Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto G. V. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-10-01 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu apylinkės teismo nutarimu G. V. už ATPK 50 str. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirta griežtesnė minėto straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos rūšis – administracinis areštas (minėto straipsnio sankcijoje numatyta ir bauda). Apeliaciniu skundu G. V., neginčydamas savo kaltės ir veikos kvalifikavimo, nesutinka tik su jam paskirta nuobauda, teigdamas, kad administracinis areštas, remiantis ATPK 29 str. nuostatomis, jam negalėjo būti skirtas, nes jis yra neįgalus, jam nustatytas tik 30 procentų darbingumas. Šie skundo argumentai pagrįsti.

ATPK 20 str. nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str. Pagal jas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ATPK 29 str. nuostatas administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus.

ATPK 29 str. 3 d. numato, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo G. V. veiksmus ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. Kaip minėta, ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Tačiau pažeidėjui nepateikus, o apylinkės teismui neturint duomenų apie jo neįgalumą, skundžiamu nutarimu G. V. paskirta administracinė nuobauda – administracinis areštas, kurios pažeidėjui nebuvo galima skirti. Iš aukštesnės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikto neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad G. V. yra neįgalus, jam nuo 2014-07-31 iki 2016-07-30 nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (netektas darbingumo lygis 70 procentų). Taigi G. V. šiuo atveju patenka į ATPK 29 str. 3 d. numatytų asmenų sąrašą, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas. Apylinkės teismas, paskyręs apeliantui administracinį areštą, kurio jam skirti nebuvo galima, netinkamai pritaikė įstatymą ir individualizavo pažeidėjo atsakomybę, dėl to skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Nesant galimybės G. V. skirti areštą, yra pagrindas spręsti klausimą dėl ATPK 50 str. sankcijoje numatytos kitos alternatyvios nuobaudos – baudos jam paskyrimo.

ATPK 50 str. pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų. Skiriant G. V. už jo padarytą teisės pažeidimą administracinę nuobaudą atsižvelgtina į pažeidimo padarymo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį bei laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir kitas nuobaudai individualizuoti reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas savo paaiškinime nurodė, jog dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo. Tačiau apygardos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su skundžiamame nutarime išdėstyta apylinkės teismo pozicija dėl apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo. Pažymėtina, kad remiantis vieningai formuojama teismų praktika, nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad pažeidėjas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų bei stengiasi sušvelninti teisės pažeidimo padarinius. Komentuojama kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nustatoma atsižvelgiant į visų bylos aplinkybių visumą, pažeidėjo duotus parodymus, jų patikimumą bei objektyvumą, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Šių duomenų kontekste analizuojant nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis pastebėtina, kad G. V. sistemingai daro analogiškus teisės pažeidimus, ankstesnės nuobaudos jam jokio teigiamo poveikio nedaro ir nesulaiko jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo. Todėl įvertinus G. V. ankstesnius baustumus visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, kad apgailestaudamas dėl padaryto pažeidimo apeliantas tokiais savo veiksmais tik siekia sušvelninti savo teisinę padėtį, o ne nuoširdžiai gailisi dėl savo priešingų teisei veiksmų, todėl toks jo apgailestavimas dėl padaryto teisės pažeidimo nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p. Apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Be šių aplinkybių, skiriant G. V. administracinę nuobaudą, atsižvelgtina ir į pagrobtos prekės vertę, į tai, kad prekė grąžinta jos savininkui ir dėl to parduotuvė materialinių nuostolių neturėjo. Tačiau itin neigiamai pažeidėją charakterizuoja tai, kad jis, kaip minėta, sistemingai daro analogiškus teisės pažeidimus, nuo 2003 m. iki aptariamo teisės pažeidimo padarymo net aštuonis kartus baustas už smulkų svetimo turto pagrobimą, iš jų net du kartus jis baustas 2015 m., paskirtų baudų nemoka, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, ne kartą teistas ir už nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei (vagystes). Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į ATPK 30² str. 1 d. nuostatas, numatančias, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, aukštesnės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas G. V. už ATPK 50 str. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirti baudą, didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Taigi įvertinęs paminėtas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai nebuvo taikyta ATPK 29 str. 3 d. nuostata ir dėl to neteisėtai G. V. už jo padarytą teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – areštas. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-10-01 nutarimas keičiamas – vietoje arešto G. V. paskiriama bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarimą.

G. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., paskirtą nuobaudą – areštą pakeisti bauda ir jam paskirti 190 (vieną šimtą devyniasdešimt) Eur baudą.

Pašalinti iš Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarimo rezoliucinės dalies teiginį, kad nutarimas dėl administracinio arešto vykdymo pavedamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.