Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-181/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
2-181/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
E. B.
Ieškovas
M. S.
Trečiasis asmuo
D. B., Kauno miesto 21-asis notaro biuras
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-181/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-685-390/2009 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui E. B. , tretieji asmenys D. B. , Kauno miesto 21-asis notaro biuras, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) paveldėjimo teisės liudijimui išduoti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. po savo mamos V. B. mirties įstatymo nustatytu laiku priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, bendras plotas 350,76 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A1p, kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L. atsakovui E. B. 2007 m. birželio 26 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (notaro registro Nr. VL-3159) dalį dėl ¾ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, bendras plotas 350,76 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A1p, kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo negaliojančiu; 3) panaikinti atsakovo E. B. nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, bendras plotas 350,76 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1p, kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apie jų taikymą nepranešant atsakovui – areštuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad didelė ieškinio suma objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, atsakovas šiuo metu turi galiojantį ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą ir gali ne tik užvaldyti palikėjo turtą bei perleisti jį tretiesiems asmenims, bet ir prisiimti naujus įsipareigojimus, jų įvykdymą garantuodamas disponuojamu turtu, kas realiai sukeltų sprendimo neįvykdymo grėsmę tuo atveju, jeigu būtų patenkinti šioje byloje pareikšti reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi areštavo E. B. priklausančius žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims, padarant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į kilusį ginčą, konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Šioje byloje ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio objektas nekilnojamasis turtas. Ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su prašomo areštuoti turto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Ginčydama atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė siekia įgyti palikimą. Teismas sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, ir atsižvelgdamas į didelę preliminarią ieškinio sumą – 202 119,75 Lt, pripažino, jog ieškiniui užtikrinti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus jų, atsakovas turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apie prašymo nagrinėjimą atsakovui nepranešta, kadangi pripažintina, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

Šalies argumentai

Atsakovas E. B. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnio nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą būtina išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nevaržyti šalių interesų labiau nei reikia teisėtam tikslui pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, reikšmingas tokių aplinkybių, kaip šalies kurios turtui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, turtinės padėties, jos finansinių galimybių įvertinimas. Skundžiama teismo nutartis neužtikrina šalių lygiateisiškumo bei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams, pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą. Teismo skundžiama nutartimi ginamos tik ieškovės teisės, tuo pažeidžiamas CPK 6 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas, bei Konstitucijos 29 straipsnis, numatantis jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

2. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neanalizuoja ir nevertina ieškinio pagrįstumo. Teismas, tenkindamas prašymą skirti laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo vadovautis vien argumentu, kad skirti laikinąsias apsaugos priemones, teismo nuomone, yra teisinis pagrindas, dėl to, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio. Pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių skyrimui turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, tik jeigu teismui yra pateikiami įrodymai, patvirtinantys grėsmę, kuri nurodoma prašyme areštuoti turtą.

Atsiliepimas

Ieškovė M. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

1. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra 202 119,75 Lt, ši aplinkybė jau pati savaime leidžia spręsti apie teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio patenkinimo atveju, todėl gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad nėra grėsmės, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas.

2. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto areštą, nes byloje nėra duomenų apie kitą atsakovo valdomą nuosavybės teise turtą, pinigines lėšas ir pan. Teismas nepažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ekonomiškumo principo, nes taikė tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek buvo būtina ir pakankama užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neadekvačios siekimam tikslui pasiekti, pažeidžia proceso šalių pusiausvyrą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal CPK nuostatas teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pobūdis turi būti susijęs su ieškinio reikalavimais, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, remdamasis ekonomiškumo ir kitais civilinio proceso principais (CPK 3 str. 1 d., 17 str., 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Prevencinį laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, kurį nulemia jomis nustatomi draudimai ir ribojimai atlikti tam tikrus veiksmus, konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą, būdą lemia aplinkybės, susijusios su byloje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo dalyku, jo pobūdžiu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašo pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, kurio objektas yra nekilnojamasis turtas. Ieškovė ginčija atsakovui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą siekdama įgyti palikimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, neareštavus ginčo turto, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamuoju atveju yra susijusios su ieškinio reikalavimais, neviršija ieškinio sumos, atitinka ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo principus, pagal kuriuos turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių interesus (CPK 17 str., 145 str. 1 d., 2 d.). Atsakovo atskirojo skundo argumentai nepaneigia turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmės buvimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Tam, jog būtų įvykdytas teisingumas (Konstitucijos 109 str. 1 d.) ir priimtas teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas kilęs ginčas, o vėliau šis teismo sprendimas realiai ir tinkamai įvykdytas, įstatymas nustato įvairias procesines priemones. Viena jų yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Teisėjų kolegijos manymu, nutartimi teismas teisėtai ir pagrįstai taikė įstatymo nustatytus laikinus ribojimus, siekdamas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tokių ribojimų teismo procesiniu sprendimu taikymas neleidžia daryti išvados, jog nepagrįstai ar neteisėtai yra ribojamos atsakovų teisės ir interesai ar pažeidžiami interesų pusiausvyros ar teisingumo principai. Šiuo atveju pirmenybė suteikiama būsimo teismo sprendimo realiam ir tinkamam įvykdymui, tam tikra apimtimi laikinai apribojant savininkui priklausančias teises.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėDonatas Šernas