Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Saikirta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-160-259/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,WOOD MASTER“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Saikirta“ dėl netesybų priteisimo ir įpareigojimo grąžinti turtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas savo reikalavimus grindė 2006 m. kovo 22 d. tarp jo ir atsakovo sudaryta sutartimi Nr. 060322 (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui automatines formatinio pjovimo stakles „Holz Her Cut 70“ (toliau - Staklės), o atsakovas įsipareigojo priimti Stakles iš ieškovo ir sumokėti už jas Sutartyje nustatytą 56 000,86 EUR (193 359,77 Lt) kainą dviem mokėjimais: pirmuoju – 5 213,16 EUR (18 000 Lt) iki 2006 m. kovo 22 d., antruoju – 50 787,70 EUR (175 359,77 Lt) iki 2006 m. balandžio 12 d. Ieškovas nurodė, kad Staklės atsakovui buvo pristatytos 2006 m. kovo 27 d., sumontuotos, paleistos ir suderintos 2006 m. kovo 29 d. Atsakovas ieškovui sumokėjo 18 000 Lt pirmąją įmoką, tačiau antrosios – 175 359,77 Lt įmokos nesumokėjo, o 2006 m. gegužės 12 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl įsigytų Staklių kokybės ir pareikalavo pašalinti jų trūkumus ar pakeisti jas naujomis. Ieškovas atsisakė vykdyti atsakovo reikalavimus, kadangi atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, vėlavo atsiskaityti su ieškovu daugiau kaip 30 dienų, ir Sutartį nutraukė, kadangi tokia ieškovo teisė buvo numatyta Sutarties 6.2 punkte – pirkėjui ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluojant atsiskaityti su pardavėju, pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį bei reikalauti, kad pirkėjas sumokėtų kompensaciją, lygią 35 proc. Staklių kainos, o pirkėjas privalo nedelsiant grąžinti Stakles pardavėjui, pardavėjas privalo grąžinti už Stakles sumokėtus pinigus, iš pirkėjui grąžintinų pinigų sumų atskaičiavus pirkėjo mokėtiną kompensaciją. Kadangi atsakovas pagal Sutartį ieškovui buvo sumokėjęs 5 213,16 EUR avansą, todėl mokėtina ieškovui kompensacijos suma sudaro 14 387,14 EUR (56 000,86 EUR x 0,35) - 5 213,16 EUR), t. y. 49 675,92 Lt. Ieškovas nurodė, kad iki šiol neturi galimybės Staklėmis naudotis, disponuoti (parduoti, išnuomoti ir pan.), kadangi jos yra atsakovo dispozicijoje, atsakovas ilgą laikotarpį naudojasi ieškovui priklausančiomis Staklėmis, dėl to ieškovas patiria nuostolių, nes dėl Staklių nusidėvėjimo jų vertė ieškinio tenkinimo atveju bus žymiai sumažėjusi lyginant su pradine verte, todėl ieškovui privalo būti kompensuojami dėl šios priežasties atsiradę nuostoliai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: kasos išlaidų orderius, liudytojų parodymus, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog byloje nagrinėjamos Sutarties sąlygomis visiškai atsiskaitė su ieškovu. Byloje pateikti kasos išlaidų orderiai įrodo, kad 2006 m. kovo 21 d. – 2006 m. gegužės 19 d. atsakovas išdavė savo darbuotojams tam tikras pinigų sumas, tačiau kad kokie nors mokėjimai būtų po to atlikti ieškovo naudai, byloje įrodymų nėra pateikta. Teismas kritiškai vertino teismo posėdžio metu duotus atsakovo darbuotojų R. T. ir S. U. parodymus apie grynųjų pinigų perdavimus ieškovo atsakingiems darbuotojams, nes juos ir atsakovą sieja darbo santykiai, galėjo duoti atsakovui naudingus parodymus, be to, minėtų liudytojų parodymų nepatvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojas R. V. Š. ir ieškovo atstovas direktorius S. Č. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad atsiskaitė su ieškovu Sutarties 2 straipsnio sąlygomis, t. y. sumokėjo į pardavėjo sąskaitą, nurodytą sutarties rekvizituose, iki 2006 m. balandžio 12 d. 50 787, 70 EUR. