Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenanatis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2020-10-08, apie 23.46 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VW „Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0392, patikros Nr. 1302254 jam nustatytas 2,58 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-10-08 vakare su draugais A. K. ir T. B., automobilyje VW ,,Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus prie namų, esančiame daugiabučio kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynams trukdė muzika, todėl jiems iškvietė policijos pareigūnus. Atvyks policijai jie išsiskirstė, tačiau automobilis liko stovėti kieme, jis buvo paliktas netvarkingai, o kadangi kaimynai iš kiemo dėl to būtų negalėję išvažiuoti savo automobiliais, todėl jis apie 23.45 val., būdamas neblaivus, ėjo perstatyti automobilį į kitą kiemo vietą, kad kaimynams netrukdytų išvažiuoti iš kiemo. Nuėjus į kiemą ir atsisėdus už automobilio vairo, pavažiavus keletą metrų, atsitrenkė į medį. Netrukus prie jo atėjo kaimynas, kuris laukė policijos pareigūnų. Prieš sėsdamas už automobilio vairo, apsvaigęs nesijautė, tačiau automobilyje išgėrė apie 350 gr. degtinės. Žino, kad pasielgė netinkamai ir neatsakingai. Automobilis priklauso jo broliui E. A., tačiau registruotas jo sugyventinės R. B. vardu, tačiau tai yra bendras šeimos automobilis, kadangi brolio šeimai automobilis nebuvo reikalingas. Brolis jam davė automobilį su sąlyga, kad kai jam sumokės 600 eurų, tada automobilį perrašys jo vardu. Vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau su T. B. užsiima apželdinimo darbais ir T. B. šį automobilį vairuoja. Automobilis stovėdavo T. B. kieme. Automobilį iš brolio pasiėmė prieš įvykį 2020 m. spalio mėn. pradžioje. Brolis jam jokių pretenzijų nereiškia, tačiau prašo grąžinti jo brolio šeimai automobilį, kuris yra laikomas ir saugomas policijos saugojimo aikštelėje. Dėl to, kad būdamas jis neblaivus vairavo automobilį labai gailisi ir pasižada ateityje to nedaryti (b. l. 121-123).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas:

liudytojų A. G. (b. l. 43-47), R. B. (b. l. 50-51), E. A. (b. l. 54-56) apklausos protokolai, 2020-10-09 įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 12-14), 2020-10-09 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad alkotesteriu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0392, R. B. 2020-10-09 pirmuoju tikrinimu 0.20 val. nustatytas 2,80 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 0.43 val. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas (b. l. 61-64), policijos patrulio D. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 73-74), vairuotojų registro įrašas, kuriame nurodyta, kad R. B. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 106).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga, galima neabejotinai teigti, kad R. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę ir atimti teisę vairuoti transporto priemones bei konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

R. B. prisipažino kaltas ir gailisi nusikaltęs, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko, tačiau prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 127, 129).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

R. B. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Jis ankščiau neteistas (b. l. 109-111), baustas administracine tvarka (b. l. 95-103, 105). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale gydėsi nuo 2020-02-26 dėl (Z71.4) sutrikimo vartojant alkoholį (b. l. 93), VšĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė/nesilankė (b. l. 94).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus R. B. prokurorės prašomo dydžio baudą. Kaltinamasis prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, todėl dėl sunkios finansinės padėties jam nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, jog R. B. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VW ,,Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad R. B. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę – automobilį VW ,,Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio (nustatyta 2,58 promilės etilo alkoholio), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta transporto priemonė – automobilis VW ,,Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotas R. B., turėtų būti konfiskuota. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė – VW ,,Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso savininkei-valdytojai R. B., kuri nieko nežinojo apie kaltinamojo daromą nusikalstamą veiką. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės VW ,,Sharan“, 2001 metų laidos vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 2000 eurų. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 2000 eurų.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 124-126), paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, R. B. priklausantį grąžintą automobilį VW ,,Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei užvedimo raktelį, palikti R. B. disponuoti savo nuožiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. galutinę bausmę 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.

Baudą privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

R. B. išaiškinti, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. B. konfiskuotino turto – transporto priemonės – automobilio VW ,,Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

Išaiškinti R. B., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2000 eurų), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, per 12 (dvylika) mėnesių turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt

Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam R. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiama.