- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- I-1051-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00091-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja bei jos atstovė skundą, jo patikslinimą, palaikė ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-12 įsakymo Nr. Al-1243 dalį, kuria L. S. buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo (b. l. 5,6,32).
Pareiškėja skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-09-12 įsakymu Nr. Al-1243 ji buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, nes Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas jos turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Įstatymo 11 str. 2 d. nustatyti metiniai pajamų ir turto dydžiai yra susieti su valstybės remiamomis pajamomis, kurios nuo 2008 m. nesikeitė ir yra 102 Eur. Kadangi valstybės remiamos pajamos seniai nedidintos, o pareiškėjos pajamos dėl minimalios algos, neapmokestinamųjų pajamų dydžio kėlimo realiai auga, ji su savo pajamomis nebeatitiko socialinio būsto gavimo reikalavimų. Pažymėjo, kad nuo 2017-01-01 galiojanti Įstatymo 16 str. 7 d. 2 p. redakcija numato, jog asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai jų deklaruoto turto vertė ar pajamos daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Pareiškėja mano, kad pagal šią įstatymo redakciją ji neprarastų teisės į paramą būstui išsinuomoti, todėl atsakovas, išbraukdamas ją iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, pažeidė CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes, išbraukus ją iš minėto sąrašo, o paskui vėl naujai į jį įrašius, iš jos atimama galimybė pasinaudoti Įstatymo suteikta teise į paramą būstui išsinuomoti.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos būsto valdymo skyriaus 2016-09-15 raštą Nr. 53-5-1985, kuriuo buvo informuota apie skundžiamą įsakymą, ji gavo 2016 m. rugsėjo pabaigoje. Skundžiamas įsakymas jai buvo įteiktas 2016-12-19, o į teismą kreipėsi 2017-01-19, todėl, jos manymu, termino nepraleido, tačiau, jei teismas vertins priešingai, prašė apskundimo terminą atnaujinti, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad nuo 2016-07-18 iki 2016-10-24 sunkiai sirgo, ką patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016-11-22 pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus Nr. KA-1Z2-2118, todėl teisinės pagalbos kreipėsi tik 2016-11-24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-12-02 ir 2016-12-29 sprendimais jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Surinkusi visus reikiamus dokumentus, 2017-01-18 atvyko pas paskirtą advokatę, kuri ir paruošė skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 25-28) bei atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad 2016-09-15 pareiškėjai pranešė, jog vadovaujantis ginčijamu 2016-09-12 įsakymu, ji yra išbraukiama iš Asmenų ir šeimų turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Išbraukimo priežastis - deklaruoto turto vertė (įskaitant pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Paaiškino, kad iš pareiškėjos pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos matyti, jog jos 2015 metų pajamų suma, atėmus mokesčius yra 4982 Eur, vadinasi, jos pajamos viršija Įstatyme nustatytą 38 VPR dydį daugiau nei 28 procentais. Be to, 2016-05-20 pareiškėja kreipėsi į Savivaldybę dėl priėmimo pas merą, nurodydama, kad pateikus deklaraciją yra matyti, jog ji yra dirbanti pensininkė, ir gali netekti eilės būstui gauti. 2016-06-06 Kauno miesto savivaldybės raštu Nr. (33.213)R-2613 L. S. buvo atsakyta dėl numatomo išbraukimo iš sąrašo socialiniam būstui gauti, jai buvo nurodytos ir tokio išbraukimo priežastys - 2015 metais jos gautos pajamos 28,5 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Priėmus skundžiamą įsakymą, apie tai pareiškėja buvo papildomai informuota atskiru raštu, išsiųstu jai 2016-09-19.
Atsakovas pažymėjo, kad net ir pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, ir padidinus leistiną pajamų dydžio ribą iki 25 procentų, pareiškėja galėtų būti iš naujo įrašyta į Asmenų ir šeimų turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, tik jei, kaip tai nustatyta Įstatymo 11 str. 2 d. 1 punkte, jos pajamos būtų mažesnės arba lygios 3876 Eur, ir jokia išlyga šių pajamų dydžiui nėra taikoma. Taip pat nurodė, kad apie skundžiamą įsakymą pareiškėja buvo informuota Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-09-15 raštu rugsėjo pabaigoje, todėl atsižvelgiant į tai, kad į teismą L. S. kreipėsi tik 2017-01-18, manytina, kad byla turėtų būti nutraukta, nes skundas buvo pateiktas praleidus vieno mėnesio nuo įsakymo įteikimo pareiškėjai dienos terminą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Dėl termino ginčyti administracinį aktą
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimo sąlygų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr. pvz. LVAT 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, LVAT 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010) bei, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, spręsti, termino praleidimo priežasčių svarbos klausimą (žr. pvz., LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teisės normoje įtvirtinta taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 30 str.).
Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui 2016 m. sausio 19 d. paduotame skunde prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-09-12 įsakymo Nr. Al-1243 dalį, kuria L. S. buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Iš 2016-09-15 rašto Nr. 53-5-1985 matyti, kad atsakovas pareiškėjai pranešė, jog vadovaujantis 2016-09-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-1243 ji yra išbraukiama iš Asmenų ir šeimų turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Išbraukimo priežastis - deklaruoto turto vertė (įskaitant pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršija įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius (b. l. 10). Šiame rašte pažymėta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau pats sprendimas - 2016-09-12 įsakymas Nr. Al-1243, prie rašto pridėtas nebuvo. Akivaizdu, kad šis individualus administracinis aktas - 2016-09-12 įsakymas Nr. Al-1243 (įsakymo išrašas dalyje dėl L. S.), turėjo būti įteiktas pareiškėjai.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijama, jog skundžiamas įsakymas (jo išrašas) pareiškėjai buvo įteiktas tik 2016-12-19 (b. l. 9), o į teismą pareiškėja kreipėsi 2016 m. sausio 19 d., todėl pripažintina, kad pareiškėja nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti.
Dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) paskirtis - nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius 2016-09-15 raštu Nr. 53-5-1985 pareiškėjai pranešė, kad vadovaujantis 2016-09-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-1243 ji yra išbraukiama iš Asmenų ir šeimų turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Išbraukimo priežastis - deklaruoto turto vertė (įskaitant pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius.
Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. A1-1243 dalies, kuria pareiškėja L. S. buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje neginčijama, kad pareiškėjos 2015 metų pajamų suma, atėmus mokesčius buvo 4982 Eur (b. l. 11,12), t. y. pareiškėjos pajamos viršijo Įstatyme nustatytą 38 VPR dydį daugiau nei 28 procentais.
Pagal Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 2 punktą (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-01-01) asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą įsakymą išbraukti pareiškėją iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, nes L. S. pajamos viršijo Įstatyme nustatytą 38 VPR dydį daugiau nei 28 procentais.
2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 2 punkto redakcija, pagal kurią asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai jų deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 str., įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 str. 2 d. nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad pagal naują Įstatymo redakciją ji neprarastų teisės į paramą būstui išsinuomoti, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes pareiškėjos 2015 metais gautos pajamos viršijo Įstatyme nustatytą 38 VPR dydį daugiau nei 25 procentais, t. y. 28 procentais.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai.
Iš ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. A1-1243 ir jį lydinčio 2016-09-15 rašto Nr. 53-5-1985, turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjai nepalankus sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame įsakyme ir jį lydinčiame rašte neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis Įsakymo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad atsakovo priimtas įsakymas – išbraukti L. S. iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, yra teisėtas, pagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.