- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-22
- Bylos Nr.
- A-143-41-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
- Trečiasis asmuo
- G. R., Č. S., J. J. Z., M. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto
- Pareiškėjas
- V. D., I. I.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Michailas Sadovničius, Eva Jankovska
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. D. (teisių perėmėja I. I.) ir I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir I. I. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. B., G. R., A. G., D. V., T. R., M. G., E. R. (E. R.), R. R. (R. R.), A. R., A. R., Č. S., L. Š., M. Š. (M. Š.), B. R., E. M., O. M. (O. M.), J. R., S. L., G. L. (G. L.), G. L., S. M., R. D., B. M. (B. M.), Z. M. (Z. M.), J. T., I. N., M. T. (M. T.), V. T. (V. T.), K. K., J. K., T. M. (T. M.), A. M., E. C. (E. C.), K. K., R. C., I. C. (I. C.), J. I. M., R. Ž., G. G. (G. G.), A. T., J. G. (J. G.), D. B. M., N. J. G., K. G., G. J., S. I., S. R., K. R. (K. R.), M. M., J. S., G. J., K. M., S. M., V. M., N. E., I. J., E. J., M. R., M. M., I. V., A. G., S. G., G. B., T. P., R. S. (R. S.), M. M., A. T., F. T. (F. T.), P. T., L. M., A. T., J. M., J. Z., J. Z., P. R. (P. R.), Z. G. (Z. G.), V. P., B. Z., J. Z., L. C., G. Č., S. S., E. V., H. K., O. G., J. K., S. S., A. V., F. Š. (F. Š.), I. Š., J. Š., J. Š. (J. Š.), L. Š. (L. Š.), V. Š. (V. Š.), A. T., Z. T. (Z. T.), J. T., M. K., J. S. (J. S.), S. C., G. R., Č. S. (Č. S.), M. K., J. N., T. N., D. P., J. J. Z., I. Š., J. Š., V. Š., V. M. (V. M.), H. R., Č. S. (Č. S.), S. S., J. S., M. P., S. R. (S. R.), A. V., J. D., M. R. (M. R.), S. R. (S. R.), V. Š. (V. Š.), J. Š., I. G., P. G., R. M., F. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos V. D. ir I. I. (toliau – pareiškėjos, apeliantės) skundu (T 1, b. l. 2 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas) atkurti nuosavybės teises natūra į 1,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir į 1,3372 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 106 punkto redakciją, galiojusią iki 2002 m. rugsėjo 19 d.
Pareiškėjos nurodė, kad pagal 2001 m. balandžio 27 d. sutartis I. R. (I. R.) perleido joms nuosavybės teises – kiekvienai į 8700 kv. m ploto žemės sklypus, nuosavybės teisėmis turėtus (duomenys neskelbtini). Pažeistas teises jos pradėjo ginti ir į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu dėl sklypo pripažinimo turėtoje vietoje kreipėsi 2002 m. balandžio 30 d., todėl pažeistoms teisėms ginti turi būti taikoma Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto redakcija, galiojusi iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1475 įsigaliojimo, kuriuo šis punktas buvo pakeistas. Pažymėjo, jog 2003 m. balandžio 1 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) specialistams atlikus (duomenys neskelbtini) kaimo ir turėto sklypo kartografiją buvo nustatyta, kad žemė, į kurią siekia atkurti nuosavybės teises, patenka į Vilniaus bažnyčiai „Tikėjimo žodis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Promenadas“ (toliau – UAB „Promenadas“) nuomojamų žemės sklypų ribas. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gegužės 26 d. sprendimu pripažino negaliojančia 1999 m. rugpjūčio 3 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 501, pagal kurią Vilniaus bažnyčiai „Tikėjimo žodis“ buvo išnuomotas 15000 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio proceso metu taip pat buvo išspręstas klausimas dėl 1998 m. gruodžio 8 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 775, pagal kurią UAB „Promenadas“ buvo išnuomotas 13372 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigė, kad šiuo teismo sprendimu pašalintos visos kliūtys grąžinti joms natūra žemę turėto žemės sklypo vietoje. Tačiau nuosavybės teisių atkūrimo klausimas iki šiol nėra išspręstas, nes atsakovas vilkina šio klausimo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 122 – 124) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjos pagal 2001 m. balandžio 27 d. sutartį įgijo teisę atkurti nuosavybės teises – kiekviena į 8700 kv. m ploto dalis 26200 kv. m ploto žemės sklypo, I. R. turėto (duomenys neskelbtini). Tačiau 2001 m. spalio 1 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateiktuose prašymuose atkurti nuosavybės teises į šią žemę nenurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Valia grąžinti žemę natūra buvo išreikšta tik 2003 m. kovo 25 d. pateiktame prašyme, todėl skunde pareiškėjos nepagrįstai teigia, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę taikytinos iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1475 priėmimo galiojusios teisės normos. Pažymėjo, jog sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ribų nustatymo 2003 m. balandžio 11 d. aktu Nr. 31/03/15-8, patikslintu 2004 m. vasario 4 d., nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimas buvo rėžinis. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2A-629/2003 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas paaiškėjus, kad žemė (duomenys neskelbtini) kaime buvo suskirstyta rėžiais ir kad 1,5 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo išnuomotas Vilniaus bažnyčiai „Tikėjimo žodis“, nepatenka į buvusį (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą ir yra buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Šio kaimo teritorijoje yra ir kitas paminėtas žemės sklypas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimu į skundą (T 2, b. l. 119 – 121) prašė skundą patenkinti.