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovas neatsiskaitė su ieškovu daugiau nei 30 kalendorinių dienų pagal Sutarties nuostatas, todėl ieškovas pagrįstai 2006 m. gegužės 30 d. raštu pranešė atsakovui apie Sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti Stakles bei paragino sumokėti Sutarties 6.2 punkte sutartas netesybas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sutartinės prievolės sumokėti 35 proc. nuo šalių sudarytos Sutarties 2.1 punkte nurodytos kainos neįvykdė, šią sumą, atskaičiavęs ieškovo grąžintinus atsakovui 18 000 Lt, priteisė ieškovui iš atsakovo. Teismas atsakovo atsikirtimus, jog Sutartyje numatyta 35 proc. staklių kainos dydžio bauda yra pernelyg didelė, laikė nepagrįstais ir atmetė. Teismas nurodė, kad Sutartį sudariusios šalys yra verslo subjektai, jie Sutartį sudarė savo valia, Sutartis nepanaikinta, nepakeista, todėl Sutarties šalys turi pareigą vykdyti visas sutartines prievoles ir prisiimti iš to išplaukiančias pasekmes. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių kitų argumentų ir įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog šalių nustatytos sutartinės netesybos yra nepagrįstai didelės. Teismas, vadovaudamasis Sutarties 6.2, 8.1 punktais bei CK 6. 345 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patenkino ieškovo reikalavimą įpareigoti grąžinti atsakovą ieškovui pagal sutartį Nr. 060322 įsigytas formatinio pjovimo stakles „Holz Her Cut 70“.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, netinkamai vertino liudytojų parodymus, neįsitikino, ar iš tikrųjų egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris apeliacine tvarka turėtų būti panaikintas, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas buvo sustabdęs civilinę bylą, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 65-1-0993-6, tačiau civilinę bylą atnaujino savo iniciatyva, nurodydamas, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas negali būti pripažintas baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Teismas nepagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą, kadangi baudžiamoji byla Nr. 65-1-0993-6, kurioje Jonavos PK atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pagal atsakovo pareiškimą, yra susijusi su šia civiline byla, todėl joje priimtas sprendimas turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę.Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog jis visiškai atsiskaitė su ieškovu už Stakles. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino teismo posėdžio metu duotus liudytojų R. T. ir A. U. parodymus apie grynųjų pinigų perdavimus ieškovo atsakingiems darbuotojams, nes jie, kaip atsakovo darbuotojai, neva galėjo duoti atsakovui naudingus parodymus. Teismas nepagrįstai vienareikšmiškai rėmėsi ir teigiamai vertino ieškovo į teismo posėdį atsivestus liudytojus, iš kurių vienas yra ieškovo darbuotojas, todėl aiškiai palaikantis ieškovo poziciją ir duodantis ieškovui naudingus parodymus, o kitas – ieškovo įmonės vadovas – suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Teismas netinkamai vertino minėtus liudytojų parodymus, nesirūpino kiek galima išsamesniu esminių bylos aplinkybių išaiškinimu, todėl tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, įtvirtintą CPK 17 straipsnyje. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas atsakovo sumokėtoms sumoms atsisakė išrašyti sąskaitas-faktūras ir išduoti kasos pajamų orderius, nors privalėjo tai padaryti. Aplinkybę, kad atsakovas sumokėjo ieškovui, patvirtina kasos išlaidų orderiai Nr. 06, 07, 10, 17. Pagal šiuos kasos išlaidų orderius ir pavedimą atsakovas ieškovui sumokėjo 48 916,82 EUR (168 900 Lt), liko neapmokėta tik dalis PVM, kurią atsakovas delsė apmokėti, nes ieškovas nepateikė atsakovui sąskaitos-faktūros.