- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-140-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18260-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- UAB ,,Metoil“, UAB koncernui ,,Achemos grupė“
- Kategorijos
- 11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ir atsakovo UAB ,,Metoil“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1798-861/2013 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams UAB koncernui ,,Achemos grupė“ ir UAB ,,Metoil“ dėl darbo užmokesčio priteisimo, ir atsakovo UAB ,,Metoil“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1798-861/2013 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams UAB koncernui ,,Achemos grupė“ ir UAB ,,Metoil“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo užmokesčio priteisimo, patikslinęs ieškinį prašė priteisti iš atsakovo UAB „Metoil“ 225 500 Lt neišmokėto priedo prie darbo užmokesčio, 76 314,60 Lt delspinigių bei penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš UAB koncerno „Achemos grupė“ – 316 054,51 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 273 479,02 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2013 m. vasario 15 d. bei penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš UAB „Metoil“ ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 15 d. iki visiško atsiskaitymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. gruodžio 13 d. ieškovas ir UAB „Metoil“ sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas ėjo UAB „Metoil“ generalinio direktoriaus pareigas. Ieškovo darbo sutartis buvo pakeista 2005 m. kovo 31 d. ir darbo sutarties pakeitime buvo nurodyta: „keičiama sutarties 3 dalis. Nuo 2005 m. balandžio l d. nustatomas 10 000 Lt per mėnesį darbo užmokestis, esant teigiamiems bendrovės veiklos mėnesiniams darbo rezultatams, skiriamas kintamas priedas iki 5 500 Lt prie mėnesinio darbo užmokesčio“. Pažymėjo, kad nepaisant tokio susitarimo, UAB „Metoil“ nė karto nemokėjo ieškovui priedo prie darbo užmokesčio, nors daugelį mėnesių UAB „Metoil“ veiklos darbo rezultatai buvo teigiami. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartis buvo pakeista dar kartą, taip pat pakeičiant ieškovo darbo užmokesčio dydį. 2012 m. birželio 15 d. UAB „Metoil“ valdyba nutarė atšaukti ieškovą iš UAB „Metoil“ generalinio direktoriaus pareigų. Nesutikdamas su tuo, jog jam nemokamas priedas prie darbo užmokesčio, ieškovas kreipėsi į UAB „Metoil“ valdybą ir pateikė valdybai informaciją dėl neišmokėtų priedų prie darbo užmokesčio už pelningus mėnesius. UAB „Metoil“ valdyba 2012 m. kovo 2 d. apsvarstė šį klausimą ir buvo gautas direktoriaus raštas, kuriame nurodyta, jog ieškovo prašymas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir priedų yra netenkinamas. UAB „Metoil“ valdyba ieškovo darbo užmokesčio klausimą ketino svarstyti 2012 m. birželio 4 d., tačiau į valdybos posėdį neteisėtai neatvykus valdybos nariui T. K., o ieškovui, kuris taip pat iki 2012 m. birželio 7 d. buvo UAB „Metoil“ valdybos narys, nusišalinus nuo savo darbo užmokesčio mokėjimo klausimo sprendimo, joks sprendimas nebuvo priimtas nesant kvorumo, o 2012 m. birželio 15 d. ieškovas buvo atšauktas iš pareigų taip ir neišsprendus darbo užmokesčio bei priedų nesumokėjimo klausimo. 2012 m. liepos 25 d. ieškovas dar kartą raštu paragino UAB „Metoil“ ir Koncerną sumokėti ieškovui priklausančias sumas, tačiau 2012 m. rugpjūčio 27 d. gavo atsakymą iš Koncerno Teisės ir valdymo direktoriaus, kad klausimu dėl darbo užmokesčio UAB „Metoil“ ieškovas turi teisę kreiptis tiesiogiai į UAB „Metoil“. Paaiškino, kad ieškovo 2012 m. liepos 25 d. raštas buvo adresuotas UAB „Metoil“ valdybos pirmininkui, tačiau Koncerno atstovas šį faktą ignoravo. Pažymėjo, jog 2005 m. liepos 1 d. jis ir UAB koncernas „Achema“ sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria buvo susitarta, kad ieškovas dirbs Koncerno atstovu Lenkijoje ir už savo darbą gaus 1 000 Eur mėnesinį atlyginimą, skaičiuojamą Lenkijos zlotais. 2005 m. rugsėjo 15 d. ieškovas ir Koncernas sudarė priedą Nr. l prie darbo sutarties, kuriuo sutarė, kad ieškovas atsiims nustatyto dydžio atlyginimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2005 m. spalio 6 d. ieškovas pateikė Koncerno buhalterijai prašymą jam priklausantį darbo užmokestį pervesti į AB „SEB bankas“ esančią sąskaitą, tačiau darbdavys neatliko nė vieno mokėjimo ieškovui nuo darbo sutarties galiojimo pradžios iki šio ieškinio pateikimo dienos, todėl ieškovas raštu kreipėsi į Koncerną su prašymu išmokėti jam priklausantį darbo užmokestį, tačiau jokio atsakymo negavo. 