, jie abu nukrito ant žemės ir susimušė, rutuliojosi. L. jam sudavė, o jis šiam. Jis L. sudavė smūgius į veidą iš kumščio. Jam buvo suduotas smūgis, į žandą. Jis L. trenkė, L. jam trenkė, paskui persivertė. Tuo metu, kai jie abudu buvo ant grindų, grūmėsi, vienas į kitą veidu, L. suėmė jam už kaklo. Jis L. galėjo suduoti 5-6 smūgius, nes smūgiavo L. į veidą abejais kumščiais, tačiau kiek tiksliai negali pasakyti, neskaičiavo. Vienu metu kai jis trenkė L., šis jį paleido ir jis tada paėmęs telefoną iškvietė greitąją. Jam baigus smurtauti L. buvo nesąmoningas. Po to paėmė L. už pažastų ir nuvilko šį į lovą, pažiūrėjo, kad viskas tvarkoje, buvo akis pamušta, iš nosies bėgo kraujas, gal dar lūpa buvo prakirsta. Tuo metu patėvis gulėjo virtuvėje. Kai atėjo patėvis buvo atsimerkęs, dar kai kvietė greitąją sakė nekviesti, kad viskas gerai, kad užgis. Atvykusi greitoji V. L. išvežė į ligoninę. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, tada iškvietė greitąją pagalbą L.. Tuo baigėsi to vakaro įvykiai. Kai jis su L. grūmėsi nebuvo kur daugiau duoti, išskyrus į veidą. Visi smūgiai buvo iš kumščio, kitas daiktas nebuvo paimtas. Nežino kiek jam buvo pataikyta smūgių, bet jam buvo nustatyti sužalojimai eksperto. To įvykio metu jam buvo ausis paplėšta, t. y. tuo metu, kai grumtinių metu ant grindų vartėsi, L. jam buvo sugriebęs už kaklo, ant nugaros buvo sužalojimai, šitie sužalojimai galėjo būti padaryti grumtynių metu. Nors teismo medicinos specialisto išvadoje jam nebuvo konstatuotas sužalojimas veide, tačiau L. jam trenkė į veidą, tas smūgis buvo labai nestiprus. Kai jam sudavė į veidą jautėsi, kad pataikė, tačiau po to mėlynių nebuvo, galbūt paraudimas buvo. Tuo metu N. į kambarį nuėjo, kaip suprato, N. matė ar buvo virtuvėje, nes iš kur šiam žinoti, kad L. sumušė. Tiksliai nepasakys kur tuo metu buvo mama, bet mamai buvo praskėlę galvą. Atvykusiems medikams nepranešė, kad ir broliui L. reikalinga pagalba, nes nepagalvojo, kad taip smarkiai šis yra sužalotas. Nepamena ar po įvykio ryšio priemonėmis bendravo su savo sese I. L. apie tai, kad sumušė L.. Neturi savo vardu registruoto turto, dirba, bet nelegaliai. Sutinka atlyginti Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos, tai sutinka. Dabar nukentėjusysis yra pradėjęs judėti pats, ir į vežimuką atsisėda, ir iš vežimuko į lovą, sunkiai kalba, kaip užeina, kitą kartą gerai kalba, kitą kartą ne. Jis su nukentėjusiuoju nebendravo, mama su tėvu buvo neseniai nuvažiavę. Kiek jam yra žinoma nuketėjusiojo būklė gerėja. Skaudu, kad taip nutiko, kad jis taip padarė, nepateisina tokių savo veiksmų. Jeigu būtų buvęs blaivus, mano, kad kitaip būtų sprendęs šitą dalyką, čia girtumas turėjo įtakos. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu gal du kartus, mano, kad tuo metu teisingus davė parodymus. Gali pasakyti, kad tiksliai daug ko nepamena, nes buvo didelis alkoholio kiekis.

Kaltinamasis I. D. 2022 m. rugpjūčio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad kaltės nepripažįsta. <...>. Gali pasakyti, kad jis gyvena 6 metai (duomenys neskelbtini), ten ir dirba, o atostogų grįžo prieš porą mėnesių ir ketina atgal vykti 2022 m. rugsėjo 1 d. Jis šiuo metu gyvena pas savo tėvus L., (duomenys neskelbtini). Mama yra A. L., o V. L. yra jo netikras tėtis, bet jis jį užaugino nuo 4 metų. Šiuose namuose dar gyvena jo broliai L. L. ir N. L.. Vakar, t. y. rugpjūčio 1 d. dienos metu gėrė alų vienas sode. Tame sode jis dirbo ir gėrė. Kiek buvo tiksliai laiko nežino, jau po pietų kai į šią vietą atbėgo jo mažasis brolis N., kuriam 16 metų, kuris pasakė, kad muša tėtį. Jiedu kartu nuėjo į virtuvę. Ten rado tėvą V. gulintį ant žemės, prie dujų baliono. Pamatė kad jo ranka kraujuoja ir pasiėmęs telefoną iškvietė medikus. Tėvas jam pasakė, kad jį su pagaliu sumušė L.. Tai girdėjo ir j o brolis N.. Virtuvėje daugiau nieko nebuvo. Kur buvo tuo metu mama nežino. L. L. gulėjo lovoje savo kambaryje. Jis netrukus atėjo į virtuvę ir paklausė kam jis skambina. Jis atsakė, kad kviečia greitąją. L. pakilęs iš lovos vėl priėjo prie tėvo, jo veidas buvo kruvinas, kaip suprato bėgo iš nosies kraujas. Jis pasakė, kad tėvui sulaužyta ranka, kviečia medikus. Jis pastūmė L. į jo kambarį ir uždarė duris. Nuo to, kad jis jį pastūmė jis nenuvirto. Tada jie laukė medikų ir policijos. Policijos pareigūnai atvykę ieškojo pagalio, bet jo nerado. Jiems išvykus N. tą pagalį, su kuriuo mušė tėvą rado, pas L. kambaryje, net nepamena tiksliai kurioje vietoje. N. sakė, kad tai su tuo pagaliu mušė tėvą. Gali pasakyti, kad iš pat ryto jis alų gėrė kartu su abiem tėvais ir L.. Kiek jo išgėrė nežino. Tą alų pirko jis ir tėvas. Išgėrus alų tėvas nuėjo atsigulti, o jis nuėjo į sodą ir ten dar toliau gėrė alų. Kažkuriuo metu tėvas jam užsiminė, kad L. iš jo vagia benziną, kurį susipila į maišelį ir uosto. Vakar kaip suprato L. vėl kažkuriuo metu uostė tą benziną, nes visi kambariai smirdėjo benzinu. Vakar, t. y. rugpjūčio 1d. jis tikrai nesumušė savo brolio L., jokių smūgių jam nesudavė. Jiedu su broliu prieš porą dienų buvo susipykę. Tuo metu jie visi trys, t. y. jis, L. ir tėvas gėrė virtuvėje. L. nei iš šio nei iš to priėjęs prie jo, suėmė jį už kaklo pargriovė ant grindų ir pradėjo smaugti suėmus kaklą rankomis. Tėvas atitraukė jo rankas. Tuo viskas ir baigėsi. Tuo metu buvo visi girti. Konflikto daugiau nebuvo, jokių pretenzijų dėl to broliui neturi, pagalbos nesikvietė, tyrimo nepageidauja. Jis tikrai nežino kaip buvo sužalotas jo brolis L. L., to tikrai nematė. Kada atvyko policijos pareigūnai, L. tuo metu buvo be sąmonės. Jo manymo jis buvo per daug prisiuostęs benzino ir dėl to prarado sąmonę. Kas tiksliai jam nutiko nežino. Jis jo tikrai nemušė, kada jį pastūmė jis nenuvirto (3 t., b. l. 8-11).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad su tėvu bendravo virtuvėje dėl greitosios, šis pasakė, kad nekviesti, buvo sąmoningas. Nepamena ar pasakė, kad su pagaliu jį sumušė L.. Negali atsakyti, kodėl davė tokius parodymus. Prieš dieną buvo smaugimas ir paskui tuo metu, kai susimušė smaugė jį. Čia neteisingi jo parodymai, netvirtina jų. Parodymus iš jo žodžių pareigūnas surašė parodymus, ką sakė, tą surašė, tačiau jis šitų pirmų parodymų neskaitė.

