Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bedarbis, turintis vaikų, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. T. 2024 m. birželio 3 d. apie 23.46 val. (duomenys neskelbtini) namo vidiniame kieme esančioje aikštelėje, kol sukėlė eismo įvykį, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais E. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Nissan Almera Tino“, gamybos periodas 2003 – 2006 m., variklio darbinis tūris 2 184 cm³, variklio galia 82 kW (112 AG), kaina yra 1 230 Eur su PVM (b. l. 86).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis E. T. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Įvertinus kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, kad automobilį jis vairavo žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį bei išorinius asmens neblaivumą rodančius požymius, daroma išvada, jog jis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nors kaltinamasis paaiškino, kad automobilį iš stovėjimo vietos paprašė patraukti ir pastatyti į kitą stovėjimo vietą kaimynas, tačiau tai nelaikytina objektyvia būtinybe pasirinkti šį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi E. T. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad E. T. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Nors įvertinus alkotesterio paklaidą, E. T., kaip minėta, nustatytas neblaivumas yra 1,51 promilės, veikos kvalifikavimui tai reikšmės neturi, kadangi 1,51 promilės yra minimali riba, nuo kurios jau taikoma baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis E. T., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. T. BK 97 straipsnio prasme laikomas neteistu, kadangi teistumai yra išnykę. Nors teistumo išnykimas praeityje buvusio nuteisimo fakto nepaneigia ir į tai paprastai atsižvelgiama, kaip į asmenį charakterizuojančią aplinkybę, vis tik įvertinus tai, kad E. T. paskutinį kartą buvo teistas 2007 metais, nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis yra linkęs sistemingai nusikalsti. E. T. per trejus metus administracine tvarka baustas penkis kartus, keturis kartus iš jų kaltinamasis baustas už transporto priemonės vairavimą, tokios teisės neturint ir kai ji yra atimta, sumokėta tik viena bauda (b. l. 111–115). Kaip paaiškino teisiamajame posėdyje, baudos nesumokėtos, kadangi nedirba, negauna pajamų. Kol turėjo bankinę kortelę, iš jos buvo nuskaičiuojamos lėšos antstoliams, dabar pašalpos negauna, todėl neturi iš ko sumokėti skolos.

Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių ir Aleksoto sektoriuose 2007-2024 m. laikotarpiu lankėsi eilę kartų (b. l. 118), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per penkerių metu laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 117). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-680/2024 nurodyta, kad nėra duomenų, jog kaltinamasis E. T. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikinio psichikos sutrikimo būsenoje, todėl skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 121). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka gydytis priklausomybės ligas. Iš aptarto matyti, kad kaltinamasis iš tikrųjų susiduria su nesaikingo alkoholio vartojimo problema, bando ją spręsti ir ši aplinkybė kaltinamajam yra palanki, rodo jo pastangas spręsti priklausomybės problemą. Vis tik pripažinti ją atsakomybę lengvinančia nėra pagrindo.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Kaip matyti iš bylos duomenų ir paties kaltinamojo nurodytų aplinkybių, jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, nes nedirba ir pajamų negauna, be to antstoliai vykdo priverstinį išieškojimą dėl ankstesnių baudų. Teismų informacinėje sistemoje patikrinus Antstolių informacinės sistemos registrą nustatyta, kad iš tikrųjų iš kaltinamojo yra vykdomas priverstinis išieškojimas pagal teismo ir kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neturėdamas teisės vairuoti ir, kaip pats paaiškino, teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta dar 2013 m., išvadai, kad nustačius švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, ši bausmė bus efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, nėra pagrindo. Už nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui skiriama bausmė turi būti ne tik teisinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumui, bet ir užtikrinti, kad faktinis bausmės vykdymas padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir pasiekti bausmės tikslus. Aptariamu atveju baudos bausmės paskyrimas kaltinamajam formaliai atitiktų baudžiamojo įstatymo nuostatas, tačiau tokia bausmė nebūtų teisinga, jos vykdymas kaltinamajam realaus poveikio neturėtų.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog kaltinamajam tikslinga skirti arešto bausmę bei, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio nuostatas, jos dydį nustatyti mažesnį, nei BK 49 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus už nusikaltimą galimos skirti arešto bausmės dydžio vidurkis. Teismo vertinimu, kaltinamojo resocializacijai, socialinių ryšių išlaikymui bei pozityviam užimtumui skatinti, vadovaujantis BK 75 straipsniu, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą terminui, kuris artimas vidurkiui pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, neskiriant intensyvios priežiūros bei nustatyti pareigas, nurodytas šio straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktuose. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra priklausomas nuo alkoholio ir gydytis nuo priklausomybės alkoholiui sutinka, kaltinamajam skirtina ir BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta pareiga gydytis priklausomybės ligas. Skirti kaltinamajam ir intensyvią priežiūrą, įvertinus tai, kad byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo konstatavimui, jog kaltinamasis yra linkęs sistemingai nusikalsti, taip pat tai, kad aptariamu atveju E. T., kuris BK 97 straipsnio prasme laikomas anksčiau neteistu, yra skiriama antra pagal griežtumą sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nėra pagrindo.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad transporto priemonę jis vairavo neturėdamas tokios teisės, kai ši teisė jam buvo atimta, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto artimam vidurkiui terminui – 2 metams 6 mėnesiams. Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

IV. Kiti klausimai

Nusikalstamą veiką kaltinamasis E. T. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra J. T. Taigi nusikalstamai veikai daryti aptariamu atveju buvo panaudota ne kaltininkui, o kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kai gali būti konfiskuojamas ir kitam, ne nusikaltimą padariusiam, asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas. Šioje byloje aktualus BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas, numatantis, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, kai perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Sprendžiant, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas nusikalstamos veikos darymui, paprastai įvertinamos turto perdavimo aplinkybės, turto savininko ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tarpusavio santykių ypatumai, kitos aplinkybės.

Automobilio savininkė J. T. paaiškino, kad automobilį su užvedimo rakteliu paliko namo, kuriame esantį butą remontavo kaltinamasis, kieme. Taigi jokių priemonių, kad eliminuotų galimybę kaltinamajam faktiškai pasinaudoti automobiliu, jo savininkė nesiėmė ir sudarė visas sąlygas, kad kaltinamasis E. T. galėtų laisvai, be jokių apribojimų, automobilį vairuoti. Automobilio savininkė ir kaltinamasis yra sutuoktiniai, susituokė 2020 metais, kartu gyvena, pats kaltinamasis patvirtino, kad turi priklausomybę alkoholiui, dėl to periodiškai gydosi. Taigi aplinkybė, kad E. T. susiduria su žalingo alkoholio vartojimo problema, automobilio savininkei buvo žinoma. Tokią išvadą leidžia daryti ir pačios liudytojos J. T. parodymai, kad vyrui neatsiliepus į skambutį, ji pagalvojo, kad vyras galimai išgėrė alkoholio ir liks remontuojamame bute nakvoti. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad yra nustatytas ir įrodytas BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas turto konfiskavimo pagrindas, todėl automobilis, kurio vertė, remiantis VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateiktais duomenimis, yra 1 230 Eur (su PVM), su užvedimo rakteliu, konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 100–103). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikintina.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. birželio 10 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą pagal BK 72 straipsnį, laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 78–80). Nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. birželio 17 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam E. T., kurias sudaro 77,08 Eur (b. l. 136). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–303, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. T. sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7 ir 10 punktais, paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, E. T. paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigas: gydytis priklausomybės ligas; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti E. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos užvedimo raktelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę ir perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, prokurorės nutarimu paskirtą automobiliui „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. T. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.