Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė I. K. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, I. K. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. spalio 27 d. iki 2011 m. spalio 29 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. K. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške, pasigamino ir laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti iki 2011 m. spalio 27 d., kol jį rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

Skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, jog vieninteliai liudytojai šioje byloje yra policijos darbuotojai, kurių parodymai yra iš esmės skirtingi, nors kaltinamajame akte nurodyta, kad liudytojų parodymai sutampa. Pažymi, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog liudytojas A. K. davė analogiškus parodymus kaip ir P. G., tačiau nagrinėjant šią bylą teisme paaiškėjo, kad jų parodymai iš esmės skiriasi. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio nuostatų, o tai yra BPK 254 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

Pasak apelianto, policijos pareigūnai, atlikdami operatyvinius ir ikiteisminio tyrimo veiksmus, pažeidė operatyvinės veiklos įstatymą (toliau – OVĮ) ir baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareigūnas P. G. atliko operatyvinius veiksmus, t. y. jis, gavęs operatyvinę informaciją ir ją tikrindamas, 2011 m. spalio 25 d. nustatė, kad miške stovi bačkos, kurios gali būti naudojamos naminei degtinei gaminti. Palaukęs kol jis, t. y. I. K., nuvažiuos, jis atėjo apžiūrėti ir nusprendė, kad reikia palaukti, kol bus gaminama degtinė, siekiant nustatyti, kas ją gamina. Šie veiksmai atitinka OVĮ 3 straipsnio 17 punkte nurodytą operatyvinio sekimo apibrėžimą – tai „operatyvinės veiklos metodas, kai informacija gaunama slaptai, tiesiogiai stebint objektą“.

Nuteistasis I. K. atkreipia dėmesį, kad OVĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato, jog „Operatyvinis tyrimas atliekamas, kai: l) nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK straipsniuose“. Teigia, kad tarp tokių nusikaltimų BK 201 straipsnis nepatenka. Tokiu būdu, apelianto įsitikinimu, atlikti operatyviniai veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, o gauta informacija yra niekinė BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Pažymi, kad nustačius nusikalstamos veikos požymius, P. G. privalėjo pranešti ir pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip tai numato BK 166 straipsnis, tačiau tai nebuvo padaryta, taigi, vėl yra pagrindas abejoti įrodymų patikimumu BPK 20 straipsnio prasme.

Be to, nuteistojo teigimu, operatyviniai veiksmai buvo atliekami iki pat sulaikymo momento, tačiau jie nebuvo užfiksuoti ir jų patikrinti nėra galimybės. Kaip jau minėta, jie surinkti pažeidžiant OVĮ 3 straipsnio 6 punkto, 9 straipsnio 1 dalies ir BPK 20 straipsnio nuostatas, todėl šie įrodymai yra niekiniai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nusikaltimu buvo pripažįstamas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) neteisėtas gaminimas, laikymas, gabenimas, turint tikslą juos realizuoti, jų realizavimas, taip pat aparatų namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas. Taigi šio nusikaltimo dalykas yra ne tik namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, kiti alkoholio produktai, bet ir aparatai namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Visi minėti veiksmai, apibūdinantys neteisėtą disponavimą namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, kitais alkoholio produktais bei aparatais jiems gaminti, yra alternatyvūs ir kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 201 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad jis padarė bent vieną iš minėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-543/2012).

Aparatų gaminimas – šių aparatų konstravimas ir pritaikymas arba stiprių alkoholinių gėrimų gamybai panaudojimas reikmenų, turinčių kitą paskirtį.