Šalies argumentai
J. B. nurodė, kad šiuo metu nėra jokių kliūčių atkurti nuosavybės teises į žemę, tačiau atsakovas nepagrįstai vilkina spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 2 d. sprendimu (T 3, b. l. 123 – 127) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjos turi teisę atkurti nuosavybės teises į J. (I.) R. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kiekviena po 8700 kv. m ploto žemės. Teismas nustatė, jog pareiškėjų prašymuose atkurti nuosavybės teises pageidaujamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenurodytas, tačiau jos įstatymo nustatytu laiku atsakovui yra pareiškusios, kad jų pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – žemės susigrąžinimas natūra. Taigi pareiškėjos turi teisę atkurti nuosavybės teises į žemę natūra toje vietoje, kurioje ją iki nacionalizacijos valdė I. R. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 str. 2 d. 1 p., 21 str. 3 d.). Teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad I. R. turėto žemės sklypo vietos kartografiniai brėžiniai, remiantis liudytojų parodymais, keitėsi. Taigi pagal kartografinius žemėlapius sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjos, yra ne buvusio (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje. Pateiktas vietos apžiūrėjimo planas tik patvirtina, kad pareiškėjos siekia atkurti nuosavybės teises natūra ne į tą žemės sklypą, kurį iki nacionalizacijos valdė I. R. Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad 1938 m. sudarytas planas yra suklastotas. Pareiškėjos įvairiais, net ir įstatymams prieštaraujančiais būdais, siekia įrodyti, kad I. R. turėtos žemės vieta sutampa su ta žeme, kuri yra laisva ir galėtų būti grąžinta savininkams. Kadangi ginčo sklypas yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, pateikta 1952 m. fotoplano kopija įrodomosios reikšmės sprendžiant ginčą šioje byloje neturi. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-907/2005 ir šioje byloje dalyvauja ne tie patys asmenys, todėl įrodymai yra vertinami iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 str. 2 d.). Be to, Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gegužės 26 d. sprendime byloje Nr. 2A-629/2003 rėmėsi 1938 m. planu, kuris yra suklastotas, ir M. S. individualios įmonės nubraižytu buvusio sklypo planu, kuris neturi įrodomosios vertės dėl buvusio sklypo vietos nustatymo – tėra suklastoto plano perkėlimas į dabartinę situaciją. Todėl remiantis vien šiuo teismo sprendimu įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises pareiškėjoms nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nepateikė įrodymų, jog jos įgijo teises atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri buvo toje vietoje, kurioje pareiškėjos prašo atkurti nuosavybės teises natūra, todėl prašymas atmestinas nesvarstant argumentų, ar atkuriant nuosavybės teises natūra turėjo būti taikomos teisės normos, galiojusios iki 2002 m. rugsėjo 19 d.
III.
Pareiškėjos apeliaciniu skundu (T 4, b. l. 1 – 4) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjos nurodo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl turėtos žemės vietos nustatymo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. pareiškimu (T 4, b. l. 20 – 21) prisideda prie apeliacinio skundo (ABTĮ 131 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 22 – 25) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 44) nurodo, kad I. R. turėta žemė priklausė (duomenys neskelbtini) kaimui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 16 – 17) prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Šalies argumentai
S. S. nurodo, kad yra pretendentė į P. Š. (P. Š.) turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Šis kaimas ir (duomenys neskelbtini) kaimas yra skirtingose vietose.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 4, b. l. 18 – 19) prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Šalies argumentai
E. V. nurodo, kad P. Š. turėtas žemės sklypas, į kurį jis pretenduoja, ir J. R. turėtas žemės sklypas yra skirtingose vietose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjų pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad juo yra skundžiamas atsakovo (tariamas) neveikimas ir prašoma įpareigoti atsakovą atkurti joms natūra nuosavybės teisę į iki neteisėto nacionalizavimo buvusio savininko I. R. tuometiniame (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę, kuri (pareiškėjų teigimu) buvo pareiškėjų nurodytuose šiuo metu esančiuose 1,5 ha ir 1,3372 ha ploto žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos skunde nurodė, kad tai atsakovas turi padaryti, vadovaudamasis iki 2002 m. rugsėjo 26 d. galiojusia Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto redakcija.