Kaltinamasis I. D. 2022 m. rugpjūčio 10 d. ikiteisminio tyrimo metu davė papildomus parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad kaltę pripažįsta sudavęs smūgius broliui L. L.. Nori pasakyti visą tiesą apie brolio sumušimą. 2022 m. rugpjūčio 1 d. nuo ryto jis, jo brolis L. L. ir tėvas V. L. gėrė alkoholį. Gėrė gyvenamajame name, antro aukšto, kuriame gyvena, virtuvėje. Begeriant tarp jų jokių konfliktų nebuvo, bendravo draugiškai. Jau vakare, laiko nežino, bet buvo po 20 val., jis vienas išėjo į sodą. Nusinešė alaus ir ten vienas gėrė alų. Tą dieną gėrė alų nuo 10 val. ryto. Iki vakaro buvo išgėręs gal apie 6 litrinius butelius alaus, nors jų kiekio neskaičiavo, tad tiksliai pasakyti negali. Buvo apgirtęs. Jam išėjus, tėvas su L. liko virtuvėje, toliau gėrė, jam išeinant tarp jų jokio konflikto nebuvo. Jis išėjo į kiemą, nes pažįstami krovė malkas, tad nuėjo pas juos, o paskui, kaip minėjo, į sodą. Tad apie 21 val., o gal po 21 val., laiko nepamena, bet buvo dar šviesu, leidosi saulė, jis vienas sėdėjo sode, esančiame netoli gyvenamojo namo, gėrė alų. Atbėgo jo brolis N. L., kuriam 16 metų ir pasakė, kad L. gal užmušė tėtį. Tada su N. kartu nubėgo į gyvenamąjį namą, į antrą aukštą, kuriame gyvena. Virtuvėje, ant grindų rado gulintį tėvą V.. Jis gulėjo ant nugaros. Jo galva buvo ties dujų balionu, o kojos link įėjimo į virtuvę pusės. Jis iš karto pamatė, kad tėvo dešinė ranka, kuri buvo padėta ant grindų, rankos dilbis buvo kreivas, buvo lūžusi ranka. Lygtais kaulas matėsi ties tos rankos alkūne. Ties alkūne iš rankos bėgo kraujas. Matė, kad tėvo kakta buvo nubrozdinta. Kraujo ant veido nebuvo, nematė. Kraujas buvo tik ant rankos. Tėvas buvo sąmoningas, paklausė kas atsitiko, tėvas atsakė, kad "užpuolė". Jam neaiškino kas ir kaip įvyko, bet iš prieš tai atbėgusio N. suprato, kad tėvą sumušė L.. Tuo metu L. buvo savo kambaryje, kuris yra už nedidelio koridoriaus. Mamos tuo metu nematė. N. buvo šalia jo. Jis iš karto virtuvėje nuo spintelės paėmė tėvo telefoną ir juo skambino bendrajam pagalbos centrui, kvietė medikus. Skambino iš tėvo telefono, kadangi jo telefone užsienio SIM kortelė ir neina skambinti trumpaisiais numeriais. Iškvietė medikus. Prieš skambinant su L. nekalbėjo, nekontaktavo, tik matė, kad jis stovėjo savo kambaryje. Jam baigus pokalbį, iš kambario link virtuvės, kur ant grindų gulėjo tėtis, bandė ateiti L.. Tuo metu jis buvo virtuvėje, prie įėjimo į koridorių ir jis jam neleido įeiti į virtuvę, koridoriuje pastūmė jį nuo įėjimo į virtuvę. Stūmė stipriai ir nuo stūmimo L. suklupo savo kambaryje. Suklupo, ta prasme, atsirėmė į grindis rankomis. Jis iš karto atsikėlė. Jis atėjo į koridorių, nes matė, kad L. agresyvus, kad gali kilti konfliktas. Atsistojęs L. koridoriuje puolė ant jo, griebė jam už kaklo. Patikslina, kad tuo metu jis jau buvo be „maikės“, nes buvo karšta. Jam pastvėrus už kaklo, jis griebė L. už marškinių krūtinės srityje, bei dešinės rankos kumščiu sudavė 1-2 smūgius jam į veidą. Vieną tai tikrai. Neįsidėmėjo, į kurią veido vietą pataikė, bet kažkur į veidą. Toliau buvo abu vienas į kitą įsikabinę, grūmėsi ir abu parkrito koridoriuje ant grindų. Parkrito įsikabinę vienas į kitą, būdami vienas prieš kitą. Jis parkrito ant dešinio šono, o L. - ant kairio. Jis petimi krito ant virtuvės slenksčio. L. griuvo į kampą, su galva trenkėsi kažkur į kampą. Pargriuvę laikė vienas kitą, grūmėsi. Jis dešinės rankos kumščiu trenkė L. į veidą. Gulint jis sudavė L. į veidą ne mažiau 4 smūgius dešinės rankos kumščiu. Galėjo jam suduoti ir daugiau smūgių, jų neskaičiavo, nepamena, negali tiksliai pasakyti kiek smūgių sudavė, bet tikrai ne mažiau 4 sudavė. Visi smūgiai buvo kažkur jam į veidą, bent vienas tikrai į žandą. Tarp smūgių buvo laiko tarpai, nes smūgiai buvo grumtynių metu. Ta prasme, pasigrumi, pasitaisai padėtį ir smūgiuoji. L. taip pat jam bandė smūgiuoti kumščiais į veidą, bet jis gynėsi, išsisuko nuo smūgių ir jis jam pataikė į petį, šonus, į veidą nepataikė. Nes jis buvo labiau apsvaigęs. Po paskutinio jo suduoto smūgio L., šis jį paleido. Jis atsistojo, o L. liko gulėti. Iš karto pamatė, kad L. guli ir į nieką nereaguoja, buvo be sąmonės, bet kvėpavo. Jis paėmė L. per pečius ir vienas nuvilko jį į jo kambarį, paguldė ant lovos, ant šono. L. ir toliau buvo be sąmonės, kurios taip ir neatgavo. L. veidas buvo kruvinas. Kraujas buvo nuo jo suduotų smūgių, kiek pastebėjo, kraujas bėgo iš nosies. Daugiau ar bėgo iš kur nepastebėjo. Prieš jų grumtynes L. veidas nebuvo kruvinas. L. kvėpavo, tik buvo be sąmonės, galvojo, kad atsigaus. Jam jokių sužalojimų L. nepadarė. Grumtynių metu kažkaip susižalojo kairę ausį, ją skaudėjo, bet dabar nieko. Jam iš niekur kraujas nebėgo. Jo ir L. grumtynes turėjo matyti tėvas V., kuris buvo virtuvėje. N. tuo metu lygtais buvo savo kambaryje, kuris yra greta koridoriaus. Kur tuo metu buvo mama, nežino. J o grumtynės su L. truko trumpai, gal apie pora minučių. Atvykus medikams, jie išsivežė tėvą V.. Jiems niekas apie L. nesakė, nors šis ir toliau gulėjo be sąmonės. Atvykus policijos pareigūnams, jie rado be sąmonės gulintį L. ir iškvietė medikus. Jis smūgius L. sudavė, nes jis norėjo eiti į virtuvę, kur buvo jo sumuštas tėtis ir jis nenorėjo jo leisti prie tėčio, kad vėl jo nemuštų. Iš pradžių tik stūmė L., kad jis neitų į virtuvę, o paskui L. pats jį puolė ir jie susimušė. Negali pasakyti, kodėl jam smūgiavo į veidą. Tiesiog jis jam smūgiavo, jis jam smūgiavo. Susimušė. Gailisi sužalojęs brolį (3 t., b. l. 14-17).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina. Papildomai nurodė, kad apklausoje turėtų būti patikslinta, kad jis tuo metu, kai juos paliko išėjo į parduotuvę. Greitąją iškvietė galbūt prieš įvykstant konfliktui su L., nėra tikras dėl to. Geriau aplinkybes atsimena šio posėdžio metu, nes kai jį apklausinėjo pirmuose parodymuose, tai jis dar buvo neblaivus. Tuo metu, kai vyko konfliktas, buvo be „maikės“. L. jam pataikė į veidą, į kairį žandą, bet smūgis buvo nestiprus, žymių nebuvo. L. buvo be sąmonės. Pirma atvyko greitoji, paskui policija. Policija atvyko gal po kokio pusvalandžio. Kai atvyko greitoji dėl tėčio jis nesakė, kad reikia pagalbos broliui, kurį paguldė ant lovos ir kuris buvo be sąmonės. Kai atvyko policija, paklausė kur L., bei pareigūnai suprato, kad L. reikia medicininės pagalbos ir iškvietė greitąją.

Kaltinamasis I. D. 2022 m. gruodžio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, t. y. kad jis sunkiai sutrikdė broliui L. L. sveikatą, jam įteiktas, su juo susipažino, jis jam aiškus ir suprantamas. Dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką paaiškina, kad jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat paaiškina, kad yra prisirašęs prie (duomenys neskelbtini) ambulatorijos, jo šeimos gydytoja R.. Dėl psichikos, priklausomybių ligų nėra gydytas, tokių sveikatos sutrikimų neturi ir neturėjo. Stiprių galvos traumų neturėjo. 2022 m. birželio mėn., tikslios datos jau nepamena, jis grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur dirbo apie 5 m. laiko su pertraukomis. Į Lietuvą grįžo vasaros atostogų ir apsistojo tėvų name, kur ir yra registruotas, t. y. (duomenys neskelbtini). Name gyvena jis, jo patėvis V. L., motina A. L., brolis L. L. ir nepilnametis brolis N. L.. V. nėra jo tėvas, jis yra iš pirmos jo motinos A. santuokos. Apie 2022-08-01 dienos įvykius gali paaiškinti, kad iki šios dienos gėrė alkoholinius gėrimus tris dienas iš eilės. 2022-08-01 jis tėvų namuose pabudo tarp 10.00 - 12.00 val. Jis buvo pagiriotas. Tiksliai jau nepamena ar jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir nupirko alkoholinių gėrimų ar tai jau jo patėvis V. L. jau buvo nupirkęs alkoholinių gėrimų. Po pietų, kiek tiksliai buvo valandų jis nepamena, namo antrame aukšte, kur visa jo šeima ir gyvena, virtuvėje jis, motina A., brolis L. ir patėvis V. gėrė alkoholinius gėrimus, kiek pamena tai buvo alus. Namo pirmas aukštas jo šeimai nepriklauso, jis priklauso jų mirusiam giminaičiui. Jiems geriant alų namuose tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Vakarop, tiksliau laiko jau nepamena, jis išėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę dar nusipirkti alaus, o šeima liko virtuvėje. Jautė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio. Parduotuvėje nusipirkęs alaus vėl grįžo į namus, į virtuvę, kurioje buvo tik V.. Kur kiti namiškiai tuo laiku buvo jis nematė. Kalbantis su V. jis jam pasakė, kad tuo laiku, kai jo nebuvo virtuvėje, L. pavogė jo benziną ir nuėjo į prie namo sode esantį šiltnamį uostyti benzino garus. Apie tai, kad L. uosto benzino garus, t. y. taip svaiginasi, jam jau prieš tris metus yra sakęs V.. Tuo laiku V. jau buvo girtas. Toliau kalbantis su V. kilo jiems mintis nueiti į šiltnamį ir iš L. atimti benziną, kad jis jo garų neuostytų, kadangi tai labai kenkia L. sveikatai. Kiek žino, tai L. turi psichikos sutrikimų. Kiek pamena, tai jis kartu su V. nuėjo į šiltnamį. Buvo jau vakaras, kiek tiksliai laiko buvo jis nežino, kartas nuo karto jis netikrino kiek yra laiko, nes jam buvo atostogos ir jam nebuvo poreikio žinoti kiek yra valandų. Kadangi L. yra linkęs į agresiją, tai jis eidamas į šiltnamį iš kieme stovinčios priekabos paėmė apie 50 cm. ilgio metalinį vamzdį, tam kad jeigu L. puls jį, kai atiminėsim benziną, kad nuo jo puolimo apsiginti. Kai paėmė tą vamzdį į rankas, tai V. jam pasakė, kad jo nereikės, sakė jį mesti šalin. Jis V. paklausė ir minėtą vamzdį numetė kieme šalia priekabos. Prie šiltnamio jis pamatė ant žemės 5 l. talpos skaidrų plastikinį kanistrą, kuriame buvo benzinas. Tada pro atidarytas šiltnamio duris pirmas įėjo į šiltnamį, V. buvo jam už nugaros. Šiltnamio viduje pamatė ant medinio lovelio sėdintį L., kuris atrodė stipriai apsvaigęs ir rankose laikė vienkartinį, polietileninį, permatomą krepšelį, kuriame buvo benzino ir krepšelis buvo uždėtas jam ant veido. Jis suprato, kad L. taip uosto benzino garus ir taip svaiginasi. Jis ranka apėmė tą krepšelį su benzinu iš L. ir jį numetė prie šiltnamio šalia kanistro. Benzinas iš krepšelio išbėgo. L. liko toliau sėdėti, konfliktas tarp jų nekilo. Tada kiek pamena jis su V. atsisėdo šalia šiltnamio, sode esančių suoliukų su stalu ir gėrė toliau alų. Tada iš šiltnamio išėjo L. ir nuėjo į namą, prie jų nesikabinėjo. Paskui L. į namą nuėjo V., o jis liko sode sėdėti prie stalo ant suoliuko ir toliau gėrė alų. Po kažkiek laiko, dar buvo šviesus paros metas, iš namo išbėgo brolis N. ir atbėgęs prie jo pasakė, kad lyg L. užmušė V.. Tada kartu su N. nubėgo į namo antrą aukštą, į virtuvę. Lipdamas laiptais matė, kad L. eina iš virtuvės į savo kambarį. Virtuvėje pamatė ant grindų gulintį V., kuris buvo stipriai sužalotas, kraujavo. Jis V. paklausė kas atsitiko, jis atsakė, kad jį užpuolė L.. N. nuėjo pas save į kambarį, virtuvėje motinos ir L. nebuvo. Tada iš V. mobilaus telefono paskambino pagalbos centro telefonu Nr. 112 ir iškvietė medikus. Tuo metu galėjo būti 19.00 val., tačiau kiek tiksliai buvo laiko jis nežiūrėjo. Baigęs pokalbį su pagalbos centru pamatė, kad iš savo kambario į virtuvę ateina L.. Ar jo veidas buvo sužalotas ar ne jis nežino, į tai dėmesio nekreipė. Iš L. išvaizdos jis suprato, kad jis agresyviai nusiteikęs, todėl jam įėjus į virtuvę jis jį rankomis išstūmė į koridorių, L. parklupo. Tada L. atsistojo ir puolė jį, griebė už jo kaklo, tada jis sugriebė jo kaklą, taip prasidėjo grumtynės, jie nukrito koridoriuje ant grindų. Grumtynių metu jis L. sudavė rankomis smūgius į galvos sritį. Smūgiuodamas netaikė į konkrečią L. galvos dalį, smūgiavo kur papuolė, kur pataikė. Smūgių neskaičiavo, jų galėjo būti, kaip pranešime apie įtarimą parašytą, nemažiau 8 smūgiai, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus nurodyti negali. Kokia jėga smūgiavo ir kiek laiko truko grumtynės jis pasakyti negali. Kai jis pastebėjo, kad L. prieš jį jokių veiksmų neatlieka, nesipriešina, tai nustojo jam smūgiuoti. L. liko gulėti ant koridoriaus grindų šonu. Pamatė, kad L. yra be sąmonės. Savo savijautos apibūdinti negali, mano, kad buvo šokia. Paliko L. gulėti ant grindų, o pats nuėjo pažiūrėti kaip laikosi V.. Ar daugiau kas iš šeimos narių tuo metu buvo virtuvėje jis nepamena. Jis iš šaldytuvo išėmė šaltą mėsos gabalą ir uždėjo V. ant rankos. Tada sugrįžo iki L. ir jį be sąmonės, paėmęs iš nugaros pusės per pažastis, jį nutempė į jo lovą ir jį ten paguldė. L. smūgius sudavė tik rankomis, jokios lazdos ar kito kieto daikto nenaudojo. Jis matė, kad L. kraujuoja iš nosies, nemanė, kad jį stipriai sumušė, todėl atvykusiems medikams apie L. sužalojimą nieko nesakė. Atvykę medikai išsivežė V.. Vėliau atvykę policijos pareigūnai rado vis dar be sąmonės gulintį L., kurį taip pat vėliau išsivežė medikai. Jeigu būtų blaivus, tai taip stipriai L. nebūtų sumušęs. Dėl savo poelgio gailisi, šiuo metu alkoholio nevartoja, ieškosi darbo, registravosi darbo biržoje, jokių pajamų negauna, jį išlaiko tėvai. Pasižada daugiau nenusikalsti. Po kažkiek tai laiko jis V. paklausė kaip jį sužalojo L.. V. pasakė, kad jį L. su pagaliu sužalojo. Jis paklausė iš kur L. gavo pagalį. V. atsakė, kad jis, t. y. V. iš savo kambario atsinešė turėtą pagalį ir pagaliu trenkė L., tada L. iš V. atėmė tą pagalį ir juo sumušė V.. Jis to nematė, tuo laiku buvo sode. Dėl kokių priežasčių namo virtuvėje sukonfliktavo V. su L., jis nurodyti negali, jis, V. ir L. buvo girti, todėl visų tikslių įvykio detalių neįsidėmėjo. Apie L. L. jo sužalojimą papasakojo viską ką žino ir pamena, todėl prašo vadovautis šiais ir 2022-08-10 duotais parodymais (3 t., b. l. 28-31).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina. Papildomai nurodė, kad jis buvo paėmęs metalinį vamzdį, kuris buvo priekaboje prie namų.