Aparatų namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymas – bet koks faktinis šių aparatų turėjimas nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Paprastai laikymas yra gaminimo pasekmė, tačiau galimi ir savarankiški veiksmai, kai vienas asmuo aparatą pagamina, o kitas jį laiko.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto kaltę padarius nusikalstamą veiką įrodo liudytojų P. G., A. K., A. K. parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas, policijos pareigūnas P. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate ir kaltinamąjį pažįsta pagal savo darbą. Paaiškino, kad jis, turėdamas informacijos, jog už (duomenys neskelbtini) miestelio gali būti gaminama degtinė, 2011 m. spalio 25 d. vyko šią informaciją patikrinti. Nuvykęs į miškelį, jis pro žiūronus pamatė I. K., kuris tuo metu pjaustė malkas, po to jas pasikrovė ir išvažiavo. Tada jis (P. G.) nuėjęs pėdsakais už kukurūzų lauko prie upelio pamatė 3 metalines statines bei 2 plastikines statines. Suprato, kad bus ruošiamasi gaminti naminę degtinę. Kadangi buvo matyti, kad tą dieną niekas nebus daroma, jis išvažiavo. Kitą dieną jis paprašė kartu vykti savo kolegą A. K.. Nuvykus į tą pačią vietą, ten, kur paruoštos stovėjo statinės, buvo atvažiavęs I. K., jis kažką darė, tačiau aparatai nebuvo sustatyti, ugnis nesikūreno. Trečią kartą, 2011 m. spalio 27 d., jis (P. G.) kartu su kolega A. K. ir dviem praktiką atliekančiais studentais vėl nuvyko į tą pačią vietą. Jis (P. G.) pasiliko laukti prie keliuko, kad galėtų sulaikyti asmenį, jei pastarasis bėgtų, o A. K. su studentais ėjo iki įvykio vietos. Netrukus jam telefonu buvo pranešta apie I. K. sulaikymą. Kai jis nuvyko į vietą, I. K. rado sulaikytą, apie tai, kad rastas „bravoras“, pranešė operatyvinei grupei ir toliau tyrimą vykdė operatyviniai darbuotojai. Atsakydamas į teisėjos klausimus, liudytojas nurodė, kad I. K. visus tris kartus buvo vienas, kitų asmenų nebuvo. Įvykio vietoje buvo 3 metalinės statinės kaip aparato įrenginio dalys, taip pat buvo 2 plastikinės statinės su raugu. I. K. sulaikius, jo automobilio bagažinėje buvo rasta viena plastikinė statinė. Gauta informacija apie galbūt gaminamą degtinę jo (P. G.) nenustebino, nes žmonės apie tai kalbėjo, be to, anksčiau I. K. namuose buvo rasta naminės degtinės. Pirmą dieną jis (P. G.) rado sustatytus aparatus, tačiau jie nebuvo sujungti. Į advokato ir prokuroro klausimus liudytojas atsakė, kad jis, turėdamas informacijos, atliko stebėjimą, stebėjo vietą, kuri nėra privati valda, o ne patį I. K.. Paaiškino, jog policijos įstatyme yra numatytas prevencinis darbas. Taip pat nurodė, kad I. K. jo ir kitų kartu buvusių pareigūnų prašė neforminti įvykio, tik tai nebuvo užfiksuota (89-91 b. l.). Atsakydamas į teisėjos klausimus, liudytojas P. G. paaiškino, kad gavus informacijos, jog I. K. gamina naminę degtinę, jis (P. G.) apie tai pranešė viršininkui ir gavo jo nurodymą nuvykti į vietą bei ją apžiūrėti. I. K. aiškino, kad norėjo išsivirti degtinės sau, sakė „leiskite varyti ir jums išvarysiu gerą „rugį“. I. K. taip pat aiškino, kad aparatas yra jo, sakė, kad šaldytuvas yra sugedęs, todėl turėjo pasigaminti naują. Jie vadovavosi policijos veikos įstatymu, apylinkės inspektorių instrukcija, kur nurodyta vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų pažeidimų prevenciją, ir tą informaciją tikrinti. Buvo stebima tik įvykio vieta, operatyvinių veiksmų atlikti nereikėjo (125-126 b. l.).

Netikėti liudytojo P. G. parodymais kolegija neturi pagrindo – šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai.

Liudytojas, policijos pareigūnas A. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad jam dirbant (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate 2011 m. spalio 26 d. kolega P. G. paprašė jo kartu važiuoti į vietą, kur gali būti gaminama naminė degtinė. Nuvykę į miškelį (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, jie pamatė automobilį „Golf“, ant upelio kranto stovėjo įrenginys naminei degtinei gaminti. Ten buvo I. K., kuris sėdęs į automobilį nuvažiavo. Tą dieną naminė degtinė nebuvo verdama, tik matėsi, jog tam pasiruošta – buvo šiltos pakuros. Kitą dieną jie vėl nuvažiavo į tą pačią vietą. Kartu važiavo ir praktiką atliekantys studentai. Nuvažiavus, P. G. liko laukti prie keliuko, kad tuo atveju, jei I. K. bėgtų, jam būtų užkirstas kelias, studentai nuėjo į tą vietą, kur buvo sustatyti aparatai naminei degtinei gaminti, o jis (A. K.) nuėjo giliau į mišką tam atvejui, jei I. K. bandytų bėgti. Netrukus studentas K. R. parašė žinutę, kad vyriškis vaikšto apie įrenginį, semia vandenį ir neša jį prie aparato naminei degtinei gaminti. Jis (A. K.) atrašė „imam“. Nuėjęs iki vietos, I. K. rado gulintį ant žemės, jam uždėjo antrankius. I. K. prašė neforminti įvykio, siūlė susitarti, siūlė pinigų, sakė, kad degtinės būtų išsiviręs labai mažą kiekį. Šių I. K. žodžių jie niekur nefiksavo. Atsakydamas į teisėjos klausimus, liudytojas A. K. parodė, kad jam atvykus pirmą kartą, aparatai naminei degtinei gaminti nebuvo sujungti, ugnis nesikūreno, niekas nevyko. I. K. ten stovėjo, kažką darė, po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Atvykus antrą dieną, jau rūko dūmai, I. K. buvo užtiktas bepilantis vandenį į statinę. Kad tai buvo aparatas naminei degtinei gaminti, nustatė ekspertas (91-92 b. l.).

