Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2040-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
1-2040-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21837-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
E. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2040-1049/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21837-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje E. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. T., 2019 m. gegužės 25 d., apie 14.14 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0377, nustatytas 3,21 promilių girtumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis E. T., ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d., nuo 19.00 val., jis su savo draugu P. S. jo namuose vartojo alkoholius gėrimus – degtinę, kurios kiekvienas išgėrė po 0,5 litro talpos butelį. Kitą dieną t. y., 2019 m. gegužės 25 d., iš ryto, taip pat P. namuose išgėrė 3 butelius alaus – 1 litro talpos, 6 laipsnių stiprumo. Jo draugui užmigus, E. T. nutarė nuvažiuoti iki parduotuvės ir nusipirkti dar alaus. Žinodamas, kur P. laiko savo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius, juo nuvažiuoti į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje nusipirkti alaus. Paaiškino, kad įsėdęs į automobilį jautėsi išgėręs, tačiau savo veiksmus valdė, viską suprato, galvojo, kad galės saugiai nuvykti iki parduotuvės ir saugiai grįžti atgal. Nuo P. namų pravažiavus apie 300 metrus jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, kadangi jo neturi apie 4 metus, kai 2015 metais vairavo išgėręs ir jam vieneriems vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas, tačiau jis nėjo laikyti pakartotinio egzamino. Policijos pareigūnai du kartus tikrino jo blaivumą alkotesteriu ir nustatė didesnį nei 1,5 promilių girtumą. Dėl savo poelgio E. T. nuoširdžiai gailisi, niekada ankščiau, išskyrus 2015 metus, nėra vairavęs išgėręs ir niekada nebuvo gavęs administracinės nuobaudos, susijusios su vairavimu išgėrus (b. l. 63–66)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d., jam dirbant kartu su specialistu D. B., apie 14.14 val., pagal gautą pranešimą apie nesaugų vairavimą, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neturintis teisės vairuoti E. T., kadangi jam ši teisė buvo atimta. Nuo E. T. sklido stiprus alkoholio kvapas, bendraujant jo kalba buvo nerišli, išlipus iš automobilio svirduliavo, o paklausus ar vartojęs alkoholio nurodė, kad alkoholį vartoja ilgą laiką. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0377, patikros Nr. 0972319, buvo nustatytas sunkus 3,21 promilės girtumas. Praėjus 17 min. nuo pirmo patikrinimo, jis buvo antrą kartą patikrintas alkotesteriu ir nustatytas sunkus 3,37 promilės girtumas (b. l. 43–46).

Liudytojas P. S., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. jis su savo draugu E. T. savo sodyboje vartojo alkoholius gėrimus – degtinę, kurios išgėrė po 0,5 l talpos butelį. Kitą dieną, t. y. 2019 m. gegužės 25 d., iš ryto išgėrė tris butelius alaus, po to apie 13.00 val., nuėjo miegoti. Jam nuosavybės teise priklauso automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sodybos teritorijoje, raktai nuo automobilio buvo namuose, automobilio registravimo pažymėjimas buvo automobilio viduje. E. žinojo, kur yra automobilio raktai, todėl jam nematant pasiėmė raktelius ir išvažiavo. Jei nebūtų užmigęs, tikrai nebūtų leidęs E. važiuoti su automobiliu, nes jis jau irgi buvo stipriai neblaivus. Vakare apie 19.00 val. prabudęs pamatė, kad E. ir jo automobilio nėra, o paskambinęs E. sužinojo, kad jis jo automobiliu vyko į parduotuvę ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl šio įvykio E. T. pretenzijų neturi (b. l. 49–52).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2019 m. gegužės 25 d. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad 2019 m. gegužės 25 d., apie 14.14 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), gavus pranešimą apie nesaugų vairavimą patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. T.. Patikrinus vairuotojo E. T. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0377, patikros sertifikato Nr. 0972319, jam buvo nustatytas 3,21 promilės girtumas (b. l. 8).

Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2019 m. gegužės 25 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. T. nustačius iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, alkotesterio matuokliu „Alcotest 6810“, patikrinimo Nr. 6799, 14.14 val., nustatytas 3,21 promilių girtumas, antruoju patikrinimu, patikrinimo Nr. 6800, 14.32 val., nustatytas 3,37 promilių girtumas (b. l. 9–11).

Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. gegužės 25 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., kur apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, supakuota pakete Nr. 495645 (b. l. 18–34).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas nuo 2019 m. gegužės 17 d. yra P. S. (b. l. 40).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „WV Passat“, 1998 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1310 eurų (b. l. 41).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad E. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2019 m. gegužės 25 d., apie 14.14 val., važiavo, (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, vairuodamas P. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, patikrinimo Nr. 6799, nustatytas 3,21 promilių girtumas.