I. D. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad <…>. I. D. prisistatė, patvirtino, kad sutinka parodyti kaip vyko įvykiai 2022 m. rugpjūčio 1 d., apie kuriuos neseniai davė parodymus. Atsakydamas į klausimą parodė, kad viskas vyko šiuose namuose, (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad tą dieną šiuose namuose buvo jis, jo tėvas V., mama ir du broliai: N. L. ir L. L.. Jie gėrė alkoholį, pašalinių žmonių namuose nebuvo. Paaiškino, kad prieš pačius įvykius jis sėdėjo sode. Paprašytas nuvedė į sodą, esantį sodyboje, už ūkinio pastato link gatvės. Parodė sode esantį suolelį, paaiškino, kad čia buvo vienas, gėrė alų. Buvo į pavakarę, buvo šviesu. Atbėgo jo mažasis brolis N. L., kuris pasakė, kad L. gal užmušė tėvą. Tada abu nubėgo į gyvenamąjį namą. Paprašytas I. rodė, kur tada bėgo su broliu. Nuvedė į gyvenamąjį namą, į namo antrą aukštą. Čia parodė virtuvę, paaiškino, kad atbėgęs pamatė tėvą, gulintį virtuvėje ant grindų, ant nugaros. Paaiškino, kad baldai įvykio metu stovėjo kaip ir dabar bei paprašytas paguldė lėlę ant grindų taip, kaip tada gulėjo jo tėtė V.. Lėlę paguldė ant grindų, ant nugaros, galva prie dujų baliono, kojomis link įėjimo į virtuvę. Paaiškino, kad tėvas buvo sąmoningas, bet sužalotas. Matėsi dešinės rankos lūžiai, ranka buvo netolygi, ne tiesi, o "kaip gyvatė". Iš alkūnės bėgo kraujas, galbūt net kaulas matėsi. Paaiškino, kad paklausė tėvo kaip jis, o šis atsakė, kad prastai. Parodė, kur virtuvėje buvo padėtas tėvo telefonas, kurį jis paėmė, skambino. Paaiškino, kad tuo metu mamos nematė, N. buvo šalia, o L. tuo metu stovėjo savo kambaryje. Paprašytas parodė kur L. kambarys ir kur stovėjo L.. Paaiškino, kad tuo metu jis su L. nekalbėjo. Paaiškino, kad jis paėmęs tėvo telefoną iškvietė medicininę pagalbą. Per telefoną jam sakė kokią pagalbą suteikti tėvui, tad jis tėvą tvarstė. Paskui padėjo telefoną. Tada pamatė, kad L. iš savo kambario bandė eiti į virtuvę. Nesakė kokiu tikslu eina. Bet jis nenorėjo L. įleisti, kad vėl kas neatsitiktų. Tad jis koridoriuje pastūmė L.. Parodė, kad jis buvo virtuvėje kai pamatė ateinantį L., tad išėjo į koridorių ir koridoriuje pastūmė L.. Parodė kur koridoriuje stūmė L. ir kur bei kaip šis suklupo. Parodė, kad po stūmimo L. atbulas grįžo į savo kambarį ir jame, kad nevirstų, atsirėmė rankomis į grindis. Paaiškino, kad tada jis sugrįžo į virtuvę ir tada pamatė, kad kai L. atsistojo buvo agresyvus. Tą jis matė iš veido, iš emocijų, pajuto, kad L. puls, nors L. jam nieko nesakė. Tad jis vėl grįžo į koridorių ir čia L. jį griebė už gerklės. Patikslino, kad jis jau buvo be "maikės". Tada jis čiupo L. už marškinių, jie pasitampė, L. jo nepaleido ir jis vieną ar du smūgius kumščiu sudavė L. į veidą. Pastačius lėlę koridoriuje, I. D. griebdamas lėlę parodė, kaip tada griebė L. už pečių, už "maikės". Smūgiuodamas lėlei parodė, kaip tada sudavė 2 ar 1 smūgius kumščiu L. į veidą. Smūgiavo dešinės rankos kumščiu į veidą. Paaiškino, kad L. jo nepaleido, jie toliau tampėsi ir abu pargriuvo ant grindų koridoriuje. Paaiškino, kad abu krito šonu, L. krito galva į kampą, parodė kur krito. L. krito į kampą, o jis ant virtuvės slenksčio. Paprašytas paguldė lėlę taip, kaip tada parkrito L.. Pagulė lėlę galva į kampą, ant kairio šono, paaiškino, kad jis krito šalia, abu buvo susikabinę, L. jo nepaleido, o jis nepaleido L.. Paaiškino, kad L. jam trenkė į šoną, o jis trenkė L. į veidą. Paskui dar kartą trenkė L.. Paprašytas I. D. atsigulė ant grindų šalia lėlės, kaip tada gulėjo su L.. Smūgiuodamas kairės rankos kumščiu parodė, kaip smūgiavo L. į veidą. Paaiškino, kad šioje vietoje šia ranka L.sudavė 2-3 smūgius, tiksliai nepamena kiek. Paaiškino, kad paskui jie toliau grūmėsi, pradėjo vartytis koridoriuje, kažkaip persivertė į kitą pusę ant kito šono. Tada jis L. trenkė į veidą iš kitos rankos, o L. jam trenkė į šoną ir petį. Paprašytas paguldė lėlę taip, kaip tada gulėjo L., bei pats atsigulė kaip tada gulėjo. Lėlę paguldė ant dešinio šono. Smūgiuodamas dešinės rankos kumščiu lėlei, parodė, kaip tada sudavė smūgius L. į veidą. Paaiškino, kad sudavė 2-3 smūgius L. į veidą. Paaiškino, kad jie "dar pasivoliojo", persivertė ir L. jam trenkė, bei jis trenkė L.. Paprašytas paguldė lėlę taip, kaip gulėjo L.. Lėlę paguldė vėl ant kairio šono. Paaiškino, kad jis jau norėjo keltis, bet L. jį laikė, L. jam sudavė ir jis sudavė L. į veidą. Smūgiuodamas lėlei parodė, kaip dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį L. į veidą, į nosį. Čia sudavė tik vieną smūgį ir po smūgio L. jį paleido. Jis atsistojo, pamatė, kad L. bėga iš nosies kraujas. L. buvo be sąmonės. Paimdamas lėlę parodė, kaip jis paėmė L. už pažastų ir nutempė į kambarį, bei paguldė į lovą, ant kairio šono ir ten paliko. Paaiškino, kad užklojo L. plonu pledu. Nepastebėjo, kad L. būtų atgavęs sąmonę. Matė, kad L. kvėpuoja, matė, kad L. nosį praskėlė ir akį pamušė. Galvojo, kad L. atsigaus, kad nieko rimto. L. iš nosies bėgo kraujas. Prieš grumtynes L. nebuvo kruvinas. Paguldęs L. jis išėjo ant laiptų. Atvykę medikai išvežė tėvą, paskui atvyko policijos pareigūnai, kurie pamatė, kad L. nesąmoningas ir iškvietė medikus. Kai medikai išvežė tėvą, apie L. jiems niekas nieko nesakė. Paaiškino, kad sudavė L., nes nenorėjo, kad L. užeitų pas tėvą į virtuvę. Jis žinojo, kad L. agresyvus, nestabilios psichikos, turi vartoti vaistus, o dar buvo prisiuostęs benzino. Nenorėjo, kad neadekvačiai elgtųsi, kad nekiltų konfliktas. Dėl to pirmą kartą jį pastūmė, kad neįeitų į virtuvę, o kai pastūmė, iššaukė agresiją, L. puolė jį ir taip gavosi, kad jie susimušė. Paaiškino, kad jam buvo padaryti tik nežymūs sužalojimai, kraujas bėgo iš kairės ausies, ten likęs šašas ir rankos mėlynos buvo, nuo vartymosi, kai mušėsi. L. jam nepataikė į veidą, tik į kaklą. Buvo smaugimo žymės, nuo nagų galbūt. Visa kita tvarkoj. Gailisi dėl šio įvykio. Daugiau nieko pasakyti neturi. Paaiškino, kad papasakojo ir parodė visą tiesą (3 t., b. l. 20-24).

Nukentėjusysis L. L. neapklaustas teisme dėl šio sunkios sveikatos būklės. Be to ir iš byloje esančio ekspertizės akto gauto 2023 m. gegužės 9 d. matyti, kad L. L. pagal savo psichinę, o dėl to ir fizinę būklę negali būti apklausiamas bei negali duoti parodymu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (4 t., b. l. 22-24), bei ir iš 2023 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namų gautame rašte nurodyta, kad L. L. dėl pablogėjusios savo sveikatos būklės į teismo posėdį atvykti negalės, pašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (3 t., b. l. 172).

Liudytojas V. L. nurodė, kad I. D. yra jo žmonos vaikas, kurį užaugino nuo 4 metų. L. L. yra jo sūnus, jo mama A. L., ji yra ir I. D. mama. Name, adresu (duomenys neskelbtini) gyvena trise. Taip pat pas juos pagyvena ir I. kai grįžta iš (duomenys neskelbtini) iki tol kol vėl iš vyksta į užsienį. Iki to įvykio I. buvo grįžęs iš užsienio ir gyveno pas juos. Viskas vyko 2022 metų rugpjūtį, adresu (duomenys neskelbtini). Iki to įvykio jis ir I. dirbo garaže, abudu gėrė alų. Paskui jis su I. nuėjo į sodą, kur šiltnamyje rado L. uostantį benziną, bei šiam sakė eit lauk. I. tada išsitraukė iš priekabos geležinį vamzdį ir ėjo prie L., klausė ką šis daro, užmuš ir jis nuėjo. Tuo metu L. jau buvo išėjęs iš šiltnamio. Kai nuėjo prie malkinės, I. sode su mama alų gėrė. Parėjo į namus ir rado L. virtuvėje stovintį prie kriauklės, paklausus ką šis daro gavo į galvą iš kumščio, į smilkinį kairės pusės, akys aptemo. Tada sakydamas kiek šis jį gali daužyti, atsinešė pagalį, kurį laikė už lovos galo, ir L. sudavė į petį. L. kai jam davė į galvą, atėmė tą pagalį ir prabudo ant grindų be sąmonės. Tuo metu, kai jis ir L. buvo virtuvėje, lyg nebuvo nieko. Kitas sūnus N. pakvietė I., pasakė, kad L. tėvą užmušė, o tas paskui paskambino į greitąją pagalbą. Kai jam buvo sužalota ranka, priėjo I. sakė, kad reikia skambinti greitajai, jis sakė, jog nereikia. Neatsimena kaip jį į neštuvus įkrovė, prabudo (duomenys neskelbtini) klinikose. Jis nematė kaip buvo sužalotas L., nes jis buvo be sąmonės. I. jam po įvykio sakė, kad sulaužė žandikaulį, turbūt po jo sužalojimo. Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) klinikų, I. buvo namuose. I. papasakojo apie tai, kas įvyko, po to kai buvo aplankęs L. L.. Pirma nuvažiavo pas L. L., jį aplankė, buvo komos būsenoje, o kai sugrįžo į namus I. pasakė, kad atseit pas jį brovėsi vėl L., nes jis ant grindų gulėjo. Sakė I., kodėl šis sveikutėlis, o tas padarytas visiškas invalidas. L. L. dabar yra neįgalus, neapsitarnauja, beveik nekalba ir nevaikšto, sveikata prasta, beveik neina suprasti ką kalba, turi maitinti, rengti, sėdi invalido vežimėlyje. L. sunki galvos trauma, žandikauliai sulaužyti, nosies kaulas sulaužytas, dantys du pašalinti. L. L. buvo nustatyta šizofrenija, turėjo agresijos, tai ne pirmas kartas kai jį sumuša, tačiau anksčiau nebuvo sumušęs, taip, kad net reikėjo vežti į ligoninę. I. D. yra jam šonkaulius sulaužęs dėl mergos, t. y. dėjo jam į šoną su kumščiu, čia buvo prieš kokius metus. Tą dieną, kai įvyko konfliktas, tarp I. ir L. nebuvo įvykęs konfliktas.