Kadangi iš liudytojų P. G. ir A. K. parodymų matyti, kad jie iš esmės analogiškai nurodė visas aplinkybes, sutikti su apelianto skundo argumentu, jog policijos pareigūnų parodymai iš esmės skiriasi, nėra pagrindo.

Be to, minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojo A. K. parodymai. Šis liudytojas patvirtino, kad jis, mokymasis M. R. universitete ir atlikdamas praktiką (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, kartu su K. R. ir policijos pareigūnais P. G. bei A. K. 2011 m. spalio 27 d. vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jiems buvo pasakyta, kad bus stebima, ar miške nedaromi pažeidimai. Jis (A. K.) kartu su K. R. nuėjo viena kanalo puse, o pareigūnas A. K. kita – gilyn į mišką. Pareigūnas P. G. liko laukti prie keliuko. Jis (A. K.) išgirdo garsą, panašų į malkų spragsėjimą, pamatė stovintį automobilį. Pro medžius matėsi kažkokie įrenginiai, apie juos vaikščiojo vyriškis. Tuomet jis (A. K.) A. K. parašė SMS žinutę, nurodydamas, ką mato ir klausdamas, ką daryti toliau. A. K. jam atrašė, kad jie patikrintų kas vyksta ir vyriškį sulaikytų. Jiems (A. K. ir K. R.) einant link vyriškio, pastarasis kibiru iš šalia esančio griovio pylė vandenį į ten buvusią statinę. Po kita metaline talpa kūrenosi ugnis. Jie suprato, kad tai aparatas naminei degtinei gaminti. Jis (A. K.) sušuko, kad vyriškis mestų kibirą ir gultųsi ant žemės. Tuo pačiu metu pribėgo A. K. ir uždėjo vyriškiui antrankius. Žmogus jiems prisipažino, kad verda naminę degtinę, pasakojo, kaip ją verda. Vyriškis taip pat sakė, kad jis būtų išsiviręs nedidelį kiekį, prašė jį paleisti, siūlė susitarti. I. K. lydint į policijos komisariatą, pastarasis visą kelią pasakojo, kad nespėjo pasigaminti, pasakojo, kiek naminės degtinės išsivirdavo, sakė, kad jo įranga buvo sugedusi, kad naminę degtinę verda iš grūdų, be jokių E komponentų. Į advokato klausimus A. K. atsakė, kad važiuojant jis nežinojo, ko jie važiuoja ieškoti ir ką ras. Sulaikius vyriškį, jis iš karto prisipažino, kad verda naminę degtinę, juokavo, kad verda be jokių konservantų. Vyriškis jų nepažinojo, todėl iš karto viską pradėjo pasakoti: kaip verda, pagal kokį receptą, pasakojo ir vežamas į policijos komisariatą (92-93 b. l.).

Iš visų paminėtų parodymų matyti, kad jie iš esmės sutampa, juos liudytojai davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad šie asmenys būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos klausimą liudytojas P. G. nurodė, kad jis su I. K. nepiktuoju, nurodymų studentams duoti parodymus prieš I. K. jis nedavė. Abejoti liudytojų parodymų teisingumu nėra pagrindo ir dėl to, kad juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Iš 2011 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) miške. Apžiūros metu pamiškėje rastas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salone ant sėdynių, plastikiniame maiše rasta nupjautos plastikinės statinės viršutinė dalis, o automobilio bagažinėje – mėlynos spalvos plastikinė 220 l talpos tuščia statinė su nusukamu kamščiu. Nuo automobilio miško link matyti žolėje išmintas takelis, kuriuo paėjus į mišką 50 m, rastas sujungtas aparatas naminei degtinei gaminti. Po metaline talpa matyti deganti ugnis. Įvykio vietoje rastos trys plastikinės talpos – dvi mėlynos spalvos ir viena – juodos. Dvi talpos pripildytos skysčio, turinčio specifinį raugo kvapą, matyti „plaukiojantys“ miltai. Metalinė talpa sujungta gofruotu vamzdžiu su šalia stovinčia 200 l metaline talpa, iš kurios matyti išeinantis kitas gofruotas aliuminis vamzdis, pajungtas į dviejų žiedų formos šaldytuvą, kuris pritvirtintas mėlynos spalvos 200 l plastikinėje talpoje. Einant išmintu takeliu į mišką, 50 m atstumu nuo „bravoro“ rastos dvi krūvos pjautos medienos (3-8 b. l.).