2012 m. liepos 25 d. ieškovas, siekdamas ginčą išspręsti taikiai, paskutinį kartą kreipėsi į Koncerną, tačiau tik 2012 m. rugpjūčio 27 d. buvo gautas Koncerno Teisės ir valdymo skyriaus raštas apie tai, kad ieškovo darbo sutartis Koncerne nėra registruota, taip pat ieškovas iki šiol nėra pateikęs jokių prašymų, pretenzijų ar ataskaitų pagal minėtą sutartį, todėl Koncernas iškėlė eilę reikalavimų, kuriuos ieškovas, įsitikinęs akivaizdžiu Koncerno nenoru spręsti darbo užmokesčio mokėjimo klausimą, nemato prasmės vykdyti. Ieškovas tik 2012 metais pradėjo raštu kelti klausimą dėl jam priklausančių mokėjimų, nes iki tol tarp ieškovo ir Koncerno tuometinio prezidento B. L. egzistavo susitarimas dėl ieškovui priklausančių mokėjimų atlyginimo kitu būdu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Metoil“ prašė ieškovo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti iš ieškovo atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, nurodydamas faktines aplinkybes dėl 2004 m. gruodžio 13 d. ieškovo ir UAB „Metoil“ sudarytos darbo sutarties tik pamini, kad darbo sutartis 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo pakeista, pakeičiant ieškovo darbo užmokesčio dydį, tačiau nenurodo, kad nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. Darbo sutarties 3 punktas buvo pakeistas ir ieškovui nustatytas tik 11 000 Lt mėnesinis atlyginimas, nenustatant jokio priedo prie šio darbo užmokesčio. Darbo užmokesčio išmokėjimo klausimas po darbo užmokesčio paskyrimo yra ne valdybos kompetencija. UAB „Metoil“ valdyba tik nustato bendrovės vadovo atlyginimą, tačiau jo išmokėjimo klausimas yra UAB „Metoil“ vadovo kompetencija, kadangi būtent vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, tame tarpe organizuoja darbo užmokesčių teisingą ir tinkamą sumokėjimą, kas buvo nurodyta ir ieškovui pateiktame Koncerno atsakyme į ieškovo pretenziją. Nurodė, jog ieškovas pateikė neteisingą informaciją, kad UAB „Metoil“ valdyba 2010 m. birželio 4 d. ketino svarstyti jo darbo užmokesčio klausimą, tačiau į valdybos posėdį neva neteisėtai neatvyko valdybos narys T. K.. Pažymėjo, kad tokie ieškovo argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes jokio neteisėto T. K. neatvykimo nebuvo, o valdybos posėdis 2012 m. birželio 4 d. buvo sušauktas ir vyko neteisėtai, nes nebuvo reikalingo narių kvorumo, be to, 2012 m. birželio 4 d. „Metoil“ valdybos posėdis buvo organizuojamas nesilaikant valdybos darbo reglamente nustatytų reikalavimų – valdybos narys T. K. nebuvo laiku ir tinkamai informuotas apie valdybos posėdį. Paaiškino, kad ieškovo reikalavimui dėl neišmokėto priedo prie darbo užmokesčio turi būti taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas. Darbo sutarties sąlyga dėl priedo mokėjimo buvo panaikinta nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., todėl taikant DK 298 straipsnį ir 27 straipsnio 2 dalį, ieškovui gali būti priteisiamos išmokos, priklausančios už nustatytą ieškinio senaties laikotarpį iki ieškinio padavimo, t. y. nuo 2009 m. gruodžio 27 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas buvo UAB „Metoil“ direktorius ir apie savo neva pažeistas teises dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo jam buvo žinoma nuo pat Darbo sutarties 2005 m. kovo 31 d. pakeitimo. Nurodė, kad UAB „Metoil“ veiklos rezultatai turi būti vertinami plačiau ir nurodė, jog nuo 2009 m. gruodžio 27 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Metoil“ veiklos rodiklių, kurie tvirtinami kiekvienais metais, neįvykdė, 2009 m. UAB „Metoil“ ikimokestinis pelnas paskutinį ketvirtį turėjo būti 354 000 Lt, tačiau buvo patirti l 051 005 Lt dydžio nuostoliai. Paaiškino, kad 2010 m. nustatyti UAB „Metoil“ rodikliai taip pat nebuvo vykdomi ir UAB „Metoil“ 2010 m. ikimokestinis pelnas sudarė tik 47 644 Lt, kai turėjo būti pasiektas l 200 000 Lt pelnas, todėl ieškovo reikalavimas mokėti priedą už neva pelningus 2010 m. kovo – gegužės mėn. yra nepagrįstas, nes 2010 m. sausio ir vasario mėn. UAB „Metoil“ patyrė nuostolius ir vertinant neįvykdytus metinius rodiklius, veikė nuostolingai. Pažymėjo, kad remiantis DK 207 straipsniu, darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai tik, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, o šiuo atveju jokios UAB „Metoil“ kaltės ieškovas neįrodė, priešingai, būtent pats ieškovas nesumokėjo sau priedo, kas patvirtina, jog dėl to UAB „Metoil“ kaltės nėra.