Liudytoja A. L. parodė, kad kaltinamasis I. D. yra jos sūnus, todėl atsisako duoti parodymus. Buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu ką klausė, ji viską pasakė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos A. L. duoti parodymai, kad jai išaiškinta teisė dėl parodymų davimo prieš artimą asmenį. Sutinka būti apklausiama Ji gyvena kartu su savo vyru V. L., L. L., N. L. ir šiuo metu dar pas juos yra I. D., kuris yra jos sūnus iš pirmos santuokos. I. D. gyvena užsienyje, grįžta į namus retai. L. L. su savo tėvu V. L. ištisai pykstasi. Juodu kiekvieną dieną vienas kitą užgaulioja, vienas prie kito kažko kabinėjasi. Vakar, t. y. rugpjūčio 1 d. nuo pat ryto juodu pradėjo ginčytis dėl smulkmenų, dėl įvairiausių buitinių dalykų. Nepamena tikslaus laiko žino, kad iš ryto apie 10.00 val. V. parvežė iš parduotuvės degtinės ir alaus. Kiek tiksliai ir kas gėrė ji nematė, galimai gėrė L., V. ir I.. Ji turėjo savo alaus ir gėrė lauke viena. Po to, kiek pamena lyg tai L. ėjo parnešti alaus. Tą alų jie jai atrodo trise gėrė, ji taip pat šiek tiek išgėrė. Jie visi gėrė virtuvėje. Atsimena, kad ji buvo lauke ir atėjusi kiek pamena pamatė, kad L. su V. buvo susirėmę, ji juodu skyrė. Kur buvo I. nepamena. N. visą laiką buvo savo kambaryje prie kompiuterio, jis nėjo į tą virtuvę. Ji palikusi išėjo lauk ir kai vėl atėjo pamatė, kad L. gulėjo ant žemės prie durų, galva kruvina, o V. buvo nugriuvęs ant nugaros, buvo sužalota jo ranka. Ji V. sakė kelkis, jis sakė kad negali keltis, jam skauda nugarą. I. virtuvėje tuo metu nebuvo, kur jis buvo nežino. lyg kvietė medikus. Ji tikrai neatsimena kas kada buvo, jie kaip sakė pastoviai pykosi ginčijosi. Ji pati buvo išgėrusi kaip minėjo alaus ir nelabai atsimena įvykio aplinkybių kaip, ir kas tiksliai buvo. Ji klausė V. kas nutiko jis sakė, kad L. jam su pagaliu sudavė. Prie V. lovos būdavo padėtas pagalys, kur tas pagalys buvo minėto įvykio metu ji nematė. V. yra sakęs, kad jei kas prie jo lys jis su tuo pagaliu suduos. Ji nematė kur tas pagalys dingo, nematė kaip buvo sužaloti V. ir L.. Ji atėjusi iš lauko jau juos rado gulinčius ant žemės. L. nereagavo ir nieko nekalbėjo kas jam nutiko. Atvykę medikai abu išsivežė ( 2 t., b. l. 146-149).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina.

Nepilnametis liudytojas N. L. parodė, kad I. D. jo pusbrolis. Nesutinka duoti parodymų. Įstatyminė atstovė A. L. patikslino, kad I. jam yra netikras brolis, bet ne pusbrolis, jis ne taip pasakė. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, ten davė teisingus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo N. L. duoti parodymai, kad jam išaiškinta atsakomybę dėl parodymų davimo prieš savo artimą asmenį, sutinka būti apklausiamas. Gali pasakyti, kad jis namuose turi savo kambarį ir dažniausiai ten būnu. Vakar, t. y rugpjūčio 1 d. kažkur po pietų išgirdo triukšmą ir atėjęs į virtuvę pamatė muštynes. Virtuvėje buvo jo tėvas V. L., mama A. L. ir brolis L. L.. Jis įėjęs pamatė, kaip L. paėmęs tėtį už rankos, šį numetė ant žemės ir šis nugriuvo prie dujinės. Ką mama veikė nepamena. Tada ėjo į lauką kur buvo I. ir jį norėjo pasikviesti. I. buvo sode, ten gėrė alų. Tada abu su I. atėjo į virtuvę, tėvas tebegulėjo prie dujinės, o L. lyg tai buvo lovoje. Dar gali pasakyti, kad kada jis atėjo į virtuvę lyg tai L. turėjo rankose pagalį. Tas pagalys yra buvęs jo kambaryje, tame kambaryje būna ir jo tėtis. Ten jis pasidėjo tą pagalį. Matė kaip L. su tuo pagaliu sudavė tėčiui į ranką, o mama stojo į jų tarpą, bandė išskirti ir tada L. sudavė jai kažkur į galvos užpakalinę dalį. Kur L. tą pagalį dėjo jis nematė. Po to, kai sudavė tuo pagaliu, dar kaip sakė tėvą pastūmė ir šis nuvirto ant žemės. Jam nei vienas nesudavė, jis nenukentėjo. Po to, pagalio ieškojo policija, bet nerado. Jis išvykus policijai tą pagalį rado L. kambaryje už durų kampe. Kiek jam žinoma jie tą dieną visi gėrė alkoholį, I. gėrė sode. Jis alkoholio nevartojo. Kada jis atėjo su I. į vidų, L. gulėjo lovoje, tėvas ant grindų, kur buvo mama nežino. I. kvietė medikus. Namuose jau ne pirmą kartą vyksta muštynės, dažniausiai L. mušą tėvą. Jo L. nėra nuskriaudęs. Kad I. būtų ką mušęs nematė. Šiandien su I. vyko į (duomenys neskelbtini), į ligoninę. Apie šį įvykį nekalbėjo. Jis žino, kad L. uosto benziną, žino kad dažnai taip daro. Jam tai pasakojo tėvas, sakė, kad namuose dingsta benzinas, kad L. jį uosto (2 t., b. l. 161-164).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad „plius minus“ teisingai čia papasakojo, gali tvirtinti šituos parodymus.

Liudytoja I. L. parodė, kad žino dėl ko yra pakviesta liudyti. Realiai šitoje situacijoje kalčiausi tėvai, tą sakė ir I. D. kai bendravo per „Facebook Messenger“. Kai jos tėvas gyveno su jos mama, muštynės namuose taip pat vyko, tėvas dažnai pats jas išprovokuoja, yra naudojamas psichologinis smurtas. Jos žiniomis, L. L. nei vieno kito šeimos nario nemušdavo, kažkodėl visą laiką mušdavo jos tėvą. Prieš šį įvykį L. jos tėvą buvo sumušęs ne vieną kartą, tėvui buvo sulaužyti šonkauliai, mano, kad čia tik laiko klausimas, kada jos tėvą L. užmuš. Kiek jai teko pačiai bendrauti su L. L., šis su ja visada elgėsi labai ramiai, net nebūtų įtarusi, kad šis gali ką nors mušti, tačiau negalėtų jo apibūdinti kaip labai teigiamo, nes iš savo draugės yra gavusi „Facebooke“ laišką, kuriuo prašė daryti ką nors su L. L., nes šis muša jos sūnų. Jai žinoma, kad L.iš tėvo vogdavo benziną, kurį uostydavo, augino kanapes, kurias rūkė, ir dar vartojo alkoholį, galiausiai turėjo grupę kaip psichinio ligonio, tai ir vaistai tuo pačiu, ir benzinas, ir visa kita, mano, kad L. dėl to galėjo būti neprognozuojamas. I. D. yra kito tėvo, šitas vaikas netgi jeigu ką ir gero padarydavo jos tėvui, tai būdavo nuvertinama. Taip pat, I. D. grįžęs iš užsienio padėdavo finansiškai. Tuo metu, kai viskas įvyko, buvo (duomenys neskelbtini), tai tų visų aplinkybių nežino, žino tiek, kiek papasakojo I. D., jog L. L. eilinį kartą puolė jos tėvą. I. taip pat tvirtino, kad netgi pati A. L., dabartinė jos tėvo žmona, šoko ginti jos tėvo, bet ši pati nukentėjo. Iš vakaro jai I. atsiuntė L. nuotrauką, kurioje matėsi, kad šis po akimi turi mėlynę, jai I. parašė, kad pats nenukentėjo, bet L. paauklėjo. Jai I. paskui pranešė, kad įvyko nelaimė, kad jos tėvas sumuštas, bei kaip suprato komoje L.. Vėliau buvo informuota, kad I. D. iškvietė tėvui greitąją, galima sakyti, kad jos tėvui I. D. išgelbėjo gyvybę. Perdavė tą susirašinėjimą su I. tyrėjui. Susirašinėjimas vyko per „Messengerio“ programėlę. Turbūt I. D. jai parašė, kad buvo mėlyniauti, kad užsidirbo gal 50 Eur. Dėl tų mėlynių pas juo visas pokalbis vyko. Apie sumušimus, kas įvyko, tai I. jai atsiuntė balso pranešimus, juos perdavė tyrėjui. I. sakė, kad L. sumušė jos tėvuką, pasakė, kad kai pamatė vaizdą, tai buvo baisus vaizdas, buvo tiesiog šoke, taip pat sakė, kad sudaužė L.. I. klausė, kodėl jis L. taip sumušė, ji sakė, kad jeigu matai, jog procesas pasibaigęs, kam reikia toliau dar mušti. I. vėliau jai aiškino, kad L. jį patį puolė, dėl to jis gynėsi.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. apie 20.41 val. iš Marijampolės AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių pristatytas V. L., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris galimai sumuštas, aplinkybės neaiškios. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, V. L. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1.68 prom., girtumas, kuris paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. apie 19.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, jo sūnus L. L., gim. (duomenys neskelbtini), pasiėmęs pagalį, kuriuo trenkė jam į dešinę ranką, mažiausiai vieną kartą. Dėl tokių L. L. veiksmų, V. L. (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžiai, dešinio dilbio abiejų kaulų atviri lūžiai. V. L. išvežtas į (duomenys neskelbtini) Klinikas. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), sulaikyti įtariamojo L. L., šis rastas gulintis lovoje, visas veidas padengtas krauju, buvo be sąmonės. Atvykus GMP brigadai, L. L. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Esant šioms aplinkybėms pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 23-24).