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo teisę nutraukti Sutartį dėl to, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu daugiau nei 30 dienų, kadangi, kaip minėta, atsakovas yra visiškai apmokėjęs ieškovui jam perduoto įrenginio kainą, išskyrus PVM dalį. Kadangi ieškovas vienašališkai Sutarties nutraukti neturėjo teisės, todėl priteisti netesybas iš atsakovo taip pat nėra pagrindo. Be to, teismo priteistos netesybos yra aiškiai per didelės, pasirašant Sutartį atsakovas nebuvo informuotas apie netesybų dydį, neturėjo galimybės šios Sutarties nuostatų keisti. Ieškovas yra ekonomiškai stipresnė šalis, kuri ruošdama sutartį bei žinodama, kad atsakovui parduodamas įrenginys yra labai reikalingas, pasinaudojo savo pranašesne padėtimi ir nustatė neprotingai dideles netesybas. Teismas, vertindamas Sutarties sąlygą dėl netesybų, privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir vertinti ją atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat atkreipti dėmesį į tai, ar toks susitarimas iš esmės nepažeidė šalių interesų pusiausvyros ir ar neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi grąžinti ieškovui Stakles, kadangi atsakovas su ieškovu už Stakles yra atsiskaitęs. Pagal Sutarties 8.1 punktą, atsakovui nuosavybės teisė į Sutartimi įsigytą įrengimą pereina visiškai atsiskaičius su ieškovu, todėl akivaizdu, kad ginčo įrenginys priklauso nuosavybės teise atsakovui ir negali būti grąžintas ieškovui. Priešingu atveju ieškovas nepagrįstai praturtėtų, dėl ko būtų grubiai pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusiam ginčui išspręsti, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir, patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB ,,WOOD MASTER“ (pardavėjas) ir atsakovas UAB ,,Saikirta“ (pirkėjas) 2006 m. kovo 22 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 7-14), kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui naujas automatines formatinio pjovimo stakles „Holz Her Cut 70“, o pirkėjas įsipareigojo priimti įrengimą ir už jį sumokėti Sutartyje nustatytą 56 000,86 EUR (193 359,77 Lt) kainą dviem mokėjimais: pirmuoju – 5 213,16 EUR (18 000 Lt) iki 2006 m. kovo 22 d., antruoju – 50 787,70 EUR (175 359,77 Lt) iki 2006 m. balandžio 12 d. Staklės atsakovui buvo pristatytos 2006 m. kovo 27 d., sumontuotos, paleistos ir suderintos 2006 m. kovo 29 d. (t. 1, b. l. 15-17). Atsakovas ieškovui sumokėjo pirmąją - 18 000 Lt įmoką (t. 1, b. l. 58). 2006 m. gegužės 12 d. atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl įsigytų Staklių kokybės ir pareikalavo pašalinti jų trūkumus ar pakeisti jas naujomis. 2006 m. gegužės 30 d. ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 8.2 punktu ir CK 6.58 straipsnio 1 dalimi bei 6.207 straipsnio 2 dalimi, atsisakė vykdyti atsakovo reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad atsakovas neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. vėluoja atsiskaityti su ieškovu daugiau kaip 30 dienų, todėl, remdamasis Sutarties 6.2 punktu, nutraukė Sutartį ir pareikalavo iš atsakovo grąžinti nupirktą įrengimą bei sumokėti Sutartyje nustatytą kompensaciją (t. 1, b. l. 18-19). Ieškovo reikalavimo gera valia atsakovas neįvykdė, todėl ieškovas pareiškė teisme ieškinį dėl daikto grąžinimo ir sutartyje numatytos kompensacijos priteisimo. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad Sutartį ieškovas nutraukė nepagrįstai, nes atsakovas už nupirktą daiktą yra atsiskaitęs. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovo argumentus atmetė kaip neįrodytus ir ieškovo ieškinį patenkino visiškai.

Pagal Sutarties 2 punktą įrengimo kaina turėjo būti sumokėta dviem mokėjimais: pirmuoju – 5 213,16 EUR (18 000 Lt) iki 2006 m. kovo 22 d., antruoju – 50 787,70 EUR (175 359,77 Lt) iki 2006 m. balandžio 12 d. Pirkėjui ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluojant atsiskaityti su pardavėju, pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį bei reikalauti, kad pirkėjas sumokėtų kompensaciją, lygią 35 procentams nuo daikto kainos, o pirkėjas privalo nedelsiant grąžinti įrengimą pardavėjui, kuris, gavęs įrengimą, privalo grąžinti pirkėjui už įrengimą sumokėtus pinigus, išskaičiuodamas iš jų pirkėjo pardavėjui sumokėtą kompensaciją (Sutarties 6.2 punktas).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, susijusius su atsiskaitymu pagal Sutartį, tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus, todėl, pripažindamas atsakovą pažeidusiu atsiskaitymą už nupirktą daiktą reglamentuojančias Sutarties sąlygas, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo numatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas – galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, kuris saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklų (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004).

Įrodinėdamas savo reikalavimą, ieškovas pripažino, kad pirmąjį - 5 213,16 EUR (18 000 Lt) - mokėjimą atsakovas atliko sutarties sudarymo dieną tarpbankinio mokėjimo pavedimu, ir teigė, kad kito sutarties kainos mokėjimo nustatytu terminu atsakovas neatliko ir tokiu būdu pažeidė Sutartinę prievolę, todėl ieškovas įgijo teisę pagal Sutarties 6.2 punkte numatytą sąlygą nutraukti Sutartį ir reikalauti joje nustatytos kompensacijos sumokėjimo ir daikto grąžinimo. Nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, atsakovas nurodė, kad, be mokėjimo 2006 m. kovo 22 d. tarpbankiniu pavedimu, jis yra sumokėjęs ieškovui atitinkamai 18 900 Lt, 22 000 Lt, 60 000 Lt ir 50 000 Lt, t. y. iš viso 150 900 Lt. Šiuos argumentus atsakovas grindžia UAB ,,Saikirta“ 2006 m. kovo 21 d., 2006 m. kovo 22 d., 2006 m. balandžio 19 d. ir 2006 m. gegužės 19 d. kasos išlaidų orderiais Nr. 06, 07, 10 ir 17 (t. 1, b. l. 59-62) ir liudytojo A. U., R. T. parodymais bei atsakovo administracijos vadovo S. K. paaiškinimais.

Abi ginčo šalys yra ūkio subjektai, kurie privalo finansinę apskaitą vesti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkte nurodyta, kad pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Kreditoriaus, priimančio prievolės įvykdymą, pareigą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą numato ir CK 6.65 straipsnio 1 dalis.