E. T. kaltė taip pat įrodyta įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, taip pat Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2019 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimu, iš kurio matyti, kad gavus pranešimą dėl nesaugaus vairavimo ir patikrinimui sustabdžius automobilį „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojo – kaltinamojo E. T. kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas, ką taip pat patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog E. T. elgėsi neadekvačiai ir jo judesiai buvo nekoordinuoti, dėl ko alkotesterio matuokliu „Alcotest 6810“, patikrinimo Nr. 6799, 14.14 val., nustatytas 3,21 promilių girtumas, antruoju patikrinimu, patikrinimo Nr. 6800, 14.32 val., nustatytas 3,37 promilių girtumas bei liudytojo P. S. parodymais apie tai, kad jam kartu su kaltinamuoju vartojus alkoholinius gėrimus ir, dėl apsvaigimo, užmigus, kaltinamasis paėmė jo automobilio raktelius ir išvažiavo, ką jis sužinojo tik atsikėlęs įvykio dienos vakarą ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami E. T. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. T. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis E. T. būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už automobilio „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo vietinės reikšmės keliu, kol (duomenys neskelbtini), Kauno rajone buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pagal gautą pranešimą dėl nesaugaus vairavimo ir jam alkotesteriu „Alcotest 6810“ nustatytas 3,21 promilės girtumas, tai yra sunkus girtumo laipsnis. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamojo E. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 96–98).

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis neteistas (b. l. 79), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 82–84), nedirba (b. l. 76), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydytas 2007 m. rugpjūčio 5 – rugpjūčio 10 dienomis, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b. l. 89–90), tačiau jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 97), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 87).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis E. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, tačiau yra pakaltinamas, nedirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 54 MGL dydžio baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti E. T. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam, tačiau baustam administracine tvarka ir turinčiam galiojančią administracinę nuobaudą asmeniui yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti E. T., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam ir skirtina 54 MGL (2 700,00 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų) dydžio baudos bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 36 MGL (1 800,00 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų) dydžio baudos bausmė.

Teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, šios teisės neįgyjąs – vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio (3,21 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Tai, jog kaltinamasis anksčiau jau yra baustas administracine tvarka, dėl vairavimo neblaiviam, kuomet 2014 m. spalio 10 d., jam buvo nustatytas 3,47 promilių girtumas (b. l. 82–84), taip pat įvertinus jo elgesį jog jis prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, suvokdamas savo stiprų apsvaigimą nuo alkoholio, to nepaisydamas sėdo už automobilio vairo vėl būdamas sunkaus girtumo laipsnio, tai kad iki šiol nėra atgavęs teisės vairuoti, kuri iš jo buvo atimta, yra svarbios aplinkybės teismui sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo, ir jos sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią tiek analogiškų nusikaltimų, tiek panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. Paaiškėjus nusikaltimo padarymo faktui uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti yra priemonė užkirsti kelią anksčiau atgauti ar įgyti šią specialią teisę, kuria, konkrečiu atveju, faktiškai naudodamasis E. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl teismo nuomone, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir E. T. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, yra būtinas. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę E. T. už šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią E. T. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir/ar daryti nusikaltimus, dėl to skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 4 (ketverių) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra – nuo 2019 m. birželio 4 (b. l. 53), apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 5 dalį ir išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1 310,00 (vieną tūkstantį tris šimtus dešimt) eurų.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė E. T., buvo įvykdytas vairuojant P. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis faktiškai neturėjo jokio pagrindo naudotis aukščiau nurodytu automobiliu, žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso jo draugui – P. S., su kuriuo kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir pastarajam, dėl apsvaigimo užmigus, paėmė P. S. automobilio raktelius ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto vidutinė transporto priemonės „WV Passat“, 1998 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM yra 1 310,00 (vienas tūkstantis trys šimtai dešimt) eurų (b. l. 41). Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (tyčia, suvokdamas savo veiksmus, nors, kaip teigia važiavo trumpą atstumą, tačiau vairavo jam nepriklausančią transporto priemonę, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis) iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 1 310,00 (vienas tūkstantis trys šimtai dešimt eurų) eurų, kas laikytina proporcinga ir adekvačia suma kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, o jai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nustatomas 12 (dvylikos) mėnesių terminas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir yra toks pats, koks nustatomas terminas ir baudai sumokėti.

E. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 69–68), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintini.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimu grąžintus P. S., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti neribotoje P. S. nuosavybėje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 54 MGL (2 700,00 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. T. paskirti 36 MGL (1 800,00 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų) baudą.

Įpareigoti E. T. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Skirti E. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos, tai yra – nuo 2019 m. birželio 4 d. (b. l. 67–68), apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš E. T. išieškoti konfiskuotino turto – P. S. priklausančio automobilio „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 1 310,00 (vieną tūkstantį tris šimtus) eurų.

E. T. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1 310,00 eurų) turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimu grąžintus P. S., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti neribotoje P. S. nuosavybėje.

E. T. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis