Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-29 · Civilinė byla Nr. 2-2778/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-29
Bylos Nr.
2-2778/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos statyba“
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2778/2011Procesinio sprendimo kategorija: 110.4.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jagritus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria teismas panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1096-227/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jagritus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos statyba“ dėl susitarimo dalies pripažinimo negaliojančia, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos, atsiradusios dėl statybos darbų rangos sutarties pažeidimo, priteisimo bei dėl statybos darbų rangos sutarties dalies teisėtumo.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimai.

Ieškovas BUAB „Jagritus“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ dėl susitarimo dalies pripažinimo negaliojančia, skolos priteisimo ir prašė pripažinti ieškovo ir atsakovo 2011 m. balandžio 21 d. susitarimo prie 2010 m. gruodžio 17 d. statybos darbų subrangos sutarties Nr. S-27/10 punktus Nr. 1, 2, 4 ir 6 negaliojančiais ab initio, priteisti iš atsakovo 153 167,92 Lt skolą, 8,50 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. gruodžio 6 d. atsakovas UAB „Ignalinos statyba“ ir UAB „Via Unica“sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. S10/12/06. Atsakovas 2010 m. gruodžio 17 d. sudarė statybos darbų subrangos sutartį Nr. S-27/10 (toliau – sutartis) su ieškovu, kurioje ieškovas ir atsakovas sutarė, kad ieškovas viešbutyje „Romantic“ atliks nurodytus subrangos darbus. Atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, taip pat tinkamai nevykdė ir 2010 m. gruodžio 6 d. statybos darbų rangos sutarties. 2011 m. balandžio 8 d. UAB „Via Unica“ nutraukė su atsakovu sudarytą statybos darbų rangos sutartį. Atsakovas, siekdamas taikiai išspręsti kilusį ginčą su UAB „Via Unica“, panaudodamas ekonominį spaudimą, privertė ieškovą sudaryti 2011 m. balandžio 21 d. susitarimą prie statybos darbų subrangos sutarties Nr. S-27/10 (toliau – susitarimas), kuriuo ieškovas buvo priverstas sumažinti atliekamų darbų kainą. Atsakovui panaudojus ekonominį spaudimą ir privertus ieškovą sudaryti susitarimą ieškovui visiškai nenaudingomis sąlygomis, ginčas, kilęs tarp atsakovo ir UAB „Via Unica“ dėl statybos rangos sutarties, buvo išspręstas taikiai.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas BUAB „Jagritus“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų sumai areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, lėšas bei turtines teises, uždraudžiant turtu ar lėšomis disponuoti, išskyrus teisę mokėti darbo užmokestį darbuotojams, atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetams, lizingo bendrovėms. Nurodė, kad ieškinio reikalavimų suma ieškovo atžvilgiu laikytina didelė, atsakovas į raginimus atsiskaityti nereaguoja, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, nepranešęs atsakovui, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo ieškinio sumai atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ priklausantį nekilnojamąjį turtą. Jo nesant ar nepakankant, nurodė areštuoti likusiai sumai kilnojamąjį turtą, o šio turto nepakankant – atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant reikalaujamos sumos, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu, išskyrus būtinus turto apsaugai bei išlaikymui. Areštavus lėšas, esančias skolininko banko sąskaitose, nurodė leisti jas naudoti privalomiems įsipareigojimams vykdyti (einamieji mokėjimai darbuotojams, valstybės ir VSDF biudžetui) bei atsiskaitymui su ieškovu. Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo suma laikytina didele, todėl galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Ignalinos statyba“ prašė panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kuria areštuotas jų turtas 153 167,92 Lt sumai ir atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad areštavus bankui įkeistą turtą, bankas turės teisę pareikalauti grąžinti kreditą anksčiau termino, areštavus lėšas bus apribotos atsakovo galimybės netrukdomai tęsti veiklą ir uždirbti pajamas, atsiras apyvartinių lėšų stygius, kas gali sąlygoti neištaisomas finansines pasekmes ir privesti įmonę prie bankroto. Esant pritaikytiems areštams, atsakovas neturės net teorinių galimybių gauti kreditą. Pažymėjo, kad ieškovas pateikė pretenziją atsakovui dėl 30 000 Lt skolos sumokėjimo, o ieškiniu reikalauja 153 167,92 Lt. Be to, nurodė, kad atsakovas pareiškė ieškinį ieškovui ir prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 317 467,21 Lt, nes ieškovas, nutraukęs sutartį, neatsiskaitė su juo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pratęsė terminą atsiliepimui į ieškovo BUAB „Jagritus“ ieškinį pateikti bei panaikino Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės atsakovo UAB „Ignalinos statyba“ 153 167,92 Lt vertės turtui. Teismas, įvertinęs atsakovo atskirojo skundo argumentus, atsižvelgęs į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos atsakovui nepranešus, ieškovas ginčija įvykdytą susitarimą, atsakovas yra pareiškęs teisme ieškinį dėl 317 467,21 Lt priteisimo pagal subrangos sutartį, sprendė, kad palikus galioti atsakovo turtui areštą, gali iškilti grėsmė atsakovo mokumui ir nuo to pirmiausia nukentėtų pažeidžiamiausia visuomenės dalis – darbuotojai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „Jagrista“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo ir nevertino tos aplinkybės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Nutartyje teismas neprieštaravo aplinkybei, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu laikytina didele. Ieškinio suma atsakovui laikytina didele, nes pats atsakovas atskirajame skunde ir teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodė, jog atsakovui gali atsirasti apyvartinių lėšų stygius, grėsti nemokumas. Minėti teiginiai patvirtina, kad atsakovui ieškinio suma yra didelė. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių prezumpciją, jog ieškinio suma atsakovui laikytina didele.

2) Nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nėra pagrindas naikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

3) Teismas nepagrįstai panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nors nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo suvaržyta atsakovo veikla, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšies ir pobūdžio jam negrėsė bankrotas ar kitos neigiamos pasekmės. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nurodė, kokia eilės tvarka turi būti areštuojamas atsakovo turtas. Areštavus atsakovo lėšas, teismas leido mokėti atsakovui privalomuosius mokėjimus valstybei. Atsakovas nepateikė duomenų, kad nekilnojamojo arba kilnojamojo turto nepakaktų ir būtų areštuotos lėšos.

Šalies argumentai

4) Ieškovas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė leisti atsakovui atlikti einamuosius mokėjimus – mokėti darbo užmokestį darbuotojams, atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, lizingo bendrovėms. Teismas, vietoj laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, galėjo suteikti papildomų teisių atsakovui. Panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neproporcingai panaikino bet kokius suvaržymus atsakovui ir pažeidė ieškovo interesus gauti galimai jam palankaus ieškinio reikalavimų užtikrinimą.

5) Atsakovas galėjo kreiptis į teismą prašydamas pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Ieškovas neprieštarautų, kad atsakovui būtų leista mokėti privalomuosius mokėjimus valstybei ir atsiskaityti su darbuotojais.

6) Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas yra pateikęs teismui ieškinį dėl 317 467,21 Lt priteisimo iš ieškovo, nes sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Ignalinos statyba“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas pagrįstai panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas neįrodė aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

2) Iš atsakovo balanso matyti, kad atsakovo turto vertė viršija 8 000 000 Lt. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad yra iškilę laikini finansiniai sunkumai, nes su juo neatsiskaitė pagrindinis užsakovas UAB „Via Unica“. Atsakovas yra pateikęs minėtai įmonei ieškinį. Atsakovas negauna daugiau nei 700 000 Lt skolos iš pagrindinio užsakovo, todėl atsakovui trūksta lėšų atsiskaityti su subrangovais. Dėl šios priežasties papildomi apribojimai gali būti atsakovo bankroto priežastimi.

3) Vien dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo fakto bankas gali pareikalauti grąžinti išduotą kreditą anksčiau laiko, kas taip pat gali būti bankroto priežastimi. Esant areštuotam turtui, atsakovas neturės jokių galimybių gauti naują kreditą, kuris yra būtinas, kol bus patenkintas ieškinys UAB „Via Unica“.

4) Nors teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertina ieškinio pagrįstumo, tačiau teismas turi formaliai įvertinti bylos aplinkybes ir atsižvelgti, kad pagal tą pačią sutartį ieškovas liko skolingas atsakovui beveik du kartus daugiau. Be to, ieškovas pareikalavo apmokėti 30 000 Lt sumą, o ieškiniu prašo priteisti 5 kartus didesnę sumą nei pradinis reikalavimas, ko, tikėtina, nepagrindė. Todėl manytina, kad atsakovo reikalavimas yra labiau tikėtinas nei ieškovo reikalavimas pagal tą pačią sutartį.