Kaip minėta, atsakovas savo argumentą, kad jo darbuotojai – administracijos vadovas S. K. ir technikos direktorius A. U. 150 900 Lt sumą sumokėjo ieškovo vadybininkui V. R. Š., grindžia atsakovo kasos išlaidų orderiais (t. 1, b. l. 59-62). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Saikirta“ kasos išlaidų orderiai nepatvirtina aplinkybės, jog minėta pinigų suma buvo sumokėta bendrovei ,,WOOD MASTER“. Šie orderiai patvirtina tik tą aplinkybę, kad iš UAB ,,Saikirta“ kasos A. U. ir S. K. 2006 m. kovo 21 d., kovo 22 d., balandžio 19 d. ir gegužės 19 d. buvo išduota iš viso už 150 900 Lt sumą. Iš atsakovo liudytojų A. U. , R. T. parodymų (t. 2, b. l. 61-62) taip pat negalima spręsti, kad atsakovo atstovas A. U. sumokėjo ieškovo atstovui V. R. Š. 50 000 Lt, nes šių liudytojų parodymais nurodytos pinigų sumokėjimo aplinkybės nesutampa, o ieškovo darbuotojas V. R. Š. nepatvirtino pinigų jam perdavimo fakto (t. 2, b. l. 61). Liudytojo A. U. nurodytą 60 000 Lt sumokėjimą 2006 m. balandžio 12 d. paneigia kasos išlaidų orderis Nr. 10, iš kurio matyti, kad tokią pinigų sumą šis asmuo iš atsakovo kasos gavo vėliau, t. y. balandžio 19 d. Be to, šis liudytojas nenurodė, kuriam ieškovo darbuotojui ši pinigų suma buvo perduota ir už kokio daikto pirkimą, taip pat nenurodė ir 18 900 Lt sumokėjimo ieškovui aplinkybių. 18 900 Lt mokėjimą iki sutarties pasirašymo paneigia ir tai, kad 2006 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodytas išankstinis pirkinio kainos dalies sumokėjimas. Esant tokiam mokėjimui, atidus ir rūpestingas asmuo, pasirašydamas sutartį, būtų pareikalavęs nurodyti joje tokio mokėjimo faktą, arba pats joje padaręs atitinkamą įrašą (kaip, beje, sutartyje esantį įrašą apie atsakovo finansavimo šaltinį). Atsakovo administracijos vadovo S. K. paaiškinimai neįrodo 22 000 Lt sumokėjimo ieškovui fakto (t. 2, b. l. 48, 60). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas reikalavo mokėjimus atlikti grynais pinigais. Priešingai, pirmos 18 000 Lt įmokos sumokėjimas liudija, kad ieškovui buvo priimtinas atsiskaitymas pavedimu. Apelianto argumentas, kad ieškovui buvo žinoma apie pareigą išduoti atsakovui 150 900 Lt mokėjimą patvirtinantį dokumentą, yra niekuo nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad ši pinigų suma yra įtraukta į ieškovo buhalterinę apskaitą.

CK 6.65 straipsnio 3 dalis suteikia skolininkui teisę sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu kreditorius atsisako išduoti pakvitavimą ar grąžinti skolos dokumentą skolos grąžinimo veiksmų atlikimo momentu. Skolininkas, kuris vykdo piniginę prievolę ir negauna iš kreditoriaus įstatymų nustatyto dokumento (šiuo atveju kasos pajamų orderio antro egzemplioriaus arba jo kvito), remdamasis CK 6.65 straipsnio 3 dalimi, turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą – pinigų perdavimą, ir tokiu atveju pripažįstama, kad prievolę pažeidė kreditorius, o skolininkas negali būti laikomas pažeidęs prievolę (CK 6.64 str.). Šioje byloje atsakovas (skolininkas) įrodinėja, kad pinigus perdavė, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tolesnį pinigų mokėjimą jis sustabdė dėl to, kad ieškovas (kreditorius) neišdavė jam dokumento, patvirtinančio dalies prievolės įvykdymą.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir, atmesdamas atsakovo liudytojų parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad Sutartyje numatyto antrojo mokėjimo nustatytu terminu atsakovas neatliko, todėl ieškovas pagrįstai pagal Sutarties 6.2 punktą ją nutraukė ir reikalauja įrengimo, kuris pagal Sutarties 8.1 punkto nuostatas netapo atsakovo nuosavybe, grąžinimo (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.345 straipsnio 1 dalis) bei sutartinių netesybų mokėjimo (CK 6. 