Tarnybiniame pranešime dėl naujos nusikalstamos veikos nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, buvo sužalotas V. L., kuris paaiškino, kad jį konflikto metu sužalojo jo sūnus L. L.. V. L. dėl rankos, šonkaulių lūžimų gydomas (duomenys neskelbtini) klinikose. Aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad to paties įvykio metu buvo sužalotas L. L., kuris iš kart po įvykio buvo rastas be sąmonės ir išvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas. Šiuo metu L. L. gydomas neurochirurgijos reanimacijos intensyvios terapijos skyriuje, yra komos būsenoje, nėra galimybės su juo atlikti veiksmus (1 t., b. l. 25-27).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų, mūrinis namas. Įėjimas į namą iš pietinės namo pusės. Užlipus laiptais į namą patenkama pro medines, nerakintas duris. Įėjus per duris patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra atidarytos medinės durys, pro jas patenkama į koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje yra laiptai. Užlipus laiptais toliau yra atidarytos, medinės durys. Pro jas praėjus pasukama į dešinę pusę, kur yra laiptai. Užlipus laiptais toliau yra koridorius. Priešais laiptus yra ant žemės sudėtį batai, šalia batų ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Koridoriumi einama į dešinę pusę. Kairėje pusėje yra baltos spalvos, medinės durys, ant kurių apačios, dešinėje pusėje, yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, kurios yra ir ant sienos. Toliau yra ertmė, kuri veda į virtuvės kambarį, kurioje pagal nukentėjusįjį (V. L. kitoje byloje), vyko muštynės. Virtuvė netvarkinga, jaučiamas nemalonus kvapas, matomi girtavimo pėdsakai, išmėtyti daiktai. Virtuvės kambaryje, priešais langą yra raudonos spalvos dujų balioną, kuris padėtas ant medinės kaladės. Ant medinės kaladės bei šalia jos yra raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo. Taip pat apžiūrint įvykio vietą, namą, teritoriją aplink namą, buvo ieškota, galimai nusikalstamos veikos padaryto įrankio, pasak nukentėjusiojo medinės lazdos, tačiau ji nebuvo rasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau apžiūrint įvykio vietą objektų ar pėdsakų galinčių turėti reikšmės tolimesniam įvykio tyrimui nerasta (1 t., b. l. 38-49).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtos namo antrame aukšte esančios gyvenamos patalpos. Namas yra mūrinis, dviejų aukštų su šlaitinius stogu (žr. foto Nr. 1). Į namo antrą aukštą yra laiptai (žr. foto Nr. 2). Užlipus laiptais patenkama į koridorių (žr. foto Nr. 3). Koridoriaus dešinėje pusėje yra virtuvė, prieš laiptus ir koridoriaus kairėje pusėje yra durys į kambarius. Virtuvė yra 2,4x2,9 m dydžio, virtuvėje grindys išklotos linoleumu. Virtuvėje kairėje pusėje prie sienos yra spintelė, šaldytuvas, prie lango yra stalas, dujų balionas, dešinėje pusėje prie sienos yra spintelė su kriaukle, krosnis (žr. foto Nr. 4-6). Dujų balionas (žr. foto Nr. 7) yra prie lango 0,98 m atstumu nuo sienos, prie kurios stovi spintelė su kriaukle. Po dujų balionu yra medinė 33x20x3,5 cm dydžio kaladėlė, ant kurios krašto yra į kraują panašios dėmės (žr. foto nr.8 ). Kaladėlė paimta ir įpakuota į paketą Nr. 1, ant paketo užklijuota plomba Policija 112231. Prie sienos, 0,84 m atstumu nuo lango, yra šaldytuvas (žr. foto Nr. 9). Šaldytuvas yra su dvejomis durelėmis, pilkos spalvos . Ant apatinių durelių yra į kraują panašios dėmės (žr. foto Nr. 10), kurios išsidėstę 34 cm plotyje 10 cm atstumu nuo durelių apačios iki 38,5 cm atstumu nuo durelių apačios. Panaudojant vatos tamponą nuo šaldytuvo durų paimtas į kraują panašios medžiagos pavyzdys. Vatos tamponas įpakuotas į voką Nr. 2, ant voko užklijuota plomba Policija 112232. Prie šaldytuvo yra spintelė (žr. foto Nr. 11), kurios aukštis 0,84 m, plotis 0,795 m. Ant spintelės dešinių durelių 60,5 cm aukštyje nuo grindų ir 12,5 cm atstumu nuo dešiniojo krašto yra 2x5 dydžio į kraują panaši dėmė (žr. foto Nr. 12). Panaudojant vatos tamponą nuo spintelės durų paimtas į kraują panašios medžiagos pavyzdys. Vatos tamponas įpakuotas į voką Nr. 3, ant voko užklijuota plomba Policija 112233. Koridorius yra 2x1,25 m dydžio. Koridoriaus grindys išklotos plytelėmis. Koridoriuje prieš laiptus yra medinės dažytos baltos spalvos durys į kambarį (žr. foto Nr. 15, 16). Durų varčia yra 5 cm atstumu nuo grindų. Ant durų varčios, nuo varčios apačios iki 49 cm aukščio, per visą varčios plotį, yra į kraują panašios dėmės (žr. foto Nr. 17, 18, 19, 20). Panaudojant vatos tamponą nuo durų varčios paimtas į kraują panašios medžiagos pavyzdys. Vatos tamponas įpakuotas į voką Nr. 4, ant voko užklijuota plomba Policija 112234. Prie durų dešiniosios staktos 16 cm atstumu nuo virtuvės sienos ant grindų 10x30 cm plote yra į kraują panašios dėmės (žr. foto Nr. 21). Panaudojant vatos tamponą nuo grindų paimtas į kraują panašios medžiagos pavyzdys. Vatos tamponas įpakuotas į voką Nr. 5, ant voko užklijuota plomba Policija 112235. Ant dešiniosios durų staktos ir slenksčio 13x11 cm plote yra į kraują panašios dėmės (žr. foto Nr. 22). Koridoriaus kairėje pusėje yra medinės lakuotos durys į kambarį (žr. foto Nr. 23). Koridoriuje ant grindų prie kambario durų, 16 cm atstumu nuo durų ir 27 cm atstumu nuo sienos, esančios prieš laiptus, 20x14 cm plote yra į kraują panašios dėmės (žr. foto Nr. 25). Panaudojant vatos tamponą nuo grindų paimtas į kraują panašios medžiagos pavyzdys. Vatos tamponas įpakuotas į voką Nr. 6, ant voko užklijuota plomba Policija 112236. Ant kambario durų slenksčio krašto iš koridoriaus pusės 40 cm atstumu durų dešinėje pusėje esančios sienos ir 3 cm atstumu nuo koridoriaus grindų 8x3 cm plote yra į kraują panašios dėmės. Panaudojant vatos tamponą nuo kambario durų slenksčio paimtas į kraują panašios medžiagos pavyzdys. Vatos tamponas įpakuotas į voką Nr. 7, ant voko užklijuota plomba Policija 112237 (1 t., b. l. 50-65).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad L. L. konstatuota sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi odos nubrozdinimais, poodinėmis ir intradermaline kraujosruva galvoje, dešinės junginės kraujosruva, žaizda viršugalvyje, vertintina kaip muštine, abiejų nosikaulių lūžiais, abiejų viršutinių žandikaulių lūžiais, apatinio žandikaulio kairio kampo skeveldriniu lūžiu bei kūno lūžiu dešinėje, smegenų sumušimo židiniais dešinėje momeninėje skiltyje, pakraujavimu po voratinkliniu dangalu abipus kaktinių skilčių projekcijoje ir pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešine kaktine ir momenine skiltimis bei abipus ties pakaušio skiltimis. Nesant užfiksuotų sužalojimų, kurie būtų galėję lemti išsivysčiusią ilgalaikę komą, tokių kaip galvos smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju ar masyvūs sumušimo židiniai, bei nesant kitų sąmonės praradimą galėjusių nulemti priežasčių, tokių kaip sunki intoksikacija, labiausiai tikėtina diagnozė - sunkios galvos smegenų traumos metu patirtas sunkus difuzinis aksonų pažeidimas. L. L. taip pat konstatuoti daugybiniai odos nubrozdinimai abiejose rankose, daugybinės poodinės kraujosruvos abiejose rankose ir krūtinėje, įtariamas IV šonkaulio lūžis dešinėje. Tiriamajam dėl patirtos galvos smegenų traumos išsivystė koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dėl ko tiriamasis buvo prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato ir vėliau atlikta tracheostomos suformavimo operacija, išsivystė pneumonija ir sepsis, taip pat dėl abiejų žandikaulių sužalojimo buvo pašalinti 21 ir 22 dantys bei atliktos antdantinių įtvarų uždėjimo operacijos. Konstatuoti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių savybių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Konstatuoti sužalojimai padaryti keliasdešimties minučių - kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą; poodinės kraujosruvos krūtinėje galėjo būti padarytos gydymo metu vertinant tiriamojo reakciją į skausminį dirgiklį (tipinė vertinimo lokalizacija). Konstatuoti sužalojimai visumoje griuvimui nėra būdingi ir nėra paaiškinami griuvimu. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu bei jo ir galimai jį žalojusio asmens tarpusavio padėties pagal turimus duomenis negalima. Teismo medicinos gydytojas sužalojimų padarymo jėgos nenustatinėja. Konstatuoti sužalojimai, išskyrus įtariamą šonkaulio lūžį, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.3 ir 6.6.15 punktais kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šonkaulio lūžis dešinėje nėra patvirtintas - aprašomas kaip „įtariamas“, todėl kaip sužalojimas nėra kvalifikuojamas, tačiau jo patvirtinimas arba paneigimas neįtakotų sužalojimų visumoje kvalifikavimo (1 t., b. l. 93-105).

2022 m. lapkričio 8 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės rašte nurodyta, kad L. L. gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kurio būklė objektyviai: sąmoningas, paliepimų nevykdo, sutrikusi kalba, taria pavienius žodžius, slaugomas lovoje, neapsitarnauja – visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, nejudina dešinės rankos ir kojos, kairėse galūnėse spontaniniai judesiai (1 t., b. l. 117, 118).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. I. D. nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste padarytos kieto buko, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje ir galimai vienu metu suspaudžiant šią sritį pirštais. Paviršiniai odos nubrozdinimai dešinėje kaklo pusėje išsivystė nuo slystančio poveikio briauną turinčiu daiktu ir galėjo būti padaryti nagais. Odos nubrozdinimai kairės mentės projekcijoje išsivystė nuo slystančio poveikio kietu buku, nelygiu paviršiumi daikto ir galimai griūnant ar pan. Poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio peties srityje išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir galimai griūnant. Poodinė kraujosruva kairiame žaste padaryta vienu smūgiu kietu buku daiktu. 3, 4, 5. Sužalojimai atspindi bendruosius traumos kietu buku ir briaunuotu daiktu požymius ir todėl nėra galimybės tiksliau detalizuoti žalojusius daiktus, paviršius bei išsamiau atsakyti į šiuos klausimus, nei atsakyta 2-ame išvados punkte.

6. Sužalojimai padaryti apie 4-7 paros iki apžiūros, spręsti apie padarytų sužalojimų tikslesnį laiką, juolab - eiliškumą, nėra galimybės. Sužalojimai išsidėsto įvairiose kūno paviršiuose ir tai teleidžia teigti, jog sužalojimai padaryti esant žmogui įvairiose kūno padėtyse. 7. Sužalojimai paviršiniai ir padaryti nedidele jėga (1 t., b. l. 122-124).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš I. D. paimta pilkos spalvos sportinės kelnės ir šlepetės (1 t., b. l. 125-128).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos iš I. D. paimtos pilkos spalvos sportinės kelnės ir šlepetės. <...>. Ant kelnių priekinės dalies, kairės klešnės yra raudonos spalvos dėmių, kurios panašios į kraujo dėmes (žr. foto Nr. 1). Ant kelnių užpakalinės dalies yra raudonos spalvos dėmių, kurios panašios į kraujo dėmes (žr. foto Nr. 2); 2. <...>. Dešinės kojos šlepetės vidinėje dalyje raudonos spalvos dėmė, kuri panaši į kraujo dėmę (žr. foto Nr. 1) (1 t., b. l. 134-139).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad kontrolės metu nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 21 d. 20:46:41 val. (pokalbio ID 736, trukmė 00:19:22) I. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., į jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino V. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio stenograma (pokalbio laikas nuo 00:03:25 iki 00:06:06):

V.: Tai jam gerai užvažiuota buvo tokiu atveju.

I.: kas te gerai užvažiuota nieko gerai nebuvo užvažiuota, šičia koridoriuj kur gavo malkų ir viskas.

V.: Pusiau komoj matai, pasakojo.

I.: Nu tai man irgi ta patį sakė o nuo ko ta koma aš neįsivaizduoju (keiksmažodis).

V.: Nežinau aš ir. „Nesuprantami žodžiai“ komoj taip sulaužytas. Aš tarpa kart kitko nelabai ir atsimenu žinok.

I.: Tu išsijungęs.

I.: Tu išsijungęs buvai.

V.: Tai aš sakau neatsimenu tarpo. Guliu (keiksmažodis) ant grindų kai prabudau, (keiksmažodis) žiūriu nė pajudėti negaliu nei pirmyn nei atgal, tai tu sakei reikia kviesti (nesuprantamas žodis) pirma aišku N.pakvietė.