Atsakovas UAB koncernas „Achema“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti iš ieškovo atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti iš ieškovo 2005 m. liepos 1 d. darbo sutarties originalą. Nurodė, kad apie teismui pateiktą darbo (valdymo) sutartį, esą sudarytą tarp UAB koncerno „Achema“ ir ieškovo 2005 m. liepos 1 d., Koncernui tapo žinoma tik 2012 m. gegužės 11 d., ieškovui pateikus pretenziją dėl jam esą neišmokėto darbo užmokesčio už ieškovo darbą būnant Koncerno atstovu Lenkijoje. Pažymėjo, kad sutarties kopiją ieškovas pateikė tik po septynių metų ir tik po B. L. mirties, todėl koncernas teismo prašė išreikalauti minėtos sutarties originalą. Paaiškino, kad buvo sutarta, jog tikslingiausia darbo užmokestį ieškovui mokėti Koncerno buveinėje Lietuvos Respublikoje, atsiskaitant ne per atstovybę Lenkijoje, toks susitarimas buvo įgyvendintas 2005 m. rugsėjo 29 d., sutariant ieškovui mokėti po 5 179 Lt per mėnesį. Nuo 2005 m. rugsėjo iki 2006 m. sausio 1 d. Koncernas ieškovui priskaičiavo ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais faktiškai ieškovui išmokėjo visas darbo užmokesčio sumas, nurodytas Koncerno 35 nutarime, t. y. 9 000 Eur, tokiam atsiskaitymui ieškovas neprieštaravo. 2006 m. sausio 18 d. ieškovas buvo atleistas iš Koncerno atstovo Lenkijoje pareigų jo prašymu, su juo pilnai atsiskaityta 2006 m. vasario 7 d. Nurodė, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2012 m. gruodžio 27 d., reikalaudamas priteisti jo naudai iš Koncerno priteisti darbo užmokestį nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. ir priskaičiuotus delspinigius, tačiau DK 27 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas, o DK 298 straipsnyje yra įtvirtintas naikinamasis trejų metų terminas, nustato, todėl, jei teismas tenkintų ieškinį, ieškovui darbo užmokestis ir priskaičiuoti delspinigiai galėtų būti priteisiami tik nustatytos ieškinio senaties ribose ir ne daugiau kaip už trejus metus, t. y. nuo 2009 m. gruodžio 27 d. Be to, delspinigiai negali būti priteisiami, nes nėra Koncerno kaip darbdavio kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad DK 27 straipsnio 1 dalyje ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Ieškovo atstovas teisme nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomas 10 metų bendras ieškinio senaties terminas. Teismas pripažino, kad bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, savo veiksmais bendrovei sukurti teises ir pareigas, tam tikra apimtimi disponuoti bendrovės turtu, todėl įmonės vadovui būtinas renkančio vadovą bendrovės organo pasitikėjimas juo, bendrovę ir vadovą sieja fiduciariniai santykiai, jam keliama lojalumo pareiga, todėl bendrovės vadovas, lyginant su kitais darbuotojais, laikytinas specifiniu subjektu. Jo padėtį lemia tai, jog darbo sutartis atitinka ne darbo teisinius, o civilinius teisinius santykius, kuriems yra taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos, tačiau nepaisant vadovo ir bendrovės teisinių santykių prigimties, jie įforminami pagal darbo teisės taisykles ir juos reglamentuoja darbo teisės normos. Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis, o įmonės vadovas iš pareigų atleidžiamas pagal DK nuostatas. Todėl, teismas padarė išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino, turėtų būti taikomas Darbo kodekso reglamentuotas ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio dalį dėl ieškovo reikalavimų atsakovams iki 2009 m. gruodžio 27 d. (t. y. treji metai iki ieškinio padavimo teismui dienos) netenkino, vadovaudamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja, bei CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Kadangi nei ieškovas, nei jo atstovas, senaties termino atnaujinti neprašė, o teismas nenustatė aplinkybių, trukdančių ieškovui ginti pažeistą teisę, todėl senaties termino neatnaujino.
Pritaikęs ieškinio senatį, teismas klausimą dėl ieškovo reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovų sprendė tik nustatyto ieškinio senaties termino ribose, t. y. nuo 2009 m. gruodžio 27 d., kadangi ieškovas į teismą kreipėsi 2012 m. gruodžio 27 d.
Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 13 d. ieškovo ir atsakovo UAB „Metoil“ darbo sutarties pakeitime nurodyta, jog nuo 2005 m. balandžio l d., esant teigiamiems bendrovės veiklos mėnesiniams darbo rezultatams, ieškovui skiriamas kintamas priedas iki 5 500 Lt prie mėnesinio darbo užmokesčio. Pasak teismo, ši nuostata reiškia, jog priedas būtų mokamas tik esant teigiamiems darbo rezultatams. Ieškovas pateikė teismui Darbo užmokesčio priedo pagal valdybos nutarimą skaičiavimą 2005 m. balandžio 1 d./2012 m. lapkričio 30 d., tačiau skaičiavime nurodytų priklausančių sumų niekaip nepagrindė, apsiribodamas paaiškinimu, kad jo nuomone, jam priklauso maksimali kaip priedas nurodyta suma, t. y. 5 500 Lt. Tuo tarpu iš byloje esančių atsakovo UAB „Metoil“ pateiktų 2008 metų ir 2011 metų veiklos rezultatų, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašų apie pelno (nuostolių) ataskaitą, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašų apie UAB „Metoil“ įmonės balansą laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 metų matyti, jog UAB „Metoil“ kiekvienais metais patyrė nuostolių. Be to, teismas, priimdamas sprendimą atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi iškėlė UAB „Metoil“ restruktūrizavimo bylą, kadangi įmonė turėjo finansinių sunkumų, tačiau siekė išvengti bankroto. Teismas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. UAB „Metoil“ teigiamų bendrovės veiklos mėnesinių darbo rezultatų nebuvo. Iš atsakovo pateiktos UAB „Added Value“ ataskaitos matyti, kad nuo 2006 iki 2011 metų UAB „Metoil“ metiniai veiklos rezultatai nebuvo pasiekti pagal patvirtintus biudžetus, o 2012 metais pirmus šešis mėnesius įmonė dirbo nuostolingai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas atmetė ieškovo reikalavimą iš UAB „Metoil“ priteisti 220 000 Lt neišmokėto priedo prie darbo užmokesčio, 187 831,05 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. birželio 15 d., ir vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 15 d. iki visiško atsiskaitymo.
Be to, teismas, įvertinęs 2005 m. liepos 1 d. darbo sutarties sudarymo bei atlyginimo mokėjimo pagal ją aplinkybes, sprendė, jog ši sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo UAB koncerno „Achemos grupė“, buvo nutraukta ieškovo prašymu 2006 m. sausio 18 d. Teismas pripažino, kad 2005 m. rugsėjo 29 d. šalių susitarimas pakeisti ankstesnę darbo sutartį buvo įgyvendintas surašant darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso reikalavimus, o apie darbo santykių pradžią Lietuvoje buvo atitinkamai informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Teismas nepagrįstais laikė ieškovo argumentus, jog buvo dvi darbo sutartys, kurių viena, t. y. 2005 m. rugsėjo 29 d., buvo nutraukta 2006 m. sausio 18 d., o kita, t. y. 2005 m. liepos 1 d., nutraukta tik 2012 m. lapkričio 30 d. ar iš viso, kaip teigė ieškovas teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, iki šiol nenutraukta. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – suvestiniu atsiskaitymo lapeliu ir mokėjimų nurodymais, teismas sprendė, kad su ieškovu nutraukus darbo santykius, buvo pilnai atsiskaityta, ieškovui visos sumos pervestos į jo nurodytą sąskaitą, todėl ieškovo reikalavimą šioje dalyje taip pat atmetė. Kadangi darbo sutartis buvo nutraukta dar 2006 m. sausio 18 d., teismas padarė išvadą, kad ieškovas ir šioje ieškinio dalyje praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio dalies dėl ieškovo reikalavimo UAB koncernui „Achemos grupė“ netenkino (DK 27 str. 2 d.).
Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas tiek UAB „Metoil“, tiek UAB koncerne „Achemos grupė“ užėmė labai aukštas pareigas, turėjo vadovo įgalinimus, žinojo visas įmonėse galiojusias tvarkas, įmonių įstatus, todėl būdamas protingas ir išsilavinęs žmogus, galėjo reikalauti priteisti darbo užmokestį tada, kai susidarė skola, tačiau į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ypač dideles sumas, kreipėsi praėjus net septyneriems metams.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. papildomu sprendimu atmetė atsakovo UAB ,,Metoil“ prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų patyrimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Metoil“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą motyvuojamojoje dalyje dėl reikalavimų UAB ,,Metoil“, patikslinant, kad teigiami UAB ,,Metoli“ veiklos mėnesiniai darbo rezultatai turi būti vertinami iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Nurodo, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas terminas iki 2012 m. gruodžio 27 d. ir iki 2012 m. birželio 15 d. dėl priedo prie ieškovui priklausančio darbo užmokesčio skaičiavimo ir vertinimo laikotarpio pabaigos yra neteisingas ir nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 13 d. ieškovas ir atsakovas UAB ,,Metoil“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas ėjo UAB ,,Metoil“ generalinio direktoriaus pareigas ir jam buvo nustatytas 10 000 Lt per mėnesį darbo užmokesčio esant teigiamiems bendrovės veiklos mėnesiniams rezultatams, skiriamas kintamas priedas iki 5 500 Lt. Nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo darbo sutarties pakeitimas, pagal kurį ieškovui buvo nustatytas 11 000 Lt dydžio mėnesinis atlyginimas, o priedas nebuvo numatytas, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino, o vertino UAB ,,Metoil“ veiklos rezultatus laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. birželio 15 d. Lt iki 2012 m. gruodžio 27 d., taigi teismas ne tik, kad neteisingai nustatė laikotarpį, kai ieškovui pagal darbo sutartį galėjo būti mokamas priedas, bet net ir nurodė juos skirtingus. Byloje itin svarbus įmonės rezultatų vertinimo laikotarpis, kada bent jau teoriškai remiantis darbo sutarties nuostatomis ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl neišmokėto priedo prie darbo užmokesčio. Priimtu sprendimu ieškovui iš esmės sudaroma galimybė ginčyti sprendimo dalį dėl priedo mokėjimo pagrindo. Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. ieškovui buvo mokamas tik fiksuotas darbo užmokestis, todėl teismas turėjo vertinti tik laikotarpį iki šios datos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Metoil“ apeliacinį skundą ieškovas ginčija atsakovo UAB ,,Metoil“ apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsakovas UAB koncernas ,,Achemos grupė“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB ,,Metoil“ apeliacinį skundą, kuriuo apeliacinį skundą paliko ir prašo jį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovas J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo ieškinio senaties terminą, kadangi nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, nes ginčo santykiai tarp šalių susiklostė pavedimo sutarties pagrindu.
2. Pripažinęs, kad ieškinio senaties terminas šiuo konkrečiu atveju yra trys metai, teismas turėjo savo iniciatyva šį terminą atnaujinti, nes ieškovas nurodė svarbias aplinkybes, susijusias su pagrindo kreiptis į teismą atsiradimu.
3. Teismas netinkami paskirstė byloje įrodinėjimo naštą, dėl ko reikalavo tam tikras aplinkybes įrodyti ne darbdavio, o darbuotojo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad darbuotojas yra silpnesnė teisinio santykio šalis, todėl visos abejonė turėjo būti traktuojamos darbuotojo, o ne darbdavio naudai.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui nepriklauso darbo sutartyje aptartas 5 500 Lt priedas, nes šis nepagrindė kodėl jam priklausė maksimalus priedas. Kadangi darbo sutartyje nebuvo nurodyta kokio dydžio teigiami veiklos mėnesiniai darbo rezultatai turi būti pasiekti, kad būtų mokamas maksimalus priedas, teismas sutarties nuostatas turėjo aiškinti ieškovo, kaip darbuotojo, naudai. Būtent atsakovas privalėjo įrodyti už kokio dydžio teigiamus mėnesinius veiklos rezultatus turi būti mokamas maksimalus darbo užmokesčio priedas.
5. Ginčo dėl ieškovo nurodomuose paskaičiavimuose dėl UAB ,,Metoil“ veiklos rezultatų nėra, nes juos patvirtina ir atsakovo pateikta UAB ,,Added Value“ ataskaita, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo laikomasi patvirtintų biudžetų 18 mėnesių, todėl už nurodytą laikotarpį maksimaliai galėtų būti skaičiuojamas 99 000 Lt darbo užmokesčio priedas, o vertinant biudžetų įvykdymą nuo metų pradžios, laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 210 m. rugsėjo 1 d. buvo laikomasi patvirtintų biudžetų 6 mėnesius, todėl už nurodytą laikotarpį maksimaliai galėtų būti skaičiuojamas 33 000 Lt darbo užmokesčio priedas. Nors ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas kas mėnesį ir darbo sutartyje nebuvo susitarta dėl metinio priedo, teismas, neatsižvelgdamas į jau nurodytus įrodymus, nepagrįstai vertino tik metinius bendrovės veiklos rezultatus pagal patvirtintus biudžetus. Metinis biudžetas nėra tikslus, nes UAB koncernas ,,Achemos grupė“ disponuoja 100 procentų visų grupių įmonių ir sprendžia į kurią iš dukterinių įmonių bus perkeltas pelnas. Taigi pats atsakovas iš dalies pripažino ieškinio reikalavimus.
6. Ieškovo mėnesinis darbo užmokestis buvo mažesnis nei jo pavaduotojų, kas dar kartą patvirtina, jog ieškovas su darbdaviu buvo susitaręs dėl darbo užmokesčio su priedais mokėjimo, kad alga neto gautųsi 10 000 Lt per mėnesį. Šią aplinkybę patvirtina ir ant darbo sutarties esantis UAB koncerno ,,Achemos grupė“ prezidento įrašas ranka ,,mokėti 10 000 litų neto“.
7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai atsižvelgė į dabartinę atsakovo UAB ,,Metoil“ finansinę būklę, t. y., kad įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, nes tai nesusiję su anksčiau neišmokėtais darbo užmokesčio priedais.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo, kad 2005 m. liepos 1 d. sudaryta darbo sutartis su UAB koncernu ,,Achemos grupė“ buvo pakeista 2005 m. rugsėjo 29 d. Teismas pripažino, kad susitarimas pakeisti sutartį buvo įgyvendintas surašant sutartį pagal Lietuvos Respublikos DK nuostatas, o apie darbo santykius atitinkamai apie darbo santykių pradžią buvo informuota VSDFV, tačiau tokio teiginio teismas niekaip neargumentavo. Tuo tarpu 2005 m. rugsėjo 29 d. susitarime nėra numatyta, jog tai yra 2005 m. liepos 1 d. darbo sutarties pakeitimas. Aptariamose darbo sutartyse skiriasi ne tik darbo pradžios terminai, bet ir ieškovo pareigos bei darbo užmokestis. Teismas dėl šių prieštaravimų nepasisakė ir jų nevertino, nors akivaizdu, kad su ieškovu buvo sudarytos dvi skirtingos darbo sutartys. Teismas nevertino ir pateikto sutarties priedo, o nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo paaiškinimu. Teismas neatsižvelgė ir atsakovo prieštaringą poziciją, pateiktą skirtinguose procesiniuose dokumentuose, kuomet iš pradžių jis teisė, kad ieškovas niekada nedirbo Lenkijoje, o vėliau pripažino, kad dirbo 2005 m. liepos 1 d. įgaliojimo pagrindu. Kadangi 2013 m. kovo 12 d. Finansų ir buhalterijos ataskaitoje nurodyta, jog ieškovas tvarkė atsakovo atstovybės Lenkijoje buhalteriją ir tvirtindavo finansinę atskaitomybę nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2012 metų, akivaizdu, jog teismo teiginys, jog 2005 m. liepos 1 d. darbo sutartis buvo nutraukta yra nepagrįstas.
9. Tai, kad atsakovas UAB koncernas ,,Achemos grupė“ nerado 2005 m. liepos 1 d. darbo sutarties ir neinformavo apie ją VSDFV, negali būti pagrindas reikalauti iš darbuotojo atsakomybės už darbdavio pareigų nevykdymą.
10. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Metoil“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkami skaičiavo ieškinio senatį, o taip pat senaties termino pagrįstai neatnaujino savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju ieškovas negali būti vertinamas kaip silpnesnė santykių šalis, nes jis ėjo įmonės vadovo pareigas, todėl jį su įmone siejo ypatingi santykiai. Taigi minėtų teisinių santykių dalyviai turi būti vertinami kaip lygiaverčiai ir įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Su atsiliepimu į apeliacinį skindą atsakovas pateikė 2013 m. liepos 5 d. VMI patikrinimo aktą Nr. 204-6 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 20 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM320065M.
Atsakovas UAB koncernas ,,Achemos grupė“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkami skaičiavo ieškinio senatį, o taip pat senaties termino pagrįstai neatnaujino savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad su ieškovu buvo sudaryta tik viena darbo sutartis, o kitas susitarimas buvo tik pirmosios darbo sutarties pakeitimas, kuri buvo nutraukta dar 2006 metais ir su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta 2006 m. vasario 7 d. Ieškovo teiginius, jog darbo sutartys buvo dvi paneigia ir atsakovo pateikta atstovybės Lenkijoje išlaikymo sąmata, iš kurios matyti, kad atstovybėje buvo numatytos tik dvi pareigybės – vadovo ir administratorės. Atlyginimas buvo numatytas skirtingas dėl to, kad buvo įvertinti kilę mokestiniai klausimai, atitinkamai ieškovui atlyginimas buvo pradėtas mokėti vėliau, t. y. po 2005 m. liepos 29 d. sutarties pakeitimo. 2013 m. kovo 12 d. Finansų ir buhalterijos ataskaitoje, kuria remiasi ieškovas, nenurodyta, kad ieškovas faktiškai nuo 2006 metų dirbo atstovybėje Lenkijoje ar, kad jam už tai būtų mokamas koks nors atlygis.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Metoil“ taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. priimto papildomo sprendimo, kuriuo prašo panaikinti papildomą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovo prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą ir įrodymus, susijusius su papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimu.
