Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria nuteistojo D. D. prašymas peržiūrėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. nuosprendį dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimų atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu D. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu jam paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, ir D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. D. įpareigotas: per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nuketėjusiajam G. J. (pagal 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį) 100 eurų turtinę žalą ir nukentėjusiajam D. V. (pagal šį nuosprendį) 100 eurų turtinę žalą; neatlygintinai išdirbti per 5 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtas 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, išdirbant per mėnesį ne mažiau kaip po 10 valandų; tęsti darbą, o jo netekus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo santykių nutraukimo, užsiregistruoti užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti/ar mokytis; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. birželio 5 d. gautas nuteistojo D. D. prašymas peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. nuosprendį, kadangi įsigaliojus naujiems BK pakeitimams, nuteistojo manymu, yra pagrindas sušvelninti ar panaikinti jam paskirtas bausmes.

3. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nuteistojo D. D. prašymas buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo nei perkvalifikuoti nuteistojo padarytas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, nei švelninti už jas paskirtas bausmes.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis D. D. skunde prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir švelninti jam paskirtas bausmes. Skunde jis nurodo, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija sušvelnėjo nuo 6 metų laisvės atėmimo bausmės iki 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Be to, nuteistojo manymu, teismas privalėjo peržiūrėti ir sušvelninti bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Šis nusikaltimas turtinis, todėl jo perkvalifikavimui įtakos turėjo BK 190 straipsnio pakeitimas. Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės prašymą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka apylinkės teisme, kadangi ginti jo teisėtiems interesams nebuvo paskirtas gynėjas.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

7. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią t. y., taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

8. Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. D. kreipėsi į apylinkės teismą su prašymu peržiūrėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu jam paskirtas bausmes.

9. Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas) dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams buvo pateiktas nuteistojo prašymas jame konkrečiai nurodant nuosprendį (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 8 d.) ir nusikalstamą veiką (t. y. BK 178 straipsnio 2 dalis), kuri, nuteistojo manymu, švelnėjo ir sudaro pagrindą peržiūrėti nuosprendį. Apygardos teismui pateiktame skunde nuteistasis nurodė, kad jo atžvilgiu švelnėjo ir BK 187 straipsnio 1 dalis, todėl jo atžvilgiu turi būti švelninama jo teisinė padėtis.

11. Kaip matyti iš 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nuteistasis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 9 d. apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini) namo, metaliniu įrankiu įskėlęs automobilio kairės pusės galinių durelių lango trikampį stiklą, sulankstęs bagažinės dangtį, atplėšęs spoilerį, sugadinęs bagažinės dangčio stiklą ir užraktą, perdūręs dešinės pusės priekines dureles, sulaužęs kairės pusės priekinių durelių spynelę ir rankeną, pasikėsino iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobti svetimą turtą – 50 eurų vertės magnetolą bei bendros 50 eurų vertės sportinį krepšį su apranga, priklausančius D. V., tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi nesugebėjo pateikti į automobilio vidų. Be to, iš 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžio matyti, kad nuteistasis pagal BK 187 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu už tai, kad 2018 m. gegužės 9 d. apie 4.00 val. (duomenys neskelbtini) namo pasikėsinimo apvogti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu įrankiu įskėlė 60 eurų vertės automobilio kairės pusės galinių durelių trikampį stiklą, sulankstė 300 eurų vertės bagažinės dangtį, atplėšė 50 eurų vertės spoilerį, sugadino 120 eurų vertės bagažinės dangčio stiklą ir užraktą, perdūrė 180 eurų vertės dešinės pusės priekines dureles, sulaužė 90 eurų vertės kairės pusės priekinių durelių spynelę ir rankeną, tokiu būdu sugadino D. V. priklausantį bendros 800 eurų vertės turtą.

12. Iš aukščiau išdėstyto, matyti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – svetimo turto pagrobimą D. D. padarė bandydamas įsibrauti į transporto priemonę (automobilį). Kadangi įsibrovimas į automobilį yra vagystę kvalifikuojantis požymis, todėl, net ir kėsinantis pagrobti mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika laikoma kvalifikuota vagyste ir kvalifikuojama kaip vagystė įsibraunant į automobilį, ką teisingai ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Tokiai apylinkės teismo argumentacijai pritaria ir apygardos teismas. Ir nors nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta griežčiausia bausmė švelnėjo nuo 6 metų laisvės atėmimo iki 4 metų laisvės atėmimo, tačiau nusikaltimas vis tiek išliko apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis). Be to, D. D. buvo skirta mažesnė bausmė (laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams), negu šios bausmės vidurkis tiek pagal senąją, tiek pagal naująją straipsnio redakciją, todėl papildomai įvertinus visus su bausmės skyrimu susijusius pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, sprendžiama, kad dar labiau švelninti nuteistojo padėtį, paskiriant švelnesnę bausmę – nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nesaistant jos su vagystės būdu užvaldyto turto verte, bet dėl kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į automobilį. Šis kvalifikuojantis požymis dėl savo pavojingumo yra išlikęs ir naujoje šio straipsnio ir jo dalies redakcijoje, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad švelninti nuteistojo D. D. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

13. Taip pat nustatyta, kad D. D. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad aukščiau detaliai išvardintais veiksmais sugadino D. V. priklausantį bendros 800 eurų vertės turtą. Vadovaujantis nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiomis BK 190 straipsnio nuostatomis, XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju, D. D. sugadino D. V. priklausantį 16 MGL (800 eurų / 50 = 16 MGL) turtą, todėl nors turto vertę nustatantis straipsnis (BK 190 straipsnis) keitėsi, tačiau už 800 eurų (16 MGL) vertės turto sugadinimą atsakomybė išlieka pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kuri nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame Įstatyme nesikeitė, sankcija nėra pasikeitusi, veika nėra dekriminalizuota, todėl švelninti nuteistajam paskirtos bausmės apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

14. Nors skunde apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės į gynybą, kadangi apylinkės teismas nepaskyrė jam gynėjo, kuris galėtų atstovauti jo teisėtus interesus, todėl skundžiama nutartis dėl to turėtų būti panaikinta, tačiau skundą nagrinėjantis teismas sutikti su tokia nuteistojo D. D. pozicija neturi jokio teisinio pagrindo, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK nėra nustatyta, kad nuteistajam, kuris yra pateikęs prašymą / skundą dėl bausmę švelninančių naujų įstatymų priėmimo taikymo (BK 362¹ straipsnyje nurodytiems klausimams spręsti), būtų būtina ir privaloma skirti gynėją advokatą. Todėl teigti, kad apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo prašymą pažeidė nuteistojo teises į gynybą nepaskirdamas jam gynėjo, nėra pagrindo.

15. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant dėl naujai įsigaliojusių BK pakeitimų taikymo įvertintos teisingai, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo. Konstatavus šią išvadą, nuteistojo D. D. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.