71 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Sutarties sudarymo aplinkybių ir be pagrindo nesumažino Sutartyje numatytos kompensacijos dydžio, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir juos atmeta remdamasis šiais motyvais. Norėdamas pagrįsti minėtą argumentą apeliantas vadovaujasi CK 1.5 straipsniu, 6.37 straipsnio 3 dalimi, 6.228 straipsniu. Minėta, kad Sutarties 6.2 punktas numatė, jog pirkėjui pažeidus mokėjimo prievolę pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį bei reikalauti, kad pirkėjas sumokėtų kompensaciją, lygią 35 procentams nuo daikto kainos, o pirkėjas privalo nedelsiant grąžinti įrengimą pardavėjui, kuris, gavęs įrengimą, privalo grąžinti pirkėjui už įrengimą sumokėtus pinigus, išskaičiuodamas iš jų pirkėjo pardavėjui sumokėtą kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir pagrįstai pripažino, kad, nustatydamos kompensacijos mokėjimą, šalys susitarė dėl CK 6.71 straipsnyje numatytų netesybų už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą mokėjimo, todėl taikyti apelianto nurodytą palūkanas pagal prievolę reglamentuojančią teisės normą (CK 6.37 straipsnį) nėra pagrindo. Nepagrįsta apelianto pozicija, kad netesybų dydį pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti CK 6.288 straipsnio aspektu. Ši teisės norma numato galimybę šaliai atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl sutarties ar jos sąlygos atsisakymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas Sutarties neatsisakė, jos sąlygų neginčijo, nereikalavo jas pakeisti, todėl Sutarties nuostatą dėl netesybų taikymo atsakovui pagrįstai laikė galiojančia ir taikytina ginčo atveju. Beje, sprendžiant, ar sutarties sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą, būtina atsižvelgti į CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pripažino šių aplinkybių nebuvimą, pagrįstai nustatęs, kad bylos šalys yra verslo subjektai, Sutartį sudarė laisva valia, todėl privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir prisiimti jų neįvykdymo teisines pasekmes. Šių teismo išvadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, nes jie nėra pagrįsti bylos duomenimis. Įrodymų, kad netesybas nustačiusi Sutarties sąlyga buvo numatyta ieškovo vienašališkai, kad atsakovas neturėjo galimybės ją keisti, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl jo teiginys, kad sudaryta Sutartis neatitinka jo valios, laikytinas nepagrįstu, atsižvelgiant ir į tai, kad komerciniuose sandoriuose dalyvaujantis verslininkas veikia savo rizika ir privalo būti atidus. CK 6.73 straipsnio 2 dalis suteikia teismui galimybę sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Atsakovas nenurodė ir nepateikė duomenų, leidžiančių pripažinti, kad Sutartyje numatytos netesybos yra neprotingai didelės, praranda savo kompensuojamąją funkciją, pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Piniginė prievolė ir jos neįvykdymo teisinės pasekmės atsakovui kilo iš komercinio sandorio, atsakovas neįvykdė didžiosios dalies mokėjimo, neteisėtai, pažeisdamas teismo draudimus, naudojosi įrengimu po Sutarties nutraukimo, taip mažindamas jo vertę, už šiuos veiksmus teismo buvo baustas, sulygta netesybų suma sudaro mažesnę Sutarties kainos dalį, ieškovas pripažįsta pareigą mažinti netesybas atsakovo sumokėtos kainos dalimi. Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą mažinti netesybų dydį. Neteisus apeliantas, kad ieškovas privalėjo įrodyti patirtus nuostolius. Pagal suformuotą teismų praktiką netesybos neįvykdžius prievolės padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, nereikalingais įrodinėti.

Skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliantas kvestionuoja ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino sustabdytą bylą. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. nutartimi CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla buvo sustabdyta, iki bus išspręsta Jonavos PK KP Nusikaltimų tyrimo skyriuje tiriama baudžiamoji byla Nr. 65-1-0993-6 (t. 1, b. l. 122). 2008 m. gegužės 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą (t. 2, b. l. 43). Įvertinęs ikiteisminio tyrimo institucijos gautus duomenis apie baudžiamosios bylos tyrimo eigą ir padaręs išvadą, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje gali užsitęsti dar pakankamai ilgą laiką, siekdamas įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, bei atsižvelgęs į tai, kad ikiteisminis tyrimas negali būti laikomas baudžiamosios bylos nagrinėjimu, teismas nusprendė, kad yra pagrindas atnaujinti sustabdytos civilinės bylos nagrinėjimą. Bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą terminas apibrėžiamas pagal teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo momentą (CPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 167 straipsnio 1 dalį byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta. Akivaizdu, kad nagrinėjama civilinė byla buvo atnaujinta nepriėmus ir neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui baudžiamojoje byloje, dėl kurios ikiteisminio tyrimo byla buvo sustabdyta, todėl formaliai teismas neturėjo procesinio pagrindo atnaujinti bylą. Tačiau bylos nagrinėjimo atnaujinimo motyvai laikytini pagrįstais, leidusiais teismui tęsti bylos nagrinėjimą, siekiant išvengti ilgo proceso civilinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismui ieškovo atstovo pateikti duomenys liudija, jog baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-0993-06 ieškovo UAB „WOOD MASTER“ direktoriui S. Č. nėra įteiktas pranešimas apie nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą (t. 2, b. l. 116-117). Priešingai, šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas įtarimas atsakovo UAB „Saikirta“ direktoriui S. K. apie nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad sustabdytos civilinės bylos atnaujinimas neturėjo įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o naikinti sprendimą formaliais pagrindais proceso įstatymas draudžia (CPK 328 straipsnis).

Tiek apeliaciniame skunde, tiek atskiru pareiškimu atsakovas prašo sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, iki įsiteisės teismo nuosprendis Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-158-593/2009, kurioje atsakovo UAB „Saikirta“ direktorius S. K. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas), padarymu (t. 2, b. l. 107-115). Prašymas grindžiamas tuo, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl UAB „Saikirta“ aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos išnagrinėti negalima, kol neįsiteisės teismo procesinis sprendimas minėtoje pirmąja instancija nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniame procese taikomos šio Kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios Kodekso XVI skyriuje, numatančiame bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, nurodytoms taisyklėms. Civilinio proceso kodekso teismo posėdžius reglamentuojančio skyriaus 163 straipsnio 3 punktas įpareigoja teismą sustabdyti bylą, kai negalima jos nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąją ar administracine tvarka. Sustabdyti bylą šiuo pagrindu galima tik kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Iš apelianto pateiktų duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-158-598/2009, kurioje atsakovo UAB „Saikirta“ direktorius S. K. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas), padarymu, šioje byloje sprendžiamas atsakovo administracijos vadovo baudžiamosios atsakomybės už aplaidų buhalterinės apskaitos, tarp jos ir civilinėje byloje vertintų įmonės „Saikirta“ kasos išlaidų orderių bei ginčo objekto - automatinių formatinio pjovimo staklių „Holz Her Cut 70“ apskaitos, tvarkymą klausimas. Baudžiamojoje byloje nėra pareikšti jokie kaltinimai ieškovo darbuotojams.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas prašo įpareigoti atsakovą grąžinti nupirktas Stakles ir sumokėti Sutartyje numatytas netesybas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas neįvykdė pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo nustatytu terminu sumokėti daikto kainą, todėl ieškovas turėjo pagrindą nutraukti sutartį. Nupirkto daikto kainos sumokėjimą atsakovas įrodinėjo kasos išlaidų orderiais, dėl kurių bei nupirkto įrengimo aplaidžios apskaitos įmonėje jos vadovui yra pareikti kaltinimai baudžiamąja tvarka.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje nustatinėjami faktai neturės nei įrodomosios, nei prejudicinės, nei privalomosios galios apeliacine tvarka nagrinėjamai civilinei bylai, todėl nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą stabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovui UAB „Saikirta“ buvo iškelta bankroto byla (t. 2, b. l. 101-102). Bankrutuojanti įmonė pagal proceso įstatymą nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo, todėl pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 96 straipsnį iš atsakovo valstybei priteistinos 20,10 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 90).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Saikirta“ į valstybės biudžetą 20,10 Lt (dvidešimt litų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.