Atsiliepimas
Ieškovas J. M. atsiliepimu į šį apeliacinį skundą prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą, nutartį, ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė darbo kodekso bei civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymo institutą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kas yra pagrindas jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pagal DK 27 straipsnio 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai. Dėl ieškinio senaties taikymo darbo ginčuose galioja CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, o ne bendrasis CK nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, kaip nurodo ieškovas, nes tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, jog bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusiems santykiams, susijusiems su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu taikomos darbo teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011).
Sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo, pirmiausia būtina nustatyti ieškinio senaties pradžios momentą. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pasibaigus darbo santykiams, atsakovas turi prievolę su atleidžiamu darbuotoju visiškai atsiskaityti. Pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl nesumokėtos atlyginimo dalies (priedo) priteisimo už kiekvieną mėnesį prasidėjo kiekvieną mėnesį, kai ieškovui mokant atlyginimą nebuvo išmokėta jam priklausanti atlyginimo dalis.
Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymas nereikalauja, kad ieškovas pateiktų prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Tačiau, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes; jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2004; 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2004; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas dalį ieškinio reikalavimų dėl praleisto senaties termino, abstrakčiai nurodė, jog nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas savo iniciatyva atnaujinti ieškovui praleistą senaties terminą. Tačiau kaip matyti iš sprendimo turinio, teismas apskritai netyrė aplinkybių, dėl kurių ieškovas tik 2012 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismą su prašymu priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Nors ieškovas nurodė eilę aplinkybių, kurios sudarė pagrindą net ir nesant ieškovo prašymo spręsti klausimą dėl galimo ieškinio senaties termino atnaujinimo, teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino ir dėl jų atskirai nepasisakė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad ieškovas buvo UAB ,,Metoil“ direktoriumi, atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, kuomet jis nesikreipė į teismą, nes tikėjosi, kad darbdavys geranoriškai sumokės jam priklausančias išmokas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškovui atnaujinti ieškinio senaties terminą ir ieškovo reikalavimus dalyje dėl darbo užmokesčio priedo nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 26 d. atmetė vien tik formaliai, remdamasis ieškinio senatimi. Kita vertus, ieškovas nurodė, kad tarp jo ir mirusio koncerno vadovo B. L. buvo žodinis susitarimas dėl priedo už atlyginimą mokėjimo kitomis formomis, be to, darbo sutartyje buvo UAB koncerno ,,Achemos grupė“ prezidento įrašas ranka ,,mokėti 10 000 litų neto“, o mirus koncerno vadovui, ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti susikaupusį ir neišmokėtą darbo užmokesčio priedą, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti, be to, ieškovas buvo atleistas iš užimamų pareigų, t. y. kilus akivaizdžiam ginčui dėl kokių priežasčių ieškovui nebuvo mokamas darbo sutartyje nustatytas priedas prie atlyginimo, dėl kokių priežasčių ieškovui kas mėnesį nebuvo išmokamas ir ar apskritai priklausė darbo užmokesčio priedas, taip pat kilus ginčui ir dėl to, koks faktiškai darbo užmokestis buvo nustatytas ieškovui (atsižvelgiant į darbo sutartyje esamus duomenis), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė savo iniciatyva atnaujinti ieškinio senaties terminą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis civilinio proceso tikslas yra ne formaliai, o teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistavo svarbios priežastys ieškinio senaties termino atnaujinimui, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik ieškinio senatimi ir neanalizuodamas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ypatumų nepagrįstai dalį ieškinio reikalavimų atmetė vien tik remdamasis ieškinio senatimi. Kadangi pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė, nevertino ir neanalizavo aplinkybių, susijusių ieškinio reikalavimais iki 2009 m. gruodžio 26 d., o apeliacinės instancijos teisme šių aplinkybių nėra įmanoma ištirti ir įvertinti, nes tokiu būdu būtų pažeistas apeliacijos tikslas, t. y. byloje dalyvaujantys asmenys prarastų teisę į apeliaciją, t. y. bylos peržiūrėjimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla šioje dalyje perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai apibrėžė ginčo ribas, pažeidė įrodinėjimo taisykles, be to, apskritai nevertino kai kurių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių bei byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų įrodymų, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą dėl visų ieškovo reikalavimų nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su darbo užmokesčio, nustatyto darbo sutartyje, priedų nustatymo mechanizmu bei dydžiu, taip pat, ar kiekviena mėnesį egzistavo pagrindas išmokėti darbo užmokesčio priedą, jei egzistavo, kokia apimtimi. Kaip teisingai nurodo ieškovas, dėl to, kad darbo sutartyje nebuvo nurodyta kokio dydžio teigiami veiklos mėnesiniai darbo rezultatai turi būti pasiekti, kad būtų mokamas maksimalus priedas, teismas sutarties nuostatas turėjo aiškinti ieškovo, kaip darbuotojo, naudai. Būtent atsakovas privalėjo įrodyti už kokio dydžio teigiamus mėnesinius veiklos rezultatus turi būti mokamas maksimalus darbo užmokesčio priedas.