Iš transporto priemonės aprašo matyti, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. K. (7 b. l.).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad įrenginys, rastas 2011 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., yra aparatas naminei degtinei gaminti (9-13 b. l.).

Taigi, iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad I. K. nuo tiksliai nenustatytos dienos iki 2011 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, kol šį aparatą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta, kad I. K. aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti pasigamino pats. Kaip matyti iš anksčiau išdėstytų liudytojų parodymų, nė vienas jų nenurodė matęs I. K. gaminant minėtą aparatą. Liudytojas P. G. parodė, kad pirmą dieną, t. y. 2011 m. spalio 25 d., jis matė I. K. tik pjaustantį malkas, antrąją dieną I. K. kažką darė, tačiau aparatai nebuvo sustatyti, o trečią dieną, t. y. 2011 m. spalio 27 d., I. K. buvo sulaikytas prie „bravoro“. Liudytojas A. K. parodė, kad jam atvykus pirmą kartą, aparatai naminei degtinei gaminti nebuvo sujungti, ugnis nesikūreno, niekas nevyko. I. K. ten stovėjo, kažką darė, po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Atvykus antrą dieną, t. y. 2011 m. spalio 27 d., jau rūko dūmai, I. K. buvo užtiktas bepilantis vandenį į statinę. Liudytojas A. K. parodė matęs, kad 2011 m. spalio 27 d. I. K. kibiru iš šalia esančio griovio pylė vandenį į įvykio vietoje buvusią statinę, o po kita metaline talpa kūrenosi ugnis. Jis suprato, kad tai aparatas naminei degtinei gaminti. Sulaikius vyriškį, jis iš karto prisipažino, kad verda naminę degtinę. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir iš kaltinimo I. K. pašalintina aplinkybė, kad jis 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške, pasigamino aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Siekiant objektyviai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas – kaip liudytojas apklaustas I. K. tėvas J. K., taip pat apklausta specialistė D. U. Nors liudytojas J. K. parodė, kad 2011 m. spalio 27 d. miške rastas aparatas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti priklauso jam, tai nuteistojo I. K. kaltės padarius BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepaneigia. Kaip jau minėta, kaltininko veiką kvalifikuojant pagal BK 201 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti, kad jis padarė bent vieną iš alternatyvių veiksmų, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla ne tik asmeniui pasigaminusiam ir laikiusiam aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, bet ir asmeniui, tik laikiusiam šį aparatą. Tam, kad konstatuoti, jog asmuo aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti laikė, nebūtina konstatuoti, jog jis šį aparatą ir pagamino. Be to, nenustatymas, kam priklauso aparatas, nepaneigia, kad aparatu besinaudojantis asmuo šį aparatą laiko. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iš liudytojų parodymų, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, matyti, kad iš karto po sulaikymo I. K. prisipažino, jog verda naminę degtinę, juokavo, kad ją verda be jokių konservantų, prašė neforminti įvykio, siūlė susitarti, sakė, kad degtinės būtų išsiviręs labai mažą kiekį, siūlėsi pagaminti degtinės ir policijos pareigūnams. 2011 m. spalio 27 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikusi specialistė D. U. apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartą patvirtino, kad aparatas, kurį I. K. laikė, yra būtent aparatas naminei degtinei gaminti.

