Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audrai Obelieniūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam L. P., gynėjui advokatui Antanui Markūnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir L. P. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d., 9d. ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006-01-30 nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas Kauno apygardos teismo 2006-01-30 nuosprendžiu užskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2004-04-26 iki 2006-01-30 ir atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas pagal 1999-03-24 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, 2002-02-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir pagal Kauno apygardos teismo 2006-01-30 nuosprendį.

L. P. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d., 9d. ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006-01-30 nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas Kauno apygardos teismo 2006-01-30 nuosprendžiu užskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2002-08-26 iki 2003-10-15 ir nuo 2004-07-27 iki 2006-01-30, o taip pat laisvės atėmimo bausmės laikas pagal Kauno apygardos teismo 2006-01-30 nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. ir L. P. pagal LR BK 178 str. 2d. nuteisti už tai, kad 2004m. kovo mėnesio pabaigoje, veikdami bendrininkų grupėje, Surgantiškių kaime, Kruonio seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, įsibraudami į patalpas padarė svetimo turto vagystes: išdaužę nukentėjusiojo V. M. sodo namelio lango stiklą ir įsibrovę į vidų pagrobė kirvį 25 Lt vertės, du plaktukus 10 Lt vertės, reples 10 Lt vertės, augalų genėjimo žirkles 20 Lt vertės, du atsuktuvus 10 Lt vertės, aliumininį puodą 10 Lt vertės, porą vyriškų guminių batų 40 Lt vertės ir durų rankeną 5 Lt vertės, iš viso turto už 130 Lt.; išlaužę nukentėjusiosios A. K. sodo namelio durų užraktą ir įsibrovę į vidų pagrobė 20 kg aliumininės vielos 50 Lt vertės, tris aliumininius puodus 30 Lt vertės, keptuvę 10 Lt vertės, veidrodžio rėmą 70 Lt vertės, reples 10 Lt vertės, iš viso pagrobė turto už 170 Lt; išdauždami nukentėjusiojo L. B. sodo namelio lango stiklą ir įsibrovę į vidų pagrobė šviestuvą 30 Lt vertės, aliumininį bidoną 80 Lt vertės, aliumininę statinę 50 Lt vertės, iš viso pagrobė turto už 160 Lt.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo A. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. K. ir L. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad išvada, jog nusikaltimą padarė jis ir L. P. neatitinka bylos aplinkybėms, prašo padaryti išvadą, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė jis vienas, nuteistasis L. P. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę padarius nusikaltimą. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Nuteistųjų kaltė įvykdžius LR BK 178 str. 2d. numatytą nusikalstamą veiką, t.y. įvykdžius tęstinį nusikaltimą – vagystę įsibrovus į patalpą (3 sodų namelius), bendrininkų grupėje, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ištirtais bei patikrintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais A. K. parodymais, patvirtinančiais L. P. dalyvavimą nusikaltimo padaryme ir pagrįstai nesivadovavo jo teisme duotais parodymais bei atmetė S. P. parodymus apie tai, kad A. P. nusikaltime nedalyvavo ir sodo namelių neapvogė. Nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vagystėje kartu dalyvavo ir S. P. patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys – specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, šių įrodymų teisėtumą patvirtina liudytojų R. J., D. S. parodymai. Nors nuteistasis L. P. neigia dalyvavęs vagystėje, tačiau jo kaltę patvirtina nuteistojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas pagrįstai rėmėsi ir aukščiau paminėti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu duoti A. K. parodymai apie L. P. dalyvavimą nusikaltime nėra vienintelis įrodymas byloje. S. P. dalyvavimas V. M. sodo vagystėje patvirtinamas taip pat ir įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad iš įvykio vietos, V. M. sodo namelio, esančio sodų bendrijoje “Tauras” Surgantiškių k., Kruonio sen., Kaišiadorių r., buvo paimtos nuorūkos, bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada 2005-11-28 Nr. 8262, kurioje nustatyta, kad tikimybė, jog ant paimtos iš įvykio vietos ir ištirtos nuorūkos rasti biologiniai pėdsakai priklauso L. P. yra ne mažesnė nei 99,999999999999 % ( t.1. b.l. 98). L. P. dalyvavimas L. B. sodo namelio vagystėje patvirtinamas įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis apie tai, kad iš įvykio vietos L. B. sodo namelio, esančio sodų bendrijoje “Tauras” Surgantiškių k., Kruonio sen., Kaišiadorių r., nuo virtuvėje rastų sriubų pakuočių, lėkščių, puodelių nuimta 13 vnt. rankų pirštų pėdsakų, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių, bei Kaišiadorių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos kriminalistinių tyrimų grupės 2005-10-05 specialisto išvada Nr. 77, kurioje patvirtinama, kad įvykio vietoje nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių 27x28mm, 27x29mm (foto Nr.2,3, specialisto išvada Nr.93, 2004-11-16) rankos pirštų pėdsakai yra palikti L. P. kairės rankos nykščiu; rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės 27x42mm (foto Nr.5, specialisto išvada Nr.93, 2004-11-16) yra paliktas L. P. dešinės rankos smiliumi. ( t.1. b.l. 119-124). Nuteistojo dalyvavimas A. K. sodo namelio vagystėje patvirtinamas taip pat įvykio apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kad iš įvykio vietos - A. K. sodo namelio Nr. 132, esančio sodų bendrijoje “Tauras”, Surgantiškių k., Kruonio sen., Kaišiadorių r., rasti ir paimti 2 rankų pirštų pėdsakai, 2 nuorūkos, tvarstis su krauju, bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada 2005-11-28 Nr. 8262, patvirtinančia, kad tikimybė, jog ant paimtos iš įvykio vietos ir ištirtos nuorūkos rasti biologiniai pėdsakai ir ant tvarsčio rastas kraujas priklauso L. P. yra ne mažesnė nei 99,999999999999 % ( t.1. b.l. 98). Apibendrinus šiuos duomenis matyti, kad nusikaltimų vietose buvo rasti nuteistojo L. P. pėdsakai, kas duoda pagrindą daryti išvadą, jog apeliantas L. P. buvo nusikaltimo vietoje ir dalyvavo nusikaltimo padaryme bei atitinka kito bendrininko A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams apie apelianto L. P. dalyvavimą nusikaltime.