5) Su statybine įmone, kurios turtas yra areštuotas, užsakovai nenori pasirašinėti jokių sutarčių, todėl atsakovui yra užkertama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir jis gali bankrutuoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, gavęs atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan.

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo naštą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

Teismas, įvertinęs atsakovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus, turi teisę tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 334 str. 2 d.). Tokia situacija paprastai galima tuomet, kai teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino nepranešęs apie šio procesinio klausimo nagrinėjimą atsakovui, o gavęs pastarojo atskirąjį skundą ir išklausęs atsakovą, nutarė, kad skunde išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokią išvadą teismas gali padaryti tiek įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus, kurie leidžia preliminariai manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, tiek ir nutaręs, kad ieškinio suma atsakovui pagal jo pateiktus duomenis nėra didelė. Kolegija pažymi, kad prima facie pateiktų įrodymų bei juos pagrindžiančių argumentų vertinimas tinkamiausiai atliekamas išklausius abi proceso šalis. Tuo atveju, kai tarp šalių kyla teisminiai ginčai, kildinami iš tų pačių teisinių santykių ir atsakovas reiškia ieškovui priešpriešinius reikalavimus toje pačioje ar kitoje byloje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant ir į šias aplinkybes, kadangi preliminarus priešiniuose reikalavimuose išdėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų vertinimas gali sudaryti sąlygas manyti, kad ieškovui palankaus sprendimo priėmimas kelia pagrįstų abejonių.

