- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- I-770-362/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00248-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius, susipažinęs su L. V. skundu dėl kreipimosi į Europos bendrijos Teisingumo Teismą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas L. V. 2014-01-16 (spaudas ant voko) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo „kreiptis į EB Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo bylose: 1. Nr. AS261-659/2013 2013 m. lapkričio 20 d. – nevykdyti LVAT sprendimo byloje Nr. A143-771/2010; 2. administracinė byla Nr. A143-771/2010; 3. bei kitų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinių ir neskundžiamų sprendimų L. V. bylose: 2010 m. spalio 27 d. nutartis, 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, administracinė byla Nr. AS756-833/2011, administracinė byla Nr. AS146-56/2012, administracinė byla Nr. A520-2902/2012.“
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo L. V. skundas atsisakytinas priimti.
Administracinių bylų teisenos paskirtis – ginčų dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėjimas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas, kylančias iš teisinių santykių, kurių ratas apibrėžtas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje, tačiau kiekvienu atveju tam, kad ginčas būtų nagrinėjamas administraciniuose teismuose, jis turi atitikti tam tikrus įstatyminius kriterijus, be kito, jo objektu turi būti teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui sukeliantis administracinis aktas (plačiąja prasme).
Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis).
Minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).
Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis prašo teismo kreiptis į EB Teisingumo Teismą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtų nutarčių (sprendimų).
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Aukščiausiasis Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas, taip pat teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje (kai sprendimas negali būti toliau skundžiamas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmos instancijos teismai (ABTĮ 20 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami (ABTĮ 145 str.), remiantis Teismų įstatymo nuostatomis, Šiaulių apygardos administracinis teismas negali kreiptis į EB Teisingumo Teismą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtų nutarčių ar sprendimų, prašant prejudicinio sprendimo (preliminaraus nutarimo).
Pagal ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, to paties straipsnio 2 d. 2 p. – kai byla nepriskirtina tam teismui. Taigi atsižvelgiant į pareiškėjo suformuluotus reikalavimus, pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 2 p. pagrindu.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 105-106 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo L. V. skundą atsisakyti priimti.
Nutarčiai įsiteisėjus skundą grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.