Kolegija pažymi, kad sprendžiant nurodytų skundo reikalavimų pagrįstumo klausimą būtina nustatyti (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo prasme išaiškinti): 1) ar pareiškėjų reikalavimas dėl jų nurodytos (buvusios) nuosavybės teisės atkūrimo natūra yra pagrįstas Atkūrimo įstatymo; 2) ar yra pakankamas (atsakovui priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjų prašomu būdu) pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjų nurodyta žemė (minėti pareiškėjų nurodyti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) mieste) yra toje vietoje, kur buvo buvusio savininko I. R. žemė.
Pasisakydama dėl pirmojo iš nurodytų klausimo, kolegija pažymi, kad (pagal bylos duomenis) nuosavybės teisių į I. R. (perdavusio savo teises į nuosavybės atkūrimą pareiškėjoms, kiekvienai į 8 700 kv. m, pagal 2001-04-27 notaro patvirtintą sutartį ir mirusio (duomenys neskelbtini)) turėtą žemę buvo pradėtas ne pagal jo, o pagal jo brolio K. R. (mirusio (duomenys neskelbtini)) 1991 m. gruodžio 18 d. paduotą prašymą dėl nuosavybės teisės atstatymo. Iš šio prašymo matyti, kad I. R. jame nurodytas kaip dar vienas turintis teisę į nuosavybės teisės atstatymą asmuo, o iš prašyme (prašymo blanke) nurodytų nuosavybės teisės atstatymo būdų pabrauktas būdas „ekvivalentinė natūra“ (pridėtos Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 685 15 l.). Iš minėtos bylos Nr. 685 taip pat matyti, kad joje nėra duomenų, kad I. R. buvo išreiškęs kitokią negu nurodytame prašyme valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, o pareiškėjų 2001 m. spalio 1 d. paduotuose prašymuose pageidaujamas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenurodytas (b. l. 28, 30). Pagal bylos duomenis, pareiškėjos patikslino nurodytą valią tik 2003 m. kovo 25 d. pateiktame prašyme, t. y. per Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002-10-15 įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) nustatytą terminą išreikšti arba pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (iki 2003-04-01), bei po 2002 m. rugsėjo 26 d (minėto Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p. pakeitimo). Todėl, kolegijos manymu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų pozicija dėl galiojusių iki 2002 m. rugsėjo 26 d. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatų taikymo.
Pasisakydama dėl antrojo iš aukščiau paminėtų klausimų, kolegija pažymi, kad pareiškėjų nurodyto Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gegužės 26 d. sprendimo pateiktomis išvadomis dėl I. R. turėto žemės sklypo vietos (t. y., kad minėti sklypai (duomenys neskelbtini) patenka į I. R. turėto žemės sklypo ribas) negalima remtis šioje administracinėje byloje, nes šios išvados buvo paneigtos priešingomis išvadomis kitais bendrosios kompetencijos teismų procesiniais dokumentais (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-06-22 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2005-12-12 nutartimi) byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo ir kurioje buvo vertinami tie patys kaip ir Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gegužės 26 d. sprendimu įrodymai. Be to, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gegužės 26 d. sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės šioje administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.). Todėl nagrinėjamojoje administracinėje byloje aptariamu klausimu pateikti įrodymai turi būti vertinami pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles. Kolegija, atsižvelgdama į byloje esančias Teismo ekspertizės centro specialistų 2004 m. kovo 4 d., 2004 m. gegužės 21 d. bei 2004 m. birželio 17 d. išvadas dėl byloje esančio 1938 m. situacinio plano tikrumo (tarp jų ir išvados, kad nurodytas situacinis planas pagamintas vėliau nei 1960 m.), sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu šio situacinio plano ir jo pagrindu atsiradusių įrodymų įvertinimu, t. y. kolegijos manymu, šie įrodymai negali būti pripažinti patikimais ir dėl to atmestini. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu kitų byloje esančių įrodymų (2003-04-01 ir 2004-04-11 kartografinių žemėlapių, 2001-04-19 atlikto I. R. turėto žemės sklypo vietos nustatymo, kuriame dalyvavo pats I. R., 1952 m. fotoplano kopijos) įvertinimu, sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjų reikalavimas atkurti I. R. turėtą nuosavybės teisę minėtų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) grąžinimo natūra būdu negali būti pripažintas pagrįstu.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti pareiškėjų skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.