I.: Jo, mane pakvietė N., o o pakvietė aš iš kart pamačiau tavo ranka tu prasimerkei aš nieko nelaukiau paėmiau telefoną iškviečiau greitąją, o tas durnelis buvo pas save kambarį ir jis bandė eiti į virtuvę o (keiksmažodis) žino ko jis norėjo į tą virtuvę, aš neleidau jam eit į tą virtuvę

V.: L. (nesuprantamas žodis).

I.: Jo, ir mes susimušėm šičia koridoriuj.

V.: Ai va sakau aš nieko neatsimenu, faktiškai. Kame reikalas.

I.: Nu tai mes čia koridoriuje šičia va tarpe tarp tarpe jo kambario ir tarp tarp virtuvės, aš nenorėjau leist jo jį pas taves, nes (keiksmažodis) žino kas jį vėl užsisuks.

V.: Aš nežinau kas čia užsisuko velniai juo žino, stoviu prie kriauklės kiek atsimenu, velniai žino ką nesuprasi žodžiu. Kaip jis čia atsirado iš viso, juk jis net išvejam iš išvijom nuo benzino uostymo, iš šiltnamio po velnių, nes vėl užtikom jį (nesuprantamas žodis)į maišiuką juk.

I.: Paskui, paskui paskui jisai parėjo, aš nuėjau į šitą į sodą, nes pameni atėjo malkas sukraut.

V.: Nu, ėjai į sodą.

I.: Jo, aš ėjau į sodą, paskui aš tenais gėriau ir paskui atbėgo N..

V.: Puolė ant manęs jau tada.

V.: Radau jį prie kriauklės stovint ir aš jam paskiau gal ar ką, pats nelabai atsimenu jau, jau buvau įsiutęs irgi ant jo.

I.: Ir paskui N. atbėgo ir radom mes tave pasliką gulintį ant grindų iškvietėm greitąją ir tas dar norėjo čia pas taves eitį į virtuvę aš jam neleidau mes susimušėm ir viskas tokia istoriją.

Toliau kontrolės metu nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. 19:52:53 (pokalbio ID 1117, pokalbio trukmė 00:09:28), I. D. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambina vyrui (asmuo nenustatytas), kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio stenograma (pokalbio laikas nuo 00:03:08 iki 00:04:28) :

I.: O o jeigu atvirai, žinai kokia buvo čia situacija? Aš tau to dar nepasakojau. Žinai kodėl L.užpuolė tėvą

Vyras: Nagi.

I.: Žodžiu, tėvas buvo virtuvėj kaip minėjau aš buvau lauke, čia faktas tikrai buvau, žodžiu L. uosto benziną, ir tėvas pasakė, kad nu, nu jam nepatinka, žodžiu L. jam davė į kuprą, manęs nebuvo, nu lauke kai aš buvau.

I.: Tai tėvas pasiėmė pagalį ir piso jam į galva, paskui, nu jį, jisai buvo, nu L. žinai stipresnis už ja atėmė tą pagalį (keiksmažodis) ir paskui atkapojo tėvą.

Vyras: Ai matai susinervavo paskui.

Vyras: Ai (keiksmažodis) kaip čia durnai. O jie (keiksmažodi) palauk, o jie parodymus davė kokius?

Vyras: A tai pohui, tai huine.

I.: Čia dabar tik aš tau šneku.

Vyras: Tai huine tada čia čia (keiksmažodis) vietoj.

I.: O parodymai tokie patys kur esi girdėjęs (1 t., b. l. 156-158).

Objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta 2022 m. rugpjūčio 24 d. BPC (duomenys neskelbtini) skyriaus, raštu Nr. 41D(A)-539, pateikto pokalbio garso įrašo suvestinė. Apžiūrėtas garso įrašo failas, kurio pavadinimas 2022_08_01_19-00-00_(duomenys neskelbtini), trukmė 00:05:56 val., failas sukurtas 2022-08-01 19:00:00 val., skambinusio MRT Nr. (duomenys neskelbtini). Girdimas BPC operatorės ir vyriškos lyties asmens (labiausiai tikėtina įtariamojo I. D.) pokalbis. Sudaryta pokalbio stenograma, kurioje 1 - BPC operatorė, 2 - vyriškos lyties asmuo, 3 - sistemos įrašas, 4 - Greitosios medicinos pagalbos dispečerė:

1 - 112; 2 - laba diena reikia greitosios; 1 - koks būtų rajonas ar miestas iš kur skambinat; 2 - (duomenys neskelbtini) 3; 1 - čia (duomenys neskelbtini) rajonas; 2 - taip; 1 - (duomenys neskelbtini) o gatvė kokia; 2 - (duomenys neskelbtini); 1 - (duomenys neskelbtini); 2 - (duomenys neskelbtini) taip; 1 - (duomenys neskelbtini) 3 čia būtų nuosavas namas ar ne; 2 - aha; 1 - kam reikalinga greitoji vyrui moteriai vaikui;

2 - a vyrui; 1 - kokio amžiaus; 2 - nukrito nuo laiptų; 1 - kokio amžiaus; 2 - a tėvuk kiek amžiaus 70; 1 - aha o iš aukštai čia nukrito; 2 - a aš nežinau ką reiškia aukštai; 1 - nu iš antro trečio aukšto iš ketvirto; 2 - nuo laiptų nukrito; 1 - ar nuo vieno laiptuko ar iš antro aukšto nuo laiptų ten nusirideno nu iš kokio atstumo ten maždaug krito; 2 - atvažiuokit pamatysit aš jums nepasakysiu nusifotografuot atsiųsti; 1 - nu akivaizdžiai jūs matot esat vietoje; 2 - nu nukrito nuo laiptų viskas; 1 - pats nukrito niekas nepastūmė; 2 - na ne; 1 - nekraujuoja; 2 - kraujuoja; 1 - iš kur; 2 - iš rankos; 1 - užspauskit žaizdą; 2 - jo uždėjom ledukų dar; 1 - užspauskit stipriai žaizdą ir neatitraukit kol neatvyks medikai nepadėkite dabar ragelio sujungsim tiesiogiai su greitąją duos daugiau nurodymų; 2 - aha ačiū; <…>. 4 - greitoji pagalba patikslinkit adresas miesto; 2 - (duomenys neskelbtini); <…>. 4 - pažiūrim gerai pasakykit kas būtent atsitiko; 2 - a susilaužė mano tėvukas ranką; 4 - ar dabar esat šalia paciento; 2 - taip taip uždėjau ledo; 4 - kiek metų pacientui; 2 - 70 viršaus gal; <…>. 4 - kada tai atsitiko; 2 - a ne dabar; 4 - ar yra stiprus kraujavimas; 2 - ką aš žinau kaip čia pasakyt; 4 - nu ar matot kraujo ar ne; 2 - matau; 4 - o tai ar stipriai bėga; 2 - a uždėjom ledo mes su broliu; <…>. 4 - ties kuria vieta sužalojimas; 2 - tenai iš dviejų vietų bėga kraujas; 4 - tai dabar ties kuria vieta delnas; 2 - ne čia kur yra nuo riešo dilbis nu ta ilgoji ranka nežinau kaip vadinasi; 4 - taip ar yra akivaizdi deformacija; 2 - kaip; 4 - ar yra akivaizdi deformacija; 2 - jeigu jūs man sakot kraują aš matau taip tai yra akivaizdinė ar ne; <…>. 4 - čia (duomenys neskelbtini) miestelis ne kaimas; 2 – taip (duomenys neskelbtini); 4 - gerai viso gero (2 t., b. l. 41-45).

Objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta liudytojos I. L., prie jos 2023 m. kovo 1 d. liudytojos apklausos protokolo, pateikto jos susirašinėjimo, kito bendravimo su I. D., socialine programėle Messenger, duomenų apžiūra, kurie įrašyti į CD-R laikmeną. Laikmena įdėdama į kompaktinių laikmenų skaitytuvą ir kompiuterio ekrane matome mobilaus ryšio išmaniojo telefono ekrano 20 vnt. nuotraukų ir 5 vnt. vaizdo įrašų. Nuotraukose ir vaizdo įrašuose užfiksuotas įtariamojo I. D. (toliau - D) ir I. L. (toliau - L) susirašinėjimas, balso pranešimai socialinėje programėlėje ,,Messenger":

1. Nuotraukoje Nr. 20230301_131108 matyti susirašinėjimas 2022-08-01 nuo 10.57 val.:

D - Tuoj parodysiu. Atsiųsta nukentėjusiojo L. L. nuotrauka, galimai po dešine akimi yra mėlynė, patinimas (žr. foto Nr. 1);

2. Nuotraukoje Nr. 20230301_131116 matyti tolimesnis susirašinėjimas:

L - A... Vel kvailiono. Nu nepavydziu as ten jums visiems. Sake, melyniauji. Tai db ir pats su melyne. Nu uzjauciu.

L - A... O tau paciam - nieko? (žr. foto Nr. 2);

3. Nuotraukoje Nr. 20230301_131123 matyti tolimesnis susirašinėjimas:

D - atsiųsta pačio I. D. veido nuotrauka, kurioje matyti, kad jo veidas be matomų sužalojimų

L - Tai kvailiojo L.... Ant tevuko turbut vel puole? (žr. foto Nr. 3);

4. Nuotraukoje Nr. 20230301_131135 matyti tolimesnis susirašinėjimas:

D - AJ ten jis kai visad su ateiviais kalbasi na daug maz pati žinai situaciją, tai puolė antanes smaugti nu ir trūko man kantrybė, tai ir gavo, SND atsikeliu dingęs nueinu į sodą „keiksmažodis“ benziną uosto tai pasivedziau namo... (žr. foto Nr. 4);

<…>.

15. Nuotraukoje Nr. 20230301_131247 matyti tolimesnis susirašinėjimas, laikas 22.31 val.:

Toliau fiksuotas laikas 22.51 val., 23.43 val. (žr. foto Nr. 15);

16. Nuotraukoje Nr. 20230301_131306 matyti tolimesnis susirašinėjimas, laikas 22.31 val.:

Toliau fiksuotas laikas 22.51 val., 23.43 val. (žr. foto Nr. 16);

17. Nuotraukoje Nr. 20230301_131315 matyti vaizdo ir garso skambučiai, laikas 22.51 val., 23.43 val., 2023-08-02 09.01 val., 09.33 val. (žr. foto Nr. 17);

18. Nuotraukoje Nr. 20230301_131320 matyti garso skambučiai, laikas 2023-08-02 09.59 val., 10.00 val., susirašinėjimas, tačiau tyrimui reikšmingų duomenų nėra (žr. foto Nr. 18);

19. Nuotraukoje Nr. 20230301_131327 matyti laikas 10.58 val., 11.08 val., 16.03 val., susirašinėjimas, tačiau tyrimui reikšmingų duomenų nėra (žr. foto Nr. 19);

20. Nuotraukoje Nr. 20230301_135037 matyti data 2022-08-16 laikas 02.01 val., susirašinėjimas, tačiau tyrimui reikšmingų duomenų nėra (žr. foto Nr. 20). Šią dieną I. D. atsiuntė balso pranešimą, kuris fiksuotas mobilaus ryšio išmaniojo telefono ekrano vaizdo įraše Nr. 20230301_135503. 40 s. trukmės balso pranešime I. D. sako:

- mažyte žinau kad aš pasielgiau chujovai jo bet tu net neįsivaizduoji tos situacijos nu /.../ jis nemano tikras tėvas kai mažytis N. atbėga ir sako muša tėvą su pagaliu nežinau man ant tiek agresija pakilo aš ten nieko neskaičiavau o tiesiog aš jį sudaužiau sudaužiau, sudaužiau ir į lovą nutempiau nu tiesiog nežinau aš nemoku paaiškinti tiesiog;

21. Vaizdo įraše Nr. Nr. 20230301_133752 matyti data 2022-08-01 laikas 19.48 val., 9 s. trukmės I. D. balso pranešimas:

- labas I. žodžiu tėvuką išvežė į ligoninę su greitąją iškviečiau du atviri lūžiai;