Nuteistasis L. P. ginčija įvykio vietos apžiūros protokolų bei specialistų išvadų teisėtumą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuorūkos, tvarsčiai ar pėdsakai paimti nuo maisto pakelių ir rasti įvykio vietoje būtų paimti kitu būdu kaip tik iš tiesų rasti įvykio vietoje. Liudytojas R. J. patvirtino, kad atlikdamas savo pareigas policijos komisariate, apžiūrėjo įvykio vietą, tai yra „Tauro“ sodų kelis išplėštus namelius, rado ir paėmė piršto antspaudus, kruvinos marlės gabalėlį, nuorūkas, visi pėdsakai paimti iš namelių vidaus ir palei duris. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, nes tie patys veiksmai užfiksuoti tinkamai įformintuose įvykio vietos apžiūros protokoluose, kuriuose nurodyta procesinio veiksmo atlikimo vieta, laikas. Dėl šių aplinkybių taip pat atmetami ir S. P. aiškinimai, kad kraujuotas tamponas galėjo būti rastas automobilyje, kuriuo buvo naudojamasi įvykio metu ir kuris anksčiau jam priklausė, o nuorūkos paimtos jį apklausiant policijos komisariate ar iš tardymo izoliatoriaus. Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje, iš įvykio vietos paimti rasti pirštų pėdsakai, cigarečių nuorūkos buvo įformintos, sudėtos į paketus, suantspauduotos. Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus nenustatyta procesinių pažeidimų.

S. P. skunde taip pat nurodo, kad teismo posėdžio protokole užfiksuota ne tai, ką jis iš tiesų sakė. Šis apelianto argumentas taip pat nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad S. P. buvo supažindintas su kaltinamojo teisėmis, teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad savo teises suprato. Baudžiamojo proceso kodeksas kaltinamajam taip pat numato teisę susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir pareikšti pastabas dėl jo per tris dienas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis šia savo teise būtų pasinaudojęs, kad nesutiko su teismo posėdžio protokolu ar jame esančiais duomenimis. Pastabų dėl protokolo apeliantas įstatymo nustatyta tvarka ir laiku nepateikė. Nuteistojo tvirtinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu buvo vartojamas smurtas bylos duomenimis nepatvirtinamas.

