Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1866-284/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-23
Bylos Nr.
1-1866-284/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32391-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Kaltinamasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1866-284/2019m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32391-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 23 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. V. 2019 m. liepos 29 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia stumdamas nukentėjusįjį E. K. pargriovė jį ant žemės ir kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam E. K. į veido sritį bei spyrė nenustatytą skaičių kartų į įvairiais kūno vietas, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - odos nubrozdinimus nugaroje ir dešinėje rankoje bei sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju D. V. parodė, kad 2019 m. liepos mėnesio pabaigoje, dienos nepamena, gal apie 20 val., jam ir sugyventinei J. K. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), į svečius atėjo sugyventinės sūnus E. K.. Kiek pastebėjo, E. jau buvo išgėręs alkoholio. Alkoholio buvo išgėrę ir jis su J.. E. atėjus, jie toliau visi trys gėrė alų. Kiek tą vakarą išgėrė, nepamena, negali pasakyti, bet nemažai. Taip jiems kambaryje begeriant, E. pradėjo kelti konfliktus, jis su E. pradėjo pyktis, tačiau tiksliai dėl ko pykosi, nepasakys, nepamena. Po kurio laiko jis E. pasiūlė išeiti į kiemą ir pasikalbėti atskirai nuo J.. Tik išėjus į kiemą, jis E. pastūmė, E. pargriuvo ant žemės ir tada jis sudavė smūgius ranka ir spyrė. Kiek kartų sudavė ir į kurias kūno vietas, nepamena, bet jam atrodo, kad sudavė į veido sritį, o galėjo įspirti į galvos ir į nugaros sritis. Kai sudavė kelis smūgius ir kelis kartus įspyrė, jis nuėjo į kambarį, o E. kažkur iš kiemo išbėgo. Kieme jo ir E. konflikto nematė niekas. Kokius sužalojimus medikai nustatė E. jis nežino. E. jis mušė pirmą kartą. Dėl to, kad sudavė smūgius ir įspyrė E. nuoširdžiai gailisi, ateityje pažada taip nebesielgti. E. K. jis atsiprašė, E. atleido, šiuo metu jie bendrauja (96-99, 106-108 b. l.);

nukentėjusiojo E. K. parodymais, kad 2019-07-29 apie 20.40 val. buvo pas mamą J. K. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais buvo mamos sugyventinis D. V.. Jie visi trys vartojo alkoholį, buvo gerokai išgėręs. D. V. taip pat buvo neblaivus. Su D. V. pradėjo konfliktuoti žodžiu, todėl nusprendė eiti į namus, kad nekiltų didesnis konfliktas. Konfliktas įvyko dėl dviračio padangų. Jam einant į lauką, kartu ėjo ir patėvis D. V.. Išėjus į lauką, D. V. pradėjo jį stumdyti, pargriovė ant žemės ir dešinės rankos kumščiu trenkė į dešinės pusės veido sritį. Kiek kartų sudavė, nurodyti negali. Sudavė tikrai daugiau nei vieną kartą. Jam gulint ant žemės, D. V. pradėjo jį spardyti, spyrė į galvos sritį ir į nugarą. Kiek kartų spyrė, pasakyti negali, tačiau daugiau nei vieną kartą. Kai D. V. jam sudavė kumščiu į veidą bei spardė, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Su patėviu D. V. konfliktuoja jau nebe pirmą kartą. Visi konfliktai kildavo žodžiu, o sumušė jį pirmą kartą. Su mama J. K. bei D. V. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Po įvykio atvykę medikai jį apžiūrėjo, nustatė sumušimus ir paliko gydytis ambulatoriškai. Daugiau į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia. D. V. jo atsiprašė, jis atleido, jie susitaikė (27-31, 34-36 b. l.);

liudytojos J. K. parodymais, kad 2019-07-30 apie 19 val. pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo sūnus E. K.. Namuose buvo ir jos sugyventinis D. V. ir jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu sugyventinis su E. pradėjo žodžiu konfliktuoti. Dar būnant kambaryje, konfliktas nurimo. Tada abu išėjo į lauką. Praėjus maždaug valandai laiko, į kambarį grįžo D. V., kuris jai pasakė: „biškį buvo“. Daugiau nepasakė nieko, todėl ji galvojo, kad jis susipyko su kaimynu. Daugiau paaiškinti ji nieko negali, nes įvykio lauke nematė (66-69 b. l.);

2019-07-30 E. K. protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2019-07-29 apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), kieme, D. V. jį stumdė, pargriovė ant žemės ir sumušė, suduodamas smūgius kumščiu ir spardydamas. Tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, todėl prašo D. V. nubausti (8-10 b. l.);

2019-07-29 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje betoninėje aikštelėje. Apžiūros metu įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta. Taip pat atlikta E. K. apžiūra, jos metu užfiksuota ant kairiojo peties nubrozdinimas ir kraujosruva, ant dešinės mentės - dvi kraujosruvos (14-22 b. l.);

Specialisto išvada Nr. G 1147/2019(04), iš kurios matyti, kad E. K. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai nugaroje ir dešinėje rankoje. E. K. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais. E. K. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (59 b. l.);

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK vyr. patrulės A. V. 2019-07-29 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad tuoj po įvykio E. K. nustatytas 2,69 prom. girtumas, D. V. - 2,28 prom. girtumas (60-61 b. l.).

Kaltinamojo D. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis 2019 m. liepos 29 d., apie 20.40 val., smurtaudamas nežymiai sužalojo E. K. bei sukėlė jam fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis D. V. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį D. V. siūlė nubausti 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis D. V. yra anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (73-76 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (71, 81 b. l.), niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvena su sugyventine, gyvenamosios vietose seniūnija jo elgesiu skundų nėra gavusi (86 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) D. V. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui (BK 46 straipsnio 1-3 dalys).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (109-111 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,nuspredžia :

D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. V. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam išaiškinti, kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Volikienė