22. Vaizdo įraše Nr. Nr. 20230301_133851 matyti data 2022-08-01 laikas 22.31 val., 18 s. trukmės I. D. balso pranešimas:

- labas I. turiu labai chujovų žinių tėvui sulaužė ranką L. į du lūžius atviras išsivežė tėvą į ligoninę darys operaciją L. irgi atvažiavo policija išsivežė va tau kokios naujienos;

23. Vaizdo įraše Nr. Nr. 20230301_134159 matyti data 2022-08-17 laikas 13.51 val., 58 s. trukmės I. D. balso pranešimas:

- .../ tu pareini atbėga tavo mažas vaikas aš apie N. šneku atbėga ir sako beveik tėvą užmušė nubėgom mes kartu į virtuvę ir tu randi tėvą virtuvėje pasliką su sulaužytą ranka į kelias dalis kaulas matosi ir kaip tu elgiesi elgiausi taip iškviečiau greitąją ir paskui atboksavau šitą L. nes čia tiesiog žmogiškasis faktorius sugrojo pirmas dalykas kodėl aš jį atboksavau a aš kai iškviečiau greitąją jisai dar norėjo pas tėvą į virtuvę įeiti aš jam neleidau tada jisai puolė ant manęs tada gavo grąžos viskas /...;

24. Vaizdo įraše Nr. Nr. 20230301_134556 matyti data 2022-08-17 laikas 13.51 val., 41 s. trukmės I. D. balso pranešimas:

- .../ aš pasielgiau taip kaip mano manymu tuo momentu buvo priimtiniausias sprendimas tiesiog nenorėjau aš L. leisti vėl kad eitų pas tėvą kad eitų į virtuvę tiesiog iškviečiau aš greitąją ir paskui aš jį subaladojau tiesiog nes nenorėjau leisti pas tėvą nes žinai kad jisai yra neprognozuojamas todėl aš bijojau ne tik dėl savęs bet dar ir dėl jo (2 t., b. l. 46-64).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo atliktų veiksmų nurodyta, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, buvo bendrauta su nukentėjusiuoju V. L., kuris paaiškino, kad jį sumušė sūnus, nukentėjusysis teigė, kad konflikto niekas daugiau nematė. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), sulaikyti įtariamąjį L. L., šis rastas gulintis lovoje, visas veidas padengtas krauju, buvo be sąmonės, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, atvykus GMP, šie įtariamąjį išsivežė į (duomenys neskelbtini) klinikas. Namuose taip pat buvo V. L. žmona A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2.10 prom. girtumas ir sūnus I. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam alkoholio kiekio matuokliu 2022 m. rugpjūčio 1 d. 22.20 val. nustatytas 3,40 prom. girtumas. Su asmenims nepavyko pabendrauti, kadangi šie buvo stipriai neblaivūs (2 t., b. l. 93-94, 104, 105).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. D. su nukentėjusiuoju L. L. yra artimi giminaičiai, nes kaltinamasis su nukentėjusiuoju yra broliai, tačiau kartu negyvena, nes kaltinamasis jau 6 metus gyvena (duomenys neskelbtini), ten dirba, veikos padarymo metu tik buvo laikinai grįžęs iš užsienio atostogų. Tokias aplinkybes patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. L., nurodydamas, kad name, adresu (duomenys neskelbtini) gyvena trise, t. y. jis, jo žmona ir jų sūnus L. L., bei pas juos pagyvena ir I. kai grįžta iš (duomenys neskelbtini) iki tol kol vėl iš vyksta į užsienį. Taip pat ir liudytoja kaltinamojo I. D. mama A. L. nurodė, kad I. D. gyvena užsienyje, pas juos į namus grįžta retai. Teismo vertinimu, darytina išvada, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra artimi giminaičiai.

Byloje esantys įrodymai buvo ištirti ir patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Jų visuma patvirtina, kad būtent I. D., būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto, grumtinių metu su nukentėjusiuoju L. L., tyčia rankomis sudavė ne mažiau aštuonių smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam L. L. padarė odos nubrozdinimus, poodines ir intradermalines kraujosruvas galvoje, dešinės junginės kraujosruvą, žaizdą viršugalvyje, abiejų nosikaulių lūžius, abiejų viršutinių žandikaulių lūžius, apatinio žandikaulio kairio kampo skeveldrinį lūžį bei kūno lūžį dešinėje, smegenų sumušimo židinius dešinėje momeninėje skiltyje, pakraujavimą po voratinkliniu dangalu abipus kaktinių skilčių projekcijoje ir pakraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešine kaktine ir momenine skiltimis bei abipus ties pakaušio skiltimis, tai yra sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, nes dėl sunkios galvos traumos padarytas sunkus difuzinis aksonų pažeidimas, išsivystė koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dėl ko nukentėjusysis buvo prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato ir atlikta tracheostomos suformavimo operacija, išsivystė pneumonija ir sepsis, dėl abiejų žandikaulių sužalojimo pašalinti 21 ir 22 dantys bei atliktos antdantinių įtvarų uždėjimo operacijos. Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ir toks sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina specialisto išvada Nr. G 1602/2022(02) (1 t., b. l. 93-105).

I. D. kaltė yra įrodyta jo paties parodymais, liudytojų V. L., A. L., N. L., I. L. parodymais bei byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamasis I. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pamatęs, jog L. L. panaudojo smurtą prieš tėvą V. L., bei L. L. bandant įeiti į virtuvę, ji neleido, dėl ko koridoriuje su L. L. susistumdę ir susimušė, t. y. parkritus L.ant grindų jis L. rankos kumščiais sudavė į veidą, jam L. tai pat sudavė į veidą, tačiau žymių nebuvo, nestipriai, po ko jis L. gulinčiam ant grindų, taip pat sudavė kumščiu smūgius į galvos, veido sritį, smūgių galėjo suduoti 5-6, tačiau smūgių galėjo būti ir daugiau, jų neskaičiavo ir neatsimena. L. taip pat jam bandė smūgiuoti, bet jis išsisuko nuo L. smūgių ir jam nepataikė. Po paskutinio L. suduoto smūgio atsistojęs pamatė, kad L. guli ir į nieką nereaguoja. L. buvo be sąmonės. Jis paėmęs L. per pečius nuvilko ir paguldė į lovą. L. sąmonės taip ir neatgavo. Jam jokių sužalojimų L. nepadarė, grumtynių metu kažkur susižalojo kairę ausį, bet kraujas nebėgo. Jis iškvietė medikus, kurie išsivežė V. L., tačiau L. liko gulėti be sąmonės, nes apie jį medikams niekas nesakė. L. tik vėliau rado atvykę policijos pareigūnai. Kaltinamasis savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie iš esmės nesiskyrė ir nuo teisme duotųjų parodymų, patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to, tokius kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojai V. L. ir I. L.. Liudytoja I. L. nurodė bei ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė susirašinėjimus su I. D. bei I. D. balso pranešimus, iš kurių matyti, kad kaltinamasis I. D. liudytojai viename balso pranešime nurodė, kad „N.atbėga ir sako muša tėvą su pagaliu nežinau man ant tiek agresija pakilo aš ten nieko neskaičiavau o tiesiog aš jį sudaužiau, sudaužiau, sudaužiau ir į lovą nutempiau nu tiesiog nežinau aš nemoku paaiškinti tiesiog“, po ko kitu balso pranešimu nurodo, kad „<...>, taip iškviečiau greitąją ir paskui atboksavau šitą L. nes čia tiesiog žmogiškasis faktorius sugrojo pirmas dalykas kodėl aš jį atboksavau a aš kai iškviečiau greitąją jisai dar norėjo pas tėvą į virtuvę įeiti aš jam neleidau tada jisai puolė ant manęs tada gavo grąžos viskas“. Liudytojas V. L. nurodė, kad jis nematė L. L. sužalojimo aplinkybių, tačiau jam pačiam grįžus iš ligoninės I. D. nurodė aplinkybes dėl L. L. sužalojimo, nurodydamas, kad L. L. vėl brovėsi pas jį (V. L.) į virtuvę, kur jis gulėjo, kad šis L. sulaužė žandikaulį. Taip pat kaltinamojo parodymus patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas I. D. ir V. L. pokalbis, jog: „I.: Jo, mane pakvietė N., o o pakvietė aš iš kart pamačiau tavo ranka tu prasimerkei aš nieko nelaukiau paėmiau telefoną iškviečiau greitąją, o tas durnelis buvo pas save kambarį ir jis bandė eiti į virtuvę o (keiksmažodis) žino ko jis norėjo į tą virtuvę, aš neleidau jam eit į tą virtuvę; V.: L. (nesuprantamas žodis). I.: Jo, ir mes susimušėm šičia koridoriuj“ (1 t., b. l. 156-158). Be to ir nepilnametis liudytojas N. L. patvirtino, kad įvykus muštinėms tarp V. L. ir L. L. jis nubėgo į kiemą pakviesti I. D., tačiau pats nematė kaip I. D. mušė L. L.. Tai, kad vyko tarp I. D. ir L. L. grumtynės patvirtina ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. D. konstatuoti grumtynėms būdingi sužalojimai, jog sužalojimai padaryti esant žmogui įvairiose kūno padėtyse, sužalojimai padaryti paviršiniai ir nedidele jėga, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 122-124). Taigi, teismo vertinimu, visi šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą nagrinėjamo įvykio kontekste, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiajam smūgius sudavė ir sunkų sveikatos sužalojimą sukėlė būtent kaltinamasis I. D. kaltinime nurodytą datą, nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis, t. y. tarp kaltinamojo veiksmų, tai yra smūgių nukentėjusiajam į gyvybiškai pavojingą vietą – galvos sritį ir specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taip pat teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes ir teismų praktiką, nenustatė sąlygų, jog būtų galima laikyti kaltinamojo I. D. veiksmus esant būtinajai ginčiai.

Atsižvelgiant į virš aptartus įrodymus darytina vienareikšmė išvada, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent kaltinamasis tarpusavio konflikto metu, yra pilnai įrodyta, jog kaltinamasis sunkiai sužalojo savo artimą giminaitį – savo brolį ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Taip pat pažymėtina, kad nusikalstama veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti ir to norėjo. Tiesioginė neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas siekia sutrikdyti žmogaus sveikatą, tačiau nekonkretizuoja galimų padarinių. Kuomet yra nustatoma tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika turi būti kvalifikuojama tik pagal atsiradusius padarinius. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis yra broliai, įvykio metu dėl V. L. sumušimo, tarp jų įvyko konfliktas. Akivaizdu, kad įvykio metu kaltinamasis I. D. grumtynių metu suduodamas ne mažiau aštuonis smūgius ranka nukentėjusiajam į galvos sritį suprato, jog jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, tačiau jų nekonkretizavo. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo ir turintis gyvenimiškos patirties, suduodamas smūgius į galvos sritį nukentėjusiajam suprato, kad tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, tačiau jam buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad kaltinamasis I. D. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę I. D. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taip pat kaltinamojo I. D. atsakomybę švelninanti aplinkybė yra ta, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo L. L. (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, ji turi reikšmės skiriant bausmę kaltininkui. Ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje pažymima, kad provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis I. D. parodė: jog N. L. atbėgęs jam pasakė, jog mušą tėvą su pagaliu; kad L. L. buvo konfliktiškai nusiteikęs; kad nukentėjusiajam L. L. siekiant patekti į virtuvę, kur tuo metu ant grindų gulėjo L. L. tėvas V. L., jis neleido L. L. patekti į virtuvę, nes prieš V. L. jau buvo pavartotas fizinis smurtas, įvyko susistumdymas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, dėl ko buvo panaudotas smurtas, toks nukentėjusiojo elgesys jį išprovokavo. Tokius kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtina kaltinamojo ir liudytojos I. L. internetinis bendravimas, t. y. I. D. siunčiami balso pranešimai (2 t., b. l. 48), bei ir nepilnamečio liudytojo N. L. parodymai, jog jis nubėgo pas I. D. ir jie abu nubėgo į namo virtuvę, kur ant grindų gulėjo sužalotas jo tėvas V. L.. Šios nustatytos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis L. L. provokavo konfliktą bei po ko sekė ir tolimesni kaltinamojo veiksmai. Nors toks smurtinis kaltinamojo I. D. atsakas į nukentėjusiojo veiksmus jokiu būdu nelaikytinas pateisinamu, tačiau negalima tvirtinti, kad nukentėjusysis veiksmais visiškai niekaip prie šios reakcijos neprisidėjo. Įvertinus visas šias aplinkybes daroma išvada, kad L. L. veiksmai kaltinamojo atžvilgiu buvo provokuojantys, bei turėjo lemiamos įtakos kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams, todėl ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo neblaivumas yra nustatytas objektyviais duomenimis (alkoholio kiekio matuokliu 2022 m. rugpjūčio 1 d. 22.20 val. nustatytas 3,40 prom. girtumas), be to šią aplinkybę pripažino pas kaltinamasis, nurodęs, kad tokiems jo veiksmams įtakos turėjo girtumas. Taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Palaikydamas valstybinį kaltinimą prokuroras prašo I. D., vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažinti pavojingu recidyvistu.

BK 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, kad vien formalus BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų pavojingo recidyvo sąlygų konstatavimas savaime nereiškia asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, nes teismai privalo tokį sprendimą ne tik nurodyti apkaltinamajame nuosprendyje, bet ir pagrįsti įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. Iš BK 27 straipsnio 3 dalies matyti, kad teismas, spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, apkaltinamajame nuosprendyje už paskutinį nusikaltimą privalo įvertinti kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, jo dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad I. D. pirmą kartą teistas 2010 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau teistumas yra išnykęs. Po minėto nuosprendžio priėmimo, I. D., esant pilnamečiui, jis 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2015 m. kovo 10 d., 2017 m. gegužės 2 d., 2019 m liepos 11 d., 2022 m. birželio 10 d. teismų apkaltinamaisiais aktais teistas už nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymą, teistumui už juos neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio1 dalis). I. D. būdamas recidyvistas 2022 m. rugpjūčio 1 d. padarė naują nagrinėjamą labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tai sudaro BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą formalų pagrindą, tačiau teismas įvertinęs šias išdėstytas aplinkybes, taip pat aplinkybes, kad nors labai sunkų nusikaltimą ir įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, naujos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, t. y. matymas, kad prieš tai nukentėjusysis sužalojo jam artimą žmogų, siekis nukentėjusiojo patekti į virtuvę, kur gulėjo sužalotas V. L., nusikalstamiems veiksmams prieš nukentėjusįjį nebuvo į iš anksto ruoštasi, o tai laikytina neapgalvotas, neadekvatus reagavimas į susidariusią situaciją jam artimų žmonių rate, todėl teismas konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo kaltinamąjį I. D. pripažinti pavojingu recidyvistu. Be to, ir prokuroras prašydamas kaltinamąjį I. D., vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažinti pavojingu recidyvistu, tokio savo prašymo nemotyvavo.

Pagal bylos duomenis I. D. Lietuvoje nedirbantis (3 t., b. l. 120), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 110-119), teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs (3 t., b. l. 61-69), paskutiniu nuosprendžiu skirtos baudos nesumokėjęs, tai patvirtino ir pats kaltinamasis. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių, linkusį nusikalsti asmenį, kuriam ankstesnės bausmės jokios teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono PSPC psichikos sveikatos skyriuje nesigydė (3 t., b. l. 130).

Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas buvo padarytas tiesioginės neapibrėžtos tyčios forma, jis buvo baigtas. Įstatymas nenumato, jog padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimą būtų galima taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir kaltinamajam paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje taip pat nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose kaltinamajam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vėlgi nenustatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, į aukščiau išdėstytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nusikaltimo iš anksto neplanavo, jis padarytas spontaniškai kilusio konflikto metu, išprovokuotas nukentėjusiojo, į kilusias sunkias pasekmes susijusias su nukentėjusiojo sveikata, jo tolimesnėmis pasveikimo galimybėmis, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. D. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnius, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Bylos duomenys patvirtina, kad naują nusikaltimą I. D. padarė neatlikęs bausmės pagal 2022 m. birželio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendį, t. y. nesumokėjo baudos, todėl bendrinant bausmes, taikytinos BK 64 straipsnio (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) nuostatos, bausmes sudedant visiškai (BK 64 straipsnio 2 dalimi).

2022 m. birželio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiui vadovaujantis BK 68 straipsniu I. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. liepos 1 d., tai šios poveikio priemonės terminas baigiasi 2025 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra bendrintina su 2022 m. birželio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiui paskirta bausme, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas bei jos skaičiavimo pradžia paliekamas toks koks nustatytas 2022 m. birželio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiui.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas (3 t., b. l. 47-50, 51-54) paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir panaikintinos pradėjus vykdyti nuosprendį, Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas I. D..

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinė ligonių kasa, baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį (patikslintą civilinį ieškinį) dėl 17559,82 Eur turtinės žalos, susijusios su L. L. gydymo išlaidomis, atlyginimo. Ieškinio dydis grindžiamas išrašu apie suteiktų paslaugų pobūdį ir kainą (1 t., b. l. 69-71, 80-88). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į žalą padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Kaltinamajam I. D. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra pripažintas kaltu dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. L. įgaliota atstovę advokatė Diana Ingrida Vinklerytė pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo I. D. priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam (4 t., b. l. 39-40). Ieškinyje nurodė, kad nors pats nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų negali išreikšti savo valios dėl jam padarytos žalos dydžio, tačiau ji kaip atstovė nukentėjusiojo vardu jį pateikia, kadangi neturtinė žala atsirado dėl nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų dėl kurių nukentėjusysis ne tik patyrė didelį skausmą, bet netgi tapo invalidu, neišvengiamai sąlygojo bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikata pablogėjo iš esmės nepagydomai, prognozuojama, kad jis visam gyvenimui liks invalidas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis L. L. dėl kaltinamojo I. D. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. smūgių sudavimo į galvos sritį tuo padarė odos nubrozdinimus, poodines ir intradermalines kraujosruvas galvoje, dešinės junginės kraujosruvą, žaizdą viršugalvyje, abiejų nosikaulių lūžius, abiejų viršutinių žandikaulių lūžius, apatinio žandikaulio kairio kampo skeveldrinį lūžį bei kūno lūžį dešinėje, smegenų sumušimo židinius dešinėje momeninėje skiltyje, pakraujavimą po voratinkliniu dangalu abipus kaktinių skilčių projekcijoje ir pakraujavimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešine kaktine ir momenine skiltimis bei abipus ties pakaušio skiltimis, bei dėl sunkios galvos traumos padarytas sunkus difuzinis aksonų pažeidimas, išsivystė koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, dėl ko nukentėjusysis buvo prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato ir atlikta tracheostomos suformavimo operacija, išsivystė pneumonija ir sepsis, dėl abiejų žandikaulių sužalojimo pašalinti 21 ir 22 dantys bei atliktos antdantinių įtvarų uždėjimo operacijos. Dėl tokių sužalojimų neabejotinai nukentėjusysis išgyveno fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą bei kitokius nepatogumus. Iš ekspertizės akto Nr. EG 230/2023 (09) dėl L. L. matyti, kad tiriamojoje dalyje yra nurodyta, jog po sumušimo buvo gydomas stacionare, vėliau gydytas slaugos skyriuje iki 2023 m. sausio 13 d., vėliau apgyvendintas globos namuose dėl išliekančio sunkaus pakenkimo: nekalba, nevaikšto, reikalinga nuolatinė slauga. Tiriamajam šiuo metu nustatytas darbingumo lygis 0 procentų bei pirmojo lygio specialusis slaugos poreikis, tiriamasis atlieka tik pavienes nesudėtingas instrukcijas ir nurodymus (4 t., b. l. 22-29). Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2023 matyti, kad ekspertizės metu pats tiriamasis L. L. anamnestinių duomenų suteikti negali. Iš (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų socialinės darbuotojos apie tiriamąjį yra žinoma, jog: iš pradžių apgyvendinus globos namuose visai nebendravo, o šiuo metu geba papurtyti ar palinksėti galvą. Tiriamajam taikoma kineziterapija, rankų ir kojų judesiai kiek pagerėję, tačiau išlieka nevaikščiojantis, nekalba, ko norintis pats neparodo. Tiriamasis maitinamas, paduodami medikamentai keičiamos sauskelnės, pats negali savimi pasirūpinti, reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. <...>. Iš neįgaliojo pažymėjimo Nr. 1524214 žinoma, jog tiriamajam nuo 2022-12-13 iki 2023-11-16 nustatytas darbingumo lygis 0 procentų. Iš pažymos dėl specialiųjų poreikių Nr. 4125 žinoma, jog tiriamajam nustatytas pirmojo lygio specialusis slaugos poreikis nuo 2022-11-17 iki 2023-11-16. Bylos duomenimis iš liudytojo V. L. papildomos apklausos žinoma, kad L. L. serga šizofrenija, iki įvykių turėjo 60 procentų nedarbingumą, plius lengvą protinį atsilikimą (4 t., b. l. 26-38). Taigi, iš pirmiau nurodytų duomenų L. L. buvo padaryta neturtinė žala. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vertina tai, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos smurtinės nusikalstamos veikos išgyveno fizinį skausmą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, tapo neįgaliu, nedarbingu, t. y. nuo 2022-12-13 iki 2023-11-16 nustatytas darbingumo lygis 0 procentų, nuo 2022-11-17 iki 2023-11-16 nustatytas pirmojo lygio specialusis slaugos poreikis, yra pilnai slaugomas, maitinamas, rengiamas, nevaikštantis, kas neabejotinai jau padarė bei gali daryti ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Be to, atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo elgesį, veiksmus įvykio metu kas ir turėjo įtakos jo sužalojimui. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis I. D. Lietuvoje yra nedirbantis, bet yra darbingas, jo galimybės ateityje dirbti ir uždirbti yra realios, jis neturi išlaikytinių, duomenų apie turtinius įsipareigojimus byloje nėra, todėl nukentėjusiajam L. L. yra priteistina 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis šiam nukentėjusiajam yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taip pat turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant bylą teisme, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 16 d. pažyma Nr. APD-2023-14735, patvirtinanti nukentėjusiajam L. L. suteiktų advokato atstovavimo paslaugų apimtį (4 t., b. l. 41-44). Iš šios pažymos matyti, kad teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajam, išlaidas sudaro 410,00 Eur.

Bylos duomenimis, I. D. iki nusikalstamos veikos padarymo Lietuvoje nedirbo, nors ir nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau vis tik, įvertinus kaltinamojo turimas realias galimybes dengti finansinius įsipareigojimus, pažymėtina, kad kaltinamajam bus pareiga atlyginti priteistą civilinį ieškinį nukentėjusiajam, jis turės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Taigi, kaltinamajam paskirtos pakankamai griežtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jo galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus bus pakankamai ribotos. Dėl šios priežasties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš I. D. nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

1) Iš I. D. paimtus daiktus: pilkos spalvos sportines kelnes ir šlepetes, saugomus Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje (kvito Nr. 0016896), grąžinti I. D. (1 t., b. l. 140, 141);

2) kompaktinės laikmenos (4 vnt.) su pokalbio įrašais, su nuotraukomis ir vaizdo, garso įrašais, su I. D. parodymų patikrinimo vietoje įrašu, perduotos teismui kartu su byla, paliktinos saugoti prie bylos;

3) kompaktinė laikmena su nepilnamečio N. L. apklausos įrašu paliktina saugoti byloje (3 t., b. l. 10).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 4 (ketverius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą neatliktos bausmės dalį pagal 2022 m. birželio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendį ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Bausmės – laisvės atėmimo, pradžią skaičiuoti nuo faktinio I. D. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu I. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus nuo 2022 m. liepos 1 d. (nuo 2022 m. birželio 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį, Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti I. D..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. D. 17559,82 Eur (septyniolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus, 82 ct) išlaidų nukentėjusiojo L. L. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (pinigai turi būti pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000).

Nukentėjusiojo L. L. įgaliotos atstovės advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajam L. L. priteisti iš I. D. 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš I. D..

Nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) iš I. D. paimtus daiktus: pilkos spalvos sportines kelnes, šlepetes, saugomus Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje (kvito Nr. 0016896), grąžinti I. D.; 2) kompaktines laikmenas (4 vnt.) su pokalbio įrašais, su nuotraukomis ir vaizdo, garso įrašais, su I. D. parodymų patikrinimo vietoje įrašu, perduotas teismui kartu su byla, palikti saugoti prie bylos; 3) kompaktinę laikmeną su nepilnamečio N. L. apklausos įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).