Apeliantas skunde teigia, kad A. K. buvo verčiamas jį(L. P.) apkalbėti, tačiau šie nuteistojo argumentai paneigti liudytojos D. S. parodymais, iš kurių seka, kad atliekant įtariamojo A. K. pirmąją apklausą, jis visiškai prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nurodė bendrininkus-L. P. bei kitus, o parodymus davė laisvanoriškai, apklausos protokolą perskaitė ir pasirašė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad S. P. kaltė dalyvavus nusikaltime įrodyta ne tik A. K. parodymais, bet ir aukščiau aptartais byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų dalyvavimo bendrai įvykdžius vagystę iš A. K., V. M. ir L. B. sodo namelių, pagrįstos išsamia bylos aplinkybių analize, padarytos vadovaujantis išsamiai, objektyviai įvertinus surinktų įrodymų visumą. Nuteistųjų veika pagal LR BK 178 str. 2d. kaip viena tęstinė nusikalstama veika kvalifikuota pagrįstai, nes sodo namelių apvogimo laikas, būdas, rodo, jog šiuos veiksmus vienijo vieninga tyčia. Dėl tų pačių aplinkybių atmestinas A. K. apeliacinio skundo argumentas, kad jis nusikaltimą įvykdė vienas.

Bausmės nuteistiesiems skirtos teisingai. Skirdamas bausmes nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.). Skirdamas bausmę, teismas įvertino tai, kad padarytas vienas, tačiau tęstinio pobūdžio nusikaltimas. Jis yra tyčinis, turtinis ir priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistieji charakterizuojami patenkinamai, tačiau A. K. teisiamas septintą kartą, L. P.- devintą kartą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad nuteistieji nusikalto bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors A. K. skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuo pagrindu, kad prisipažinimas buvo abstraktus, tačiau šis nuteistojo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Prisipažinimas laikomas atsakomybę švelninančia aplinkybe kai yra savanoriškas, nuoširdus ir prisipažįstama dėl visų kaltinimo aplinkybių. Tuo tarpu A. K. nepripažino tos aplinkybės, kad nusikaltimas įvykdytas bendrininkaujant, teigė, kad nusikaltimą įvykdė jis vienas ir tuo klaidino teismą. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį bei kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir skyrė abiem nuteistiesiems vienodą bausmę-laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Paskirtoji bausmė kiekvienam iš nuteistųjų yra mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Vadovaujantis LR BK 61 str. 4 dalimi, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, t.y. ne didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis skiriama bausmė tik jei nėra nei vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir yra bent viena, tačiau būtina, atsakomybę lengvinanti aplinkybė- prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pirmosios instancijos tesimas abiem nuteistiesiems skyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nors nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Esant šioms aplinkybėms ir įvertinus veikos pavojingumą, kiekvieno iš nuteistųjų pavojingumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos.

Subendrindamas A. K. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2006-01-30 nuosprendžiu skirta bausme – laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d., bausmes iš dalies sudėjo ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką pagrįstai įskaitė Kauno apygardos tesimo 2006-01-30 nuosprendžiu užskaitytą kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2004-04-26 iki 2006-01-30 ir atliktos bausmės laiką pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1999-03-24, 2002-02-27 nuosprendžius, Kauno apygardos teismo 2006-01-30 nuosprendį iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Subendrindamas L. P. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2006-01-30 nuosprendžiu skirta bausme – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 str. 1d., 4d., 9d., bausmes iš dalies sudėjo ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką pagrįstai įskaitė Kauno apygardos tesimo 2006-01-30 nuosprendžiu užskaitytą kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2002-08-26 iki 2003-10-15 ir nuo 2004-07-27 iki 2006-01-30, o taip pat atliktos bausmės laiką pagal Kauno apygardos teismo 2006-01-30 nuosprendį iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, todėl tenkinti nuteistojo prašymą subendrinti skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę su Kauno apygardos teismo 2006-01-30 nuosprendžiu skirta bausme nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų įvykių, sudėčių, nuteistųjų kaltės, paskirtų bausmių, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinių pagrindų jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra. Todėl nuosprendis nekeičiamas, paliekamas galioti, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų A. K. ir L. P. apeliacinius skundus atmesti.