Nuteistojo I. K. teiginio, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Kaip nepagrįstas atmetamas ir apelianto skundo teiginys, kad policijos pareigūnai, gavę informaciją ir ją tikrindami, pažeidė Operatyvinės veiklos įstatymą bei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai, gavę informacijos apie galbūt daromą nusikalstamą veiką, savo vadovo nurodymu vyko į įvykio vietą, ją stebėjo ir apžiūrinėjo, operatyvinių veiksmų šiuo atveju atlikti nereikėjo ir jie nebuvo atliekami. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su liudytojo P. G. parodymais, kad jie, t. y. policijos pareigūnai, veikė vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, kurio nuostatos įpareigoja policiją vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją (minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad jis nepagrįstai, nesant pagrindų, buvo sulaikytas vadovaujantis BPK 140 straipsniu, atkreipiamas dėmesys, kad vadovaujantis minėto straipsnio nuostatomis, gali būti sulaikytas asmuo, užkluptas darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Iš bylos duomenų, įskaitant ir įtariamojo laikino sulaikymo protokolą, matyti, kad I. K. buvo sulaikytas įvykio vietoje, užklupus jį darant nusikalstamą veiką. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad BPK 140 straipsnio nuostatos neįpareigoja nustatyti, ar sulaikomas asmuo pripažįsta savo kaltę dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, ar jos nepripažįsta. Tai, kad I. K. 2011 m. spalio 27 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka, nepaneigia liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų, kad iš karto po sulaikymo I. K. prisipažino gaminęs naminę degtinę.

Skunde I. K. taip pat nurodė, kad jam buvo užkirstas kelias į gynybą, nes aparatas buvo sunaikintas iš karto, dėl to nebebuvo galimybės atlikti papildomą ekspertizę, siekiant nustatyti, ar šis aparatas skirtas būtent stipraus alkoholio gaminimui. Pažymėjo, kad ekspertas nebuvo apklaustas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įvykio vietoje rastas įrenginys kartu su užduotimi atlikti objektų tyrimą buvo pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistui. 2011 m. spalio 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys liudija, kad tyrimui pateiktas įrenginys buvo apžiūrėtas, nustatytos jo sudedamosios dalys, konstrukcija ir veikimo principas. Netikėti specialisto išvada ir atlikti papildomą tyrimą nėra pagrindo, nes šią išvadą davė kompetentinga specialistė, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados pateikimą (9-13 b. l.). Be to, kaip jau minėta, savo išvadą specialistė patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Dėl I. K. paskirtos bausmės

Nors apeliaciniu skundu I. K. prašė panaikinti skundžiamą nuosprendį kaip neteisėtą ir bylą nutraukti, kartu jis paminėjo, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Savo teiginio, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliantas visiškai neargumentavo, tik nurodė, jog „neteisėtas ir nepagrįstas įrodymų vertinimas yra BPK 20 straipsnio pažeidimas, ko pasekoje, neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta griežta bausmė“.

Kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas I. K. bausmę, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad I. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 201 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), naują nusikaltimą I. K. padarė būdamas anksčiau teistas tris kartus, iš jų du kartus – už analogiškas nusikalstamas veikas, neišnykus teistumui, po paskutinio nuosprendžio įsiteisėjimo praėjus vos keturiems mėnesiams, nusikalto bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje, atidėjimo laikotarpiu (38-39 b. l.), yra baustas administracine tvarka (49-50 b. l.). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad seniūnijoje nusiskundimų dėl I. K. elgesio nėra gauta (54 b. l.), į psichikos sveikatos centro įskaitą jis neįrašytas (52 b. l.). (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad I. K. nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja (54 b. l.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nors ankstesniais nuosprendžiais I. K. buvo paskirtos švelnesnės bausmės – baudos, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai pastarajam teigiamo poveikio nepadarė, jis ir toliau pažeidinėjo įstatymus, pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus I. K. už padarytą nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę. Kartu pažymima, kad jeigu asmuo naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad I. K. už nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams – yra artima šio straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežta. Kadangi bylos duomenys liudija, kad naują nusikalstamą veiką I. K. padarė ankstesniu, Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu jam paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (38-39, 46-48 b. l.), teismas nauju ir minėtu ankstesniu nuosprendžiais I. K. paskirtas bausmes pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis. Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta – prie ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos griežtesnės 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės teismas pridėjo tik 3 mėnesius iš nauju nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam I. K. paskirta bausmė nėra per griežta ir tai, kad iš kaltinimo apeliantui šalinama aplinkybė, jog jis aparato namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti pats negamino, taip pat nėra pagrindas šią bausmę švelninti.

Kolegija tenkino nuteistojo, jo gynėjo prašymą dėl specialistės iškvietimo, kuri apklausta teismo posėdyje, specialistei apmokėtos kelionės išlaidos 64,26 litai, šios išlaidos priteistinos iš nuteistojo I. K. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,

n utaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendį pakeisti:

iš kaltinimo I. K. pašalinti aplinkybę, kad jis 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu nenustatytą dieną, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esančiame miške, pasigamino aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.

Priteisti iš nuteistojo I. K. 64,26 litus proceso išlaidų valstybei.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti nuteistojo I. K. apeliacinį skundą.