Teismas taip pat nevertino visos paties atsakovo pateiktos UAB ,,Added Value“ ataskaitos, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. buvo laikomasi patvirtintų biudžetų 18 mėnesių, todėl už nurodytą laikotarpį maksimaliai galėtų būti skaičiuojamas 99 000 Lt darbo užmokesčio priedas, o vertinant biudžetų įvykdymą nuo metų pradžios, laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 210 m. rugsėjo 1 d. buvo laikomasi patvirtintų biudžetų 6 mėnesius, todėl už nurodytą laikotarpį maksimaliai galėtų būti skaičiuojamas 33 000 Lt darbo užmokesčio priedas. Nors ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas kas mėnesį ir darbo sutartyje nebuvo susitarta dėl metinio priedo, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į minėtus duomenis, nepagrįstai vertino tik metinius bendrovės veiklos rezultatus pagal patvirtintus biudžetus, kas yra labai abstraktu ir priklauso nuo daugelio faktorių. Nors ir turėdamas pareigą būti aktyvus, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino atsakovo UAB ,,Metoil“ metinio biudžeto sudarymo ypatumų, nors ieškovas nurodė, kad metiniu biudžetu negalima remtis, nes jis nėra tikslus, kadangi UAB koncernas ,,Achemos grupė“ disponuoja 100 procentų visų grupių įmonių ir sprendžia į kurią iš dukterinių įmonių bus perkeltas pelnas.
Kita vertus, teismas nesiaiškino ir aplinkybės, dėl kokių priežasčių ieškovo atžvilgiu buvo parinktas būtent toks darbo užmokesčio su priedais apskaičiavimo mechanizmas, o vėliau tokia darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka buvo pakeista.
Be to, esant daugybei prieštaravimų, pirmosios instancijos teismas, neargumentuodamas padarė išvadas, kad 2005 m. liepos 1 d. sudaryta darbo sutartis su UAB koncernu ,,Achemos grupė“ buvo pakeista 2005 m. rugsėjo 29 d., o 2006 metais buvo nutraukta. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, jog 2005 m. rugsėjo 29 d. susitarime, pasak teismo pakeitusiame 2005 m. liepos 1 d. darbo sutartį, nėra numatyta, jog tai yra 2005 m. liepos 1 d. darbo sutarties pakeitimas. Aptariamose darbo sutartyse skiriasi ne tik darbo pradžios terminai, bet ir ieškovo pareigos bei darbo užmokestis. Tai, kad atsakovas UAB koncernas ,,Achemos grupė“ nerado 2005 m. liepos 1 d. darbo sutarties ir neinformavo apie ją VSDFV, negali būti pagrindas reikalauti iš darbuotojo atsakomybės už darbdavio pareigų nevykdymą. Teismas dėl šių prieštaravimų nepasisakė ir jų nevertino. Teismas nevertino ir pateikto sutarties priedo, o rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į paties atsakovo prieštaringą poziciją, pateiktą skirtinguose procesiniuose dokumentuose, kuomet iš pradžių jis teigė, kad ieškovas niekada nedirbo Lenkijoje, o vėliau pripažino, kad dirbo 2005 m. liepos 1 d. įgaliojimo pagrindu. Teismas nevertino ir 2013 m. kovo 12 d. Finansų ir buhalterijos ataskaitos, kurioje nurodyta, jog ieškovas tvarkė atsakovo atstovybės Lenkijoje buhalteriją ir tvirtindavo finansinę atskaitomybę nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2012 metų, taigi pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus atmetė neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, o apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas jau minėto instancinės teismų sistemos principo negali to padaryti.
Dėl to, kad teisėjų kolegija nutaria grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl dėl kitų apeliacinių skundų argumentų atskirai nepasisako.
Kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė visų aplinkybių, susijusių su tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusiais darbo santykiais bei netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Atsakovas UAB ,,Metoil“ apeliacinės instancijos teismui pateikė pareiškimą nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. papildomo sprendimo atsisakymo. Nurodė, kad jam yra žinomos ir suprantamos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 308 straipsnio 3 dalyje.
Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių apelianto skundo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), todėl apelianto UAB ,,Metoil“ apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo atsisakymą priima ir bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 308 str. 1-3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301-302 straipsniais, 308 straipsniu, 324-325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Apelianto UAB ,,Metoil“ pareiškimą nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. papildomo sprendimo atsisakymo tenkinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.