Nagrinėjamu atveju ieškovas BUAB „Jagritus“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais su atsakovu UAB „Ignalinos statyba“ 2011 m. balandžio 21 d. sudaryto susitarimo prie 2010 m. gruodžio 17 d. statybos darbų subrangos sutarties 1, 2, 4 ir 6 punktus ab initio bei priteisti iš atsakovo 153 167,92 Lt skolą. Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. gruodžio 17 d. su atsakovu sudarė statybos darbų subrangos sutartį (rangos sutartis 2010 m. gruodžio 6 d. sudaryta tarp atsakovo UAB „Ignalinos statyba“ ir UAB „Via Unica“ ). Subrangos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas viešbutyje „Romantic“ atliks nurodytus subrangos darbus. Anot ieškovo, atsakovas tinkamai nevykdė nei 2010 m. gruodžio 6 d. rangos sutartimi, nei 2010 m. gruodžio 17 d. subrangos sutartimi prisiimtų sutartinių prievolių, todėl užsakovas UAB „Via Unica“ 2011 m. balandžio 8 d. informavo, kad nutraukia su atsakovu sudarytą statybos darbų rangos sutartį. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas, siekdamas taikiai išspręsti kilusį ginčą su užsakovu UAB „Via Unica“, panaudojo ekonominį spaudimą ir privertė ieškovą sudaryti 2011 m. balandžio 21 d. susitarimą prie statybos darbų subrangos sutarties ir sumažinti atliekamų darbų kainą, grasindamas apskritai nemokėti atsakovui už jau atliktus darbus pagal subrangos sutartį. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad šalių susitarimą dėl subrangos sutartyje nustatytos darbų atlikimo kainos sumažinimo parengė atsakovas, kuris darė ekonominį spaudimą ieškovo vadovui pasirašyti ieškovui ekonomiškai nenaudingus pakeitimus. Aplinkybę, kad ieškovas tokio atsakovo pasiūlymo (iš esmės tai reikalavimas) pateikimo metu buvo itin nepalankiojo finansinėje padėtyje, patvirtina tai, jog vėliau ieškovas tapo nemokus. Ieškinyje pareikštą turtinį reikalavimą dėl 153 167,92 Lt skolos priteisimo ieškovas grindė tuo, kad jis atliko subrangos statybos darbų 750 315,14 Lt sumai, o atsakovas jam sumokėjo 626 851,34 Lt, atsisakydamas priimti užbaigtus darbus, t. y. liko skolingas 123 463,80 Lt. Kitą reikalavimo dalį dėl 29 704,12 Lt skolos priteisimo ieškovas grindė subrangos sutarties 51 punktu, pagal kurį rangovas nuo kiekvieno tarpinio mokėjimo sąskaitos sulaiko 5 procentus tarpinio mokėjimo sumos, kas subrangos sutarties nutraukimo dienai sudarė 29 704,12 Lt, t. y. šią sumą atsakovas yra sulaikęs iki ieškinio pateikimo dienos. Pareikštus reikalavimus ieškovas grindė teismui kartu su ieškiniu pateiktomis rangos bei subrangos sutartimis, teismo nutartimi apie ieškovui iškeltą bankroto bylą, užsakovo UAB „Via Unica“ pretenzijomis atsakovui, taikaus susitarimo sudarymu tarp atsakovo ir užsakovo UAB „Via Unica“, ieškovo raštais atsakovui, ieškovo vienašališkai atsakovui perduotu darbų aktu, ieškovo išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, atsakovo mokėjimų pavedimais ieškovui (b.l. 3-9). Tačiau atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui duomenis apie tai, jog ieškovo bankroto administratorius 2011 m. rugsėjo 13 d. pretenzija informavo atsakovą apie 30 298,50 Lt dydžio skolos, o ne 153 167,92 Lt skolos, kurią ieškiniu prašo priteisti ieškovas, grąžinimą (b.l. 24). Be to, UAB „Ignalinos statyba“ 2011 m. birželio 9 d. Panevėžio apygardos teisme padavė ieškinį BUAB „Jagritus“ dėl 2010 m. gruodžio 17 d. statybos subrangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 114 050,93 Lt sumokėto avanso bei 203 416,28 Lt baudos priteisimo iš BUAB „Jagritus“. Šiame ieškinyje UAB „Ignalinos statyba“ nurodo, kad BUAB „Jagritus“ nepadarė sutartų darbų projektų, vėlavo sutartu laiku atlikti subrangos sutartimi prisiimtus darbus ir būtent dėl to šalys sutarė sumažinti darbų kainą, o vėliau BUAB „Jagritus“ nepagrįstai vienašališkai nutraukė subrangos sutartį. Anot UAB „Ignalinos statyba“, BUAB „Jagritus“ atliko subrangos statybos darbus 494 082,49 Lt sumai, o UAB „Ignalinos statyba“ sumokėjo 604 308,27 Lt, t. y. rangovas permokėjo subrangovui už atliktus darbus. Remdamasis subrangos sutarties 70.1 punktu, rangovas UAB „Ignalinos statyba“ taip pat prašo iš subrangovo priteisti dar ir 20 procentų sutarties kainos dydžio baudą, t. y. 203 416,28 Lt (b.l. 25-28). Kolegijos nuomone, atsakovo atskirajame skunde išdėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų preliminarus vertinimas leidžia teismui manyti, kad ieškinio patenkinimas visa apimtimi, konkrečiai, reikalavimas dėl 153 167,92 Lt skolos priteisimo iš UAB „Ignalinos statyba“, tarp šalių kilus ginčui dėl subrangos sutarties nutraukimo teisėtumo ir vienarūšių reikalavimų, kurių dydžiai iš esmės nesiskiria, priteisimo, kelia pagrįstų abejonių. Be to, iš atsakovo kartu su atsiliepimu į apelianto atskirąjį skundą pateikto įmonės balanso 2011 m. birželio 30 d. duomenimis matyti, kad įmonės turto vertė sudaro 8 406 326 Lt, iš kurio 4 562 370 Lt ilgalaikio turto vertė, viršijanti atsakovo mokėtinas sumas ir įsipareigojimus (jie sudaro 4 191 970 Lt, b.l. 37-38). Esant tokioms aplinkybėms, daryti išvadą, kad ieškinio, kuris galėtų būti patenkintas pagal pareikštus reikalavimus bei atsikirtimus į juos, suma atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ yra didelė, nėra pagrindo.

Kaip teisiškai nereikšmingi yra atmestini ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad nepranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nesudaro pagrindo naikinti priimtos nutarties. Teismas atsakovo atskirąjį skundą tenkino ne dėl to, kad netinkamai taikė proceso teisės normą, nustatančią atsakovo informavimo apie gauto prašymo nagrinėjimą tvarką, bet todėl, jog atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai sukėlė pagrįstų abejonių, kad ieškinys gali būti patenkintas visa apimtimi ir egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Kiti ieškovo atskirajame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai panaikino savo nutartį, gavęs atsakovo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo taikytas atsakovo turto areštas, panaikinimo. Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